Varškės spurgos

Dingau. Ir vėl grįžau. O išėjo čia taip dėl to, kad vasara labai sunki ir užimta buvo. Darbas ir kiti keli projektai, o po to ir universitetas dar prisidėjo. Nei papildyti tinklaraštį nebuvo laiko, nei namuose gaminti. Kad namie tai nebūdavau visai! Tai va.

Naminis maistas pats geriausias. Visada taip sakiau ir, tikriausiai, visada sakysiu. Nostalgija irgi gerai. Tai šįkart nieko ypatingo. Kaip tik paprasta ir visų mėgstama. Varškės spurgos. Vaikystės maistas juk! Bet tinkamai, skaniai iškeptos tai gali vienas geriausių desertų būti. Tai ir buvo man. Aišku, kad skaniausios dar šiltos. Tuomet traškios išorėj, o minkštos viduj būna. Bet skanios ir atvėsusios. Didžiąją dalį nunešiau į svečius, patiko visiems. O kitą rytą valgėm prie kavos, irgi nesiskundėm. Elementarus, nesudėtingas receptas ir baisiai skanu. Išbandykit kadanors tikrai!

Skaitykite toliau

Sushi!

Turiu silpnybę sušiams. Nigiri, temaki,uramaki, maki ar dar kokie nors. Valgau juos visus ir visada, kai atsiranda proga. Aišku, nedaug aš apie juos ir težinau. Ir sushi meistrė ar dar kas tikrai neketinu būti. BET. Namie gamintus sušius mėgstu labai. O gaminu juos pakankamai dažnokai. Pietums į darbą kelis kartus nešiausi, per brolio vestuves prie užkandžių stalo daug sušių priruošusi buvau arba šiaip kokiam piknikui ar dar kam toks maistas yra super.

Sotu, skanu, nereikia šildyti, galima paruošti pagal save, kad ir veganiškai ar vegetariškai. Manau, kad tai ir ganėtinai sveika. Kaip užkandis, arba kaip lengvas patiekalas. Ir nesudėtingas! Pati šįkart dariau su lengvai sūdyta lašiša (kažkaip nenorėjau žalios žuvies naudoti), agurku ir avokadu, su krabų lazdelėmis ir agurku. Kitus dariau iš pusės nori lapo tiesiog vien su agurku, su krabų lazdelėmis ar su avokadu. Tokius paprastus maki ar kaip ten jie vadinas. Na tas įdaras, ar kaip juos susuksit, viskas pagal kiekvieno fantaziją. Bet pabandyti pasidaryti patiems verta, be jokios abejonės.

Skaitykite toliau

Crème Brûlée su morenginiais sausainiais

Tai sakau Crème Brûlée, ar ne? Va čia jau tikra klasika. Bet ir gerai. Kai toks desertas pagamintas teisingai, tai vienas geriausių ir mėgstamiausių gali būt. Pas mane taip ir yra. O pamėgom tą krem briulė tai dar labiau, kai prieš metus ar du gavau dovanų konditerinį degiklį. Jis taip vadinas? Ar karamelizatorius? Ai, nebežinau. 

Bet šįkart atsitiko taip, jog tas mano degiklis paėmė ir nebedėgė. Teko kitaip suktis, kaip anksčiau sukdavausi, kai to daikto neturėjau. Pasiėmiau visai nemylimą ir negražų šaukštelį,  sulenkiau ir galą gerai įkaitinau virš  kaitlentės ugnies. Toks karštas buvo, kad net paraudo. Ir tokį šaukštą priglaudžiau  prie krem briulė viršaus, kuris cukrumi apibarstytas buvo. Šiek tiek pasukiojau aš jį ir tikrai gražiai man ta karamelė išėjo. Tai vat jei neturit to degiklio, bet labai norit šio deserto, pabandykit va taip pažaisti. 

Šiaip tai čia nuostabus desertas, bet turi vieną minusą. Lieka labai daug kiaušinių baltymų, kuriuos kažkur visgi reikia sunaudoti. Šįkart sugalvojau, jog iškepsiu morenginius sausainius. Aišku, kad jie nebūtini. Aišku, kad ir be jų gerai. Bet, žinokit, su jais daug geriau. Krem briule tokia ganėtinai sunki ir kreminė, o morengai, priešingai – lengvi ir traškūs. Susibalansuoja puikiai. Ir atrodo toks visai nieko desertas, ar ne?

Skaitykite toliau

Magiškas pyragas

Magiškas pyragas. O kuo jis toks magiškas? Ogi tuo, kad tešlą pagamini iš visiškai elementarių produktų, supili į kepimo formą, iškepi, atvėsini, kaip ir su visais kitais pyragais būna. BET. Kai atpjauni gabalėlį, pamatai, jog tas pyragas išėjo kažkodėl tai trisluoksnis! O susisluoksniuoja jis pats, todėl ir magiškas, tikriausiai.

Tai vat viršutinis sluoksnis tai tikras, purus biskvitas, vidury lyg ir kaip plikytas kremas, o apačia nežinau. Kaip pyrago pagrindas? Tiesiog standesnis ir tvirtesnis, nei kremo sluoksnis. Galbūt tų sluoksnių nuotraukoje aiškiai ir nesimato. O čia dėl to, kad pabandžiau iškepti stačiakampėje kepimo formoje, šiaip dėl įdomumo. Nors toks pyragas dažniausiai kepamas 20x20cm keturkampėje formoje. Bet man mano pyragas išėjo gražus ir įdomus vistiek. Nepasiginčys niekas.

O skonis tai, žinokit, irgi labai geras. Gaivus, kreminis, bet tuo pačiu purus ir tikrai ne per saldus.  Jei gerai atvėsintas, su uogomis ar vaisiais super. Nors, jaučiu, koks nors sūdytos karamelės padažas irgi čia tiktų. Kas dar? Ai. Jis ir vien skanus!

Skaitykite toliau

Veganiški bananiniai blynai

 

Žinokit, jei turėčiau progą, tai blynus kepčiau kiekvieną rytą, tikriausiai. Vistiek, kai esu tas žmogus, kuris virtuvėj praleidžia daugiau laiko, nei reikėtų, tai turiu ne tik mėgstamą maistą, bet ir mėgstamą gaminti. Logiška ar nelabai? Na, nesvarbu. Bet blynai tai vienas iš tų dalykų, kuriuos man, turbūt, labiau patinka kepti nei valgyti. Nes tiems, kam paruošiu tokius pusryčius, labai mane myli tą dieną. O tai visai smagu.

Tai vieną gražų, saulėtą rytą iškepiau vat tokius veganiškus bananinius blynus. Tų bananų beveik ir nesijaučia, už tai jie duoda saldumą ir gerą “surišimą“ tešlai. O acto irgi nereikėtų bijoti, nesijaučia jo visai. Kiek skaičiau, tai veganai, maišydami pieną su actu, pasidaro savo ale pasukas (“buttermilk“) ir naudoja kepiniams. O del pasukų blynai tokie purūs ir minkšti išeina. Kažkokia magija, ar ne?

Bet dabar taip. Tai patys skaniausi veganiški blynai! Čia rimtai. Na, gerai, labai intensyviai konkuruot galėtų su lietiniais blynais, kuriuos kepiau va ČIA. Bet vistiek. Purūs, tinkamo saldumo ir skanūs, kas be ko. Tokie paprasti, tačiau labai teisingi. O su avietėmis ir šilauogėmis išvis buvo super. Išbandykit tiesiog!

Skaitykite toliau

Veganiški šokoladiniai putėsiai

Apie šokoladinius putėsius praėjusią vasarą jau pasakojau, va ČIA. Skanus dalykas labai, vienas skanesnių. O kadangi nuo šių metų pradėjau kažkaip labiau domėtis veganiškos virtuvės stebuklais ir visgi šventės artėja, tai nusprendžiau išieškot visą internetą ir surasti kokią nors alternatyvą, kaip tuos putėsius suveganint. Nes žinau, kad alternatyva turi būt kažkokia. Veganai viską veganina juk. Bet kas ir kaip sugalvojo šokoladą sumaišyti su avinžirnių nuoviru, ką?? 

Tas avinžirnių nuoviras, kuris kitaip vadinamas aquafaba, tai kaip ir veganiški kiaušinių baltymai. Kiek žinau, tai naudojamas įvairioms tešloms ruošti, vietoj kiaušinių. Bet įdomiausias dalykas tas, kad tą skystį įmanoma išplakti iki standžių putų, pasaldinti ir net morengus iškepti. Šiuo atveju sumaišiau su šokoladu ir naiviai tikėjaus orinio, skanaus deserto. Iš avinžirnių nuoviro. RIMTAI?? 

Bet kad ir kaip visa tai skambėtų keistai, neskaniai ir šiek tiek beprotiškai, tai desertas išėjo tikrai puikus. Skoniu, beabejo, originalūs putėsiai laimės visada. Bet veganiška versija ne tiek daug ir atsilieka. Nesijaučia tų avinžirnių, nebijokit. Be to, jie tokie šokoladiškesni, lengvesni ir sveikesni galbūt? Kad kalorijų mažiau turi, tai tikrai. Aš dar papuošiau juos išplakta ir lengvai pasaldinta aquafaba. Nors, manau, kokios šviežios uogos ar vaisiai būtų dar geriau. Bet sakau aš nuoširdžiai, kad desertas geras. Galit drąsiai pabandyti ir pagaminti šventėms ar šiaip savaitgalį draugams. Turėtų daugumai patikti. 

Skaitykite toliau

Sveikesni Bounty, Ferrero Rocher ir Snickers!

Kas dar nesekat ar šiaip neturit Instagram’o, tai prieš kelias savaites buvau įkėlusi sveikuoliškų naminių Twix’ų nuotrauką ir paklausiau, kad gal paimkim ir pagaminkim kokius kelis populiariausius batonėlius ar saldainius sveikiau? O, žinokit, nėra nieko smagiau, kai sugalvoju kokį nors baisiai keistą dalyką ir atsiranda pritariančių. Tai va taip ir šįkart atsitiko. Valio!

Ir. Ne, Twix šįkart nebus. Galbūt kitą kartą, nes jei šis post’as patiks, darysim pratęsimą kadanors. O dabar apie tris, visiems gerai žinomus šokoladinius batonėlius ir saldainius, kuriuos namie sugebėjau padaryti be cukraus, nekeptus ir ganėtinai panašius į originalą. Aišku, kad jaučiasi skirtumas, neišdrįsčiau šiuo atveju meluot net. BET. Jau porą savaičių nieko saldaus iš parduotuvės neperku (kas man visai nebūdinga), nes šaldiklyje turiu šiuos tris masterpysus ir su malonumu aš juos iš lėto naikinu ir būtinai prie kavos kąnors pavaišinu. Tai išvados tokios, jog “Bounty“ arčiausiai tiesos, labai panašūs į tikruosius ir “Ferrero Rocher“ , o “Snickers“ skanūs, bet šiek tiek per saldūs. O kurie skaniausi, negalėčiau pasakyti, nes visi trys labai skirtingi. Žodžiu, puiki progai išbandyti Jums patiems. 😉 Skaitykite toliau

Veganiški obuolių pyragaičiai

Tai vat neseniai dariau aš vakarienę. Taip specialiai pagaminau viską veganiškai. Buvo sushi, tada daržovių ir avinžirnių karis, o desertui obuolių pyragas. Sushi tai skanu visada. Karis irgi. Bet va kai ranka sudreba, o rankose kajeno pipirai, tai net parausta visi, kaip skanu! Bet viso šito esmė tai tokia, kad visiems patiko, o aš nustebusi likau labai. Kažkaip per tuos porą mėnesių supratau, kad veganiškas maistas ir skanus gali būti, ir nesudėtingai padaromas. O man eksperimentuot, oi, kaip patinka. Ir šiaip tai niekaip nesuprantu, iki ko reikia prieit, kad sugalvoti iš bulvės pagaminti sūrį, tarkim. Rimtai menas.

Kalbant apie eksperimentus, per tą vakarienę dariau obuolių pyragą su trapia tešla, kurią gaminau iš miltų, pieno ir alyvuogių aliejaus.  Taai kaip čia pasakius… Jautėsi, kad veganiškas 😀 nebuvo tokio trapumo, kokio norėtųsi. Tai nuo tos dienos ieškojau geresnės alternatyvos. Ir radau! Paprasčiausias kokosų aliejus. Juk logiška, į sviestą panašus savo konsistencija. O kokosų visai nesijaučia ir neturi keisto poskonio, nes aliejus tai rafinuotas.

Trapios tešlos receptą radau čia , o obuolių įdaras nuo manęs jau. Įdarui kiekius ar produktus, aišku, galima keisti lengvai pagal savo nuožiūrą. Juk gaminsit ir valgysit tai Jūs. O pasigamint tai patarčiau, nes, kiek jau esu bandžiusi receptų, tai čia yra geriausia alternatyva trapiam ir sviestiniam obuolių pyragui. O gal net ir skaniau, dar neapsisprendžiau. Žodžiu, negalėčiau rekomenduoti labiau, tikrai.

Skaitykite toliau