_dsc7027

Beveik šakotis

Ponia Sigita Cooks į internetą atėjo tik prieš metus ar jau pusantrų. Jaunuolė vistiek. Bet seniai seniai prieš tai turėjau kitą blog’ą, kurį pradėjau rašyti dar mokykloj. Ir buvo ten toks vienas receptas. Šakočio brolis – Baumkuchen. Kadangi tas senas blog’as perdarytas į naują, tai net dabar tas įrašas yra čia kažkur archyvuose giliai užkastas. Jei neklystu, pats pats seniausias iš visų receptų. Ir jis ganėtinai pasisekęs buvo. Daug kas bandė, daug kam išėjo ir patiko. Bet buvo ir taip, kad vieniems nei išėjo, nei patiko. Vat būna.

O tam baumkuchen’ui iki šakotiško skonio kažko trūko. Nieko nesakau, skanus pyragas. Ir šiek tiek panašus į šakotį. Bet čia ir esmė, kad šiek tiek. Tai paėmiau, susikaupiau ir perdariau aš jį. Užtrukau ilgai, o ir šakočio pas mane praėjusią savaitę buvo kaip per vestuves. Bet pavyko vis dėl to. Supaprastinau lengvai, sumažinau ingredientų skaičių. Ir dabar esu tikrai patenkinta, nes pats pyragas ir gardus labai, ir panašus į šakotį. Ir nebe baumkuchen’as koks. Grynas šakotis, tik nugenėtas. Todėl ir pavadinau beveik šakočiu. Norėjau pavadinti šakočiu “baik šakotis!”. Bet kad ir taip esu pagarsėjusi humoro jausmu. Pagarsėjusi liūdnai. 

Kartais pasakodama apie receptus sakau, jog pavyks iš pirmo karto. Deja, šįkart to žadėti negaliu. Kartais reikia kepti, kepti ir praktikuotis, nieko nepadarysi. Kepant beveik šakotį, daugiausiai viskas priklauso nuo kepimo ir orkaitės. Jei su ja galima kepti tik iš viršaus, tai labai gerai. Galima aukštą pyragą padaryti, su daug  daug sluoksnių ir nebijoti, kad apačia sudegs ar sudžius. Jei orkaitės galimybės neleidžia to padaryti, tai kepti reikėtų pačiame orkaitės viršuje, ganėtinai ploną ir mažiau sluoksnių turinį pyragą. Pavyzdžiui, nuotraukose aukštas pyragas su tirpintu šokoladu ant viršaus keptas orkaitėje, kuri gali kepti tik iš viršaus. O paskutinėje nuotraukoje supjaustytas beveik šakotis, apibarstytas cukraus pudra, buvo kepamas orkaitėje, kuri kaitina ir iš apačios, ir iš viršaus, su ventiliatoriumi. 

Bet prisiderinus prie orkaitės ir susidraugavus su receptu, išeina tikrai puikus pyragas. Skaniausias antrą ar trečią dieną po kepimo. O ir labai gerai, tarkim, šventėms. Galima keliomis dienomis anksčiau pasiruošti ir ramiai laukti Kalėdų. O šakotis juk vienas skaniausių desertų. Namie keptas dar skanesnis! Ir visai tada nesvarbu, kad šakotis tik beveik šakotis. Skaityti toliau

_dsc6167-6

Čili sriuba

Taigi, turiu puikių naujienų. Praėjusią savaitė išėjo pirma knyga, prie kurios savo trumpapirštiškas rankeles prikišau. Paėmė va taip ir pasisekė. Džiaugiuos labai labai. Ir didžiuojuos savo darbu, kurį įdėjau būtent šiam leidiniui. Knyga vadinasi “Iš pieno. Lengvai ir paprastai”. Daugiau nei 130 receptų iš įvairiausių pieno produktų. Užkandžių, desertų, pagrindinių patiekalų…. VISKO yra. Ir karamelinis varškės tinginys, ir pomidorų sriuba su mascarpone sūriu (mano mėgstamiausia), ir obuolių pyragas su plikytu kremu bei daug kitų skanių, paprastų mano receptų. Knygos greitu metu turėtų atsirasti knygynuose, bet galima ją įsigyti ir ČIA, internetinėje leidyklos parduotuvėje. O jei tikit sėkme, prisijunkit prie Sigita Cooks Facebook paskyros, nuo rytojaus vyks konkursas. Sudalyvausit ir galbūt laimėsit knygą.

O dabar apie čili sriubą. Kažkada čili sriuba buvo viena mano mėgstamiausių, tačiau jau kelis metus negaminau jos. Bet šią savaitę po tokios ilgos pertraukos nusprendžiau pasigaminti. Dabar ji kaip tik, kai norisi šildančio bei sotaus maisto. Kokį receptą naudodavau tuomet, pagal tokį gaminau ir šįkart. Prisiminiau visas proporcijas ir visa kita, nes receptas lengvai įsimenamas. Logiška, juk po tokios pertraukos visdar pamenu. Nors nesusilaikiau ir pabandžiau pridėti šiek tiek vyno ir rūkytos paprikos, tiko kuo puikiausai.

O kad būtų dar įdomiau, tai kol virė sriuba, orkaitėje kepiau naminius tortilijų traškučius. Paprasčiausiai tortilijas supjausčiau trikampėliais, apšlaksčiau alyvuogių aliejumi, apibarsčiau druska, pipirais ir kepiau orkaitėje, kol apskrudo. Tik reikia labai stebėti, kad nesudegtų. Man sudegė vieną kartą, tai sakau iš patirties. Bet ką tik prisiminiau, kad labai tinka ir duonos skrebučiai su česnakiniu sviestu ir sūriu. Anksčiau būtent tokius skrebučius gamindavau prie šios sriubos. Na, kas kaip mėgsta.

Bet šiaip tai tobuli pietūs visai šeimai arba vienam gražiam ir geram žmogui, kuris gamintųsi tik sau, nes likusią sriubą galima 2-3 dienas sėkmingai šaldytuve laikyti ar netgi į šaldiklį įdėti. Persišildo toks maistas be jokio vargo ir didelės skriaudos nepadaro. O tokia sriuba gerai. Ypač žiemą.

Skaityti toliau

_dsc5977-5

Braziliški triufeliai – Brigadeiro

Braziliški triufeliai. Jaučiu, galima pavadinti lengviausiai pagaminamais triufeliais. Arba pigiausiai, tinka abu variantai. Ko jiems reikia, tai tik kakavos ir kondensuoto pieno. Dar reiktų pabarstukų, tradiciškai tamsių, šokoladinių. Kai mokiaus, man atrodo, pirmam kurse ir atradau Brigadeiro, naudodavau tuos pabarstukus. Dabar nesu jų megėja, tai sėkmingai apvolioju saldainius karčioje kakavoje. Kaip tikrus triufelius. Ir beje, dėka tos kakavos jie nėra tokie labai jau beprotiškai saldūs. Jie tik beprotiškai skanūs. 

Skaniausi su kava, ypač juoda ir nesaldinta. Vieno saldainio pakanka, kad diena gražesnė būtų. Man visada  saldainių išeina kažkur tai apie 15 vienetų, gal kartais keliais mažiau. Tokio kiekio užtenka ilgam. Arba neilgam, bet už tai pavaišinu gerus žmones. Patinka jie visiems beveik. Nes, kažkur jau tai sakiau, bet pakartosiu dar kartą. Taigi čia KONDENSUOTAS PIENAS! Kas gali būti blogai?

Skaityti toliau

_dsc5405

Jogurtinis picos padas

Praėjusią savaitę labai norėjom picos. Protingi žmonės pasiimtų į rankas telefoną ir paskambintų picerijai. Bet aš už naminį maistą, kad ir koks jis. Kol galiu, tol gaminu namie viską.

Kadangi skrandžiai desperatiškai aukų reikalavo, negalėjau tos tikros picos tešlos pasidaryti, kurią reikia kažkur tai valandą kildinti. Paėmiau ir sugalvojau išbandyti jogurtinį picos padą, kurį internete labai labai daug kartų jau mačiau, bet nebuvo progos išbandyti jo. Tas dalykas dažniausiai vadinas 2 ingredient pizza dough ar kažkas pan. 2 ingredientai dėl to, kad naudojami self-raising miltai ir graikiškas jogurtas. Mačiau, yra jau prekyboj tie self-raising jau seniai. Bet neperku aš jų, nes, kiek žinau, tai jie paprasčiausiai su kažkokiu kildikliu sumaišyti ir viskas. Turbūt su kepimo milteliais. Tai įmaišiau kepimo miltelius į paprastus, lietuviškus miltus. Ir pasūdžiau šiek tiek, kad padas nebūtų toks meh. Todėl išėjo man ne du ingredientai, o visi keturi. 

Bet receptas vertas dėmesio. Tikrai. Ar geriau už mielinį padą? Oj, ne. Bet kai nėra laiko tikrai picai, tuomet jogurtinis padas pagelbėja labai. Nereikia kildinti, tik išminkyti. O išminkius jau iškart ir naudoti galima. Puri, gardi pica kad ir įprastą šiokiadienį. O kodėlgi ne?
Skaityti toliau

_dsc4923-6

Gigantiškas Batonėlis “TWIX”

Kodėl? Gigantiškas šokoladinis batonėlis? Ta prasme, kokia prasme? Kam galėtų reikėt didžiulio TWIX’o? Aišku, kad tik ant bajerio. Bet tai žiauriai smagu daryt tokius dalykus. Nežinau ir nesuprantu, kodėl. Bet smagu. Panašus atsakymas buvo tada, kai savo masterpysą nufotografavau ir nusiunčiau draugei, o ji tiesiog atrašė “Atrodo wow. Bet tai kodėl tu taip padarei?”. Sakau “Nes smagu”. Manau, labai svari priežastis. 

Jei nesinori gigantiškos versijos, nedaug kuo besiskiriantis receptas jau yra, kuris vadinasi “Sausainiai su karamele ir šokoladu”. Pažiūrėkit, jei reikia. Bet tai kaip negali kilti noras pabandyti toookį TWIX’ą padaryti? Didelis TWIX’as atrodo daug geriau ir fainiau ir kiečiau. Ir nereikšmingiau, nelogiškiau, bet tai vistiek. Net prapjaut nesinorėjo, kaip buvo gaila tokio meno kūrinio. Bet amžinai šaldytuve juk nelaikysi. Ypač, kai žinai, kad dar jis ir skanus. Ir kad galiojimą tam tikrą turi. Tai vat prapjoviau, pavaišinau krūvą žmonių, kuriems labai patiko. Man pačiai labai patiko. Žodžiu, visiems labai patiko ir tai gerai.

Skaityti toliau

_dsc4480-9

Veganiški / Vegetariški burgeriai

Būna, pasako kas nors, kad be mėsos negalėtų gyventi. Ir labai dažnai pasitaiko, kad taip pasako. Šiaip mėsą aš mėgstu, viskas gerai, bet, bent jau aš, be jos tai tikrai galėčiau išgyventi. Čia nuo skonio receptorių, matyt, priklauso. Jaučiu, esu iš tų, kuriems labiau pieno produktai ir visokie miltiniai dalykai labiau patinka. Bet, vėlgi, nesinori man savęs į kažkokias tai kategorijas skirstyti. Man patinka maistas ir viskas. 

O šitie burgeriai atsirado dar tada, kai prieš kelis metus atsikrausčiau į Vilnių mokytis. Gyvenau su vegetaru, man pačiai patiko vegetariškas maistas ir man patiko burgeriai. Tai internete radau idėją, kad vegetariškas burgeris gali būti pagamintas iš konservuotų pupelių. Variantų bandžiau daug ir visokių. Vieni įmaišo keptų daržovių arba kokio nors smulkinto svogūno, kiti vietoj avižų naudoja miltus ar džiūvesėlius. Aš tai atradau savo mėgstamiausią ir, galbūt, paprasčiausią variantą. Naudoju šį receptą, kai nėra laiko ar noro gaminti. Man atrodo, nei 10 minučių neužtrunku su jais, bet burgeriai tikrai skanūs išeina. Vegetaramas / veganams pats tas būtų. Nors, kažkada buvau pavaišinus ir mėseėdžius, tai suvalgė ir pernelyg labai nesiskundė. Žodžiu, tinka visiems.

Skaityti toliau

_dsc4398-4

Moliūgų sriuba

Pagaliau kažkas sezoniško. Labai moliūgiška moliūgų sriuba. Čia rimtai, nes, galima sakyti, tik iš moliūgo ir sultinio ji paruošiama. Nors labai retai verdu sriubas, bet kai jau gaminu, tai daržovių naudoju daug dėl skonio ir maistinių savybių. Tačiau kai pamačiau tokį labai jau paprastai atrodantį receptą pas kažkokią ponią Carina Stewart , galvoju, reikia išbandyti. Ir ką?

Ogi vagi tą, kad super paprasta, tačiau gardi sriuba išėjo. Moliūgas ganėtinai ryškų skonį čia turi, Galbūt dėl to, kad jis kepamas orkaitėje su žievele, o ne verdamas. Tai ir skonio nepraranda. Aišku, receptą šiek tiek pakeičiau, nes nemėgstu kalendros. Naudojau čiobrelį, puikiai pritiko. O jei dar, tarkim, grietinėlės nepanaudojus,  tai ir sveikai besimaitinantiems ar norintiems taip maitintis tokia sriuba būtų gerai. Bet šiaip labai komfotiškas ir šildantis maistas. Gal viską pagerino ir tai, kad duona naminė ir ką tik iškepta buvo. Bet apie ją tai jau vėliau pašnekėsiu. 

O pačią sriubą labai siūlyčiau išbandyti. Tik gal po Halloween’o. Kad būtų ant ko smile’ą išpjaustyti. 

Skaityti toliau

_dsc3272

Spagečiai su pomidorų padažu

Makaronai. Jeee. Šiaip vietoje jų savaitgalis turėjo prasidėti kokiomis nors bandelėmis ar patiekalu savaitgaliui, nes seniai gaminau. Bet išėjo taip, kad aš visą savaitgalį pramiegojau. Atsikėliau sekmadienį net 12 valandą, Kažkoks emocinis pervargimas buvo. Arba čia dėl to, kad užsisakiau Netfix ir žiūrėjau “Crazy Ex-Girlfiend” iki šešių ryto. Neapsisprendžiu dar. Bet turbūt nuovargis.

Bet va. Oras kuo puikiausias, o pusė dienos pramiegota. Ir dar skrandis ieško aukų. Nes kaip ir pusryčius praleidau, o metas pietums.  Tai radau kelis produktus ir pagaminau spagečius. Padažas labai paprastas, bet anksčiau tai jį dažnai gamindavau. Kas ragaudavo, visiems patikdavo paprika ir sakydavo, kad ji čia labai tinka, tai ir šįkart radau šaldytuve ir panaudojau. Bet jei nemėgstast ar neturit, tai nenaudokit, vistiek skanu. Tačiau parmezanas ir šviežias bazilikas čia nepakeičiami ir taškas. Dėl jų makaronai išeina ne šiaip makaronai su kečiupu, bet parmezanas suteikia pikantiškumo, o bazilikas gaivumo, šviežumo padažui. O wow. Man tikrai nesiseka kažką skaniai apibūdint.

Šiaip sagečiai mano vieni mėgstamiausių makaronų, tik  vengiu juos viešumoje valgyti. Neišeina gražiai, tai nerizikuoju. Bet žinot ką? Kartais man labai patinka tiesiog vilkėt šiltus, patogius ir ryškiai per didelius treningus, būt susivėlusiai, be makiažo ir su akiniais, didesniais už mano ateitį. Tuomet susirangyti ant sofos, pasiimti lėkštę spagečių ir paprasčiau žiūrėt TV. Apie nieką negalvoti. O ypač apie tai, ką pagalvotų kiti. 

Skaityti toliau

Sluoksniuotos tešlos pyragas su persikais

Sluoksniuotos tešlos pyragas su persikais

Taigi, kas naujo? Ogi labai daug kas, nes seniai ką ir bepasakojau. Bet kas susiję su tinklaraščiu, tai įsigijau naujesnį fotoaparatą, todėl labai labai tikiuos, kad bent šiek tiek skaniau viskas atrodys. Dabar tam daugiau laisvo laiko skiriu nei maisto gaminimui. Tai, tikiuos, ne veltui.

Bet, vėlgi, aš labai mėgstu bambėti, kaip to laisvalaikio neturiu. Ypač maistui. Turiu aš to laiko, gerai pagalvojus, bet tuomet dažniausiai norisi  tiesiog pasiimti karštos arbatos, susisukti į pledą ir žiūrėti Youtubėj juokingus kačiukų vaizdo įrašus. Nesupraskit klaidingai, mėgstu gaminti labiau už viską. Bet po ilgos dienos nosinori visą savo laiką poilsiui skirti virtuvei. Ir šiaip įprastai aš forever alone arba, geriausiu atveju, valgom dviese, tai kartais lengviau susiplakti kokį vaisių kokteilį, susitept sumuštinį ar užsisakyti sushi. Kol kas pas mane dabar taip.

Todėl dabar dažniausiai ruošiu maistą greitai ir iš nedidelio kiekio produktų. Dar būna gerai, kai būna skanu. Tai pavyzdžiui, vieną gražią dieną gaminau varškėtukus (receptas ČIA), kartu su jais kepė ir sluoksniuotos tešlos pyragas su persikais. Pavadinime jau ir visas receptas, nes pagrindiniai du produktai ir yra sluoksniuota tešla bei konservuoti persikai. Labai seniai kažką panašaus buvau mačius Pinterest’e,  tai nieko naujo. Bet geras desertas. Ir dar taip paprasta. Nors kitaip ir būt negali, nes persikai jau paruošti, o sluoksniuota tešla visada ir visur tinka. Vieną pyragėlį dar karštą su plakta grietinėle suvalgėm, o kitą supakavau ir išvežiau kitiems paragauti. Atvėsęs valgomas, bet su ką tik ištrauktu iš orkaitės nepalyginsi, nes jo išorė tuomet labai traški, o patys persikai viduje sultingi. Nieko labai ypatingo, bet šiaip gera alternatyva skaniam desertui, tikrai.

Skaityti toliau