Veganiški amerikietiški blyneliai!

Jei kasnors skaitė šį leisgyvį tinklaraštį anksčiau, tai tikriausiai žino, jog kažkada, seniai seniai, amerikietiški blyneliai čia buvo TOP’as. Kepiau juos dar būdama mokykloj kažkelintokė! Tai tikrai labai seniai. Ir baisiai populiarus tas receptas buvo tuomet. Žodžiu, nostalgija šiokia tokia rašant šį post’ą apima tikrai.

Kadangi anksčiau, prieš kokius keturis metus, čia aprašyta veganiška mano savaitė įtakojo, kad iki šiol nelabai dažnai pas mane namuose galima rasti kiaušinių ar karvės pieno (ir tai, jog per visus darbus pamirštu aš juos, kad turiu, ir dažniausiai tenka išmest 😦 ) , o savaitgaliauti aš noriu normaliai, kaip žmogus, pradedant su skaniais pusryčiais, hellooooo?? Tai va taip va atsiranda veganiškų amerikietiškų blynelių receptas!

Tai patys skaniausi, paprasčiausi ir puriausi ir visokie kitokie -iausi veganiški blyneliai, kuriuos teko ragaut. Baisiai panašūs į tuos, kuriuos kepdavau anksčiau. Šioks toks kriminalas be klevų sirupo juos ragauti, bet šiaip jau geri jie su viskuo.

Skaitykite toliau

Naminė granola su klevų sirupu ir jūros druska!

Ar mėgstat granolą? Aš labai! Ir pagaliau pagaliauuuuu atradau pačią geriausią granolą iš visų! Privalau pasidalint, ne kitaip.

Jei mėgstat sweet and salty dalykus, tai turėtu patikti tikrai! Saldinta natūraliu klevu sirupu, o jo salduma subalansuoja jūros druska, lyg ir sūdytos karamelės skonį suteikia. Be to, nėra jokio pridėtinio cukraus, rafinuoto aliejaus ir pan. Manau, i sveikesnio maisto kategorija ši granola tikrai patektu. Ir 100% veganams tinkanti, kas visada yra labai smagu.

O naudoju šia granola visaip. Su graikišku jogurtu, pienu, kartais dedu ant chia pudingo dėl tekstūros. Žodžiu, tikrai įvairiai. Ir laikau sandariai, kambario temperatūroj iki dvieju savaičiu ir nesuku sau galvos. Na tikrai gera pusryčiu, sveikesnio deserto ar užkandžio altenatyva! Skaitykite toliau

Kreminių grybų skrebutis su be lukšto virtu kiaušiniu

Reikės:

  • 4 riekelių duonos (Sourdough, Ciabatta ar kt.)
  • 400 g. pievagrybių ar kitų grybų
  • 1 skilt. česnako
  • 1 v.š. aliejaus kepimui
  • 2 v.š. grietinės
  • žiupsnelio druskos
  • žiupsnelio maltų juodųjų pipirų
  • šviežio čiobrelio
  • svogūnų laiškų ar laiškinio česnako
  • 4 kiaušinių
  • 50 ml. Obuolių acto.
  1. Pievagrybius supjaustykite plonomis riekelėmis, česnaką susmulkinkite.
  2. Keptuvę įkaitinkite aliejų ir sudėkite pievagrybius su česnaku. Kepkite, kol lengvai apskrus.
  3. Apskrudusius pievagrybius nukelkite nuo ugnies ir iškart įmaišykite grietinę. Pagardinkite druska, maltais pipirais, šviežiu čiobreliu ir smulkintais svogūnų laiškais.
  4. Į gilų, vidutinio dydžio puodą supilkite 2l vandens ir 50ml acto. Užvirinkite. Užvirinus, ugnį primažinkite ir įmuškite kiaušinius. Virkite 3-4 min., kol baltymas bus išviręs, tačiau trynys liks dar skystas. Išvirusius kiaušinius nusausinkite – sudėkite ant popierinio ranksluosčio.
  5. Duoną paskrudinkite, ant viršaus tolygiai paskirstykite kreminių grybų mišinį ir uždėkite po be lukšto virtą kiaušinį.
  6. Skrebučius papuoškite šviežiomis žolelėmis.

Varškės spurgos

Dingau. Ir vėl grįžau. O išėjo čia taip dėl to, kad vasara labai sunki ir užimta buvo. Darbas ir kiti keli projektai, o po to ir universitetas dar prisidėjo. Nei papildyti tinklaraštį nebuvo laiko, nei namuose gaminti. Kad namie tai nebūdavau visai! Tai va.

Naminis maistas pats geriausias. Visada taip sakiau ir, tikriausiai, visada sakysiu. Nostalgija irgi gerai. Tai šįkart nieko ypatingo. Kaip tik paprasta ir visų mėgstama. Varškės spurgos. Vaikystės maistas juk! Bet tinkamai, skaniai iškeptos tai gali vienas geriausių desertų būti. Tai ir buvo man. Aišku, kad skaniausios dar šiltos. Tuomet traškios išorėj, o minkštos viduj būna. Bet skanios ir atvėsusios. Didžiąją dalį nunešiau į svečius, patiko visiems. O kitą rytą valgėm prie kavos, irgi nesiskundėm. Elementarus, nesudėtingas receptas ir baisiai skanu. Išbandykit kadanors tikrai!

Skaitykite toliau

Sushi!

Turiu silpnybę sušiams. Nigiri, temaki,uramaki, maki ar dar kokie nors. Valgau juos visus ir visada, kai atsiranda proga. Aišku, nedaug aš apie juos ir težinau. Ir sushi meistrė ar dar kas tikrai neketinu būti. BET. Namie gamintus sušius mėgstu labai. O gaminu juos pakankamai dažnokai. Pietums į darbą kelis kartus nešiausi, per brolio vestuves prie užkandžių stalo daug sušių priruošusi buvau arba šiaip kokiam piknikui ar dar kam toks maistas yra super.

Sotu, skanu, nereikia šildyti, galima paruošti pagal save, kad ir veganiškai ar vegetariškai. Manau, kad tai ir ganėtinai sveika. Kaip užkandis, arba kaip lengvas patiekalas. Ir nesudėtingas! Pati šįkart dariau su lengvai sūdyta lašiša (kažkaip nenorėjau žalios žuvies naudoti), agurku ir avokadu, su krabų lazdelėmis ir agurku. Kitus dariau iš pusės nori lapo tiesiog vien su agurku, su krabų lazdelėmis ar su avokadu. Tokius paprastus maki ar kaip ten jie vadinas. Na tas įdaras, ar kaip juos susuksit, viskas pagal kiekvieno fantaziją. Bet pabandyti pasidaryti patiems verta, be jokios abejonės.

Skaitykite toliau

Crème Brûlée su morenginiais sausainiais

Tai sakau Crème Brûlée, ar ne? Va čia jau tikra klasika. Bet ir gerai. Kai toks desertas pagamintas teisingai, tai vienas geriausių ir mėgstamiausių gali būt. Pas mane taip ir yra. O pamėgom tą krem briulė tai dar labiau, kai prieš metus ar du gavau dovanų konditerinį degiklį. Jis taip vadinas? Ar karamelizatorius? Ai, nebežinau. 

Bet šįkart atsitiko taip, jog tas mano degiklis paėmė ir nebedėgė. Teko kitaip suktis, kaip anksčiau sukdavausi, kai to daikto neturėjau. Pasiėmiau visai nemylimą ir negražų šaukštelį,  sulenkiau ir galą gerai įkaitinau virš  kaitlentės ugnies. Toks karštas buvo, kad net paraudo. Ir tokį šaukštą priglaudžiau  prie krem briulė viršaus, kuris cukrumi apibarstytas buvo. Šiek tiek pasukiojau aš jį ir tikrai gražiai man ta karamelė išėjo. Tai vat jei neturit to degiklio, bet labai norit šio deserto, pabandykit va taip pažaisti. 

Šiaip tai čia nuostabus desertas, bet turi vieną minusą. Lieka labai daug kiaušinių baltymų, kuriuos kažkur visgi reikia sunaudoti. Šįkart sugalvojau, jog iškepsiu morenginius sausainius. Aišku, kad jie nebūtini. Aišku, kad ir be jų gerai. Bet, žinokit, su jais daug geriau. Krem briule tokia ganėtinai sunki ir kreminė, o morengai, priešingai – lengvi ir traškūs. Susibalansuoja puikiai. Ir atrodo toks visai nieko desertas, ar ne?

Skaitykite toliau

Magiškas pyragas

Magiškas pyragas. O kuo jis toks magiškas? Ogi tuo, kad tešlą pagamini iš visiškai elementarių produktų, supili į kepimo formą, iškepi, atvėsini, kaip ir su visais kitais pyragais būna. BET. Kai atpjauni gabalėlį, pamatai, jog tas pyragas išėjo kažkodėl tai trisluoksnis! O susisluoksniuoja jis pats, todėl ir magiškas, tikriausiai.

Tai vat viršutinis sluoksnis tai tikras, purus biskvitas, vidury lyg ir kaip plikytas kremas, o apačia nežinau. Kaip pyrago pagrindas? Tiesiog standesnis ir tvirtesnis, nei kremo sluoksnis. Galbūt tų sluoksnių nuotraukoje aiškiai ir nesimato. O čia dėl to, kad pabandžiau iškepti stačiakampėje kepimo formoje, šiaip dėl įdomumo. Nors toks pyragas dažniausiai kepamas 20x20cm keturkampėje formoje. Bet man mano pyragas išėjo gražus ir įdomus vistiek. Nepasiginčys niekas.

O skonis tai, žinokit, irgi labai geras. Gaivus, kreminis, bet tuo pačiu purus ir tikrai ne per saldus.  Jei gerai atvėsintas, su uogomis ar vaisiais super. Nors, jaučiu, koks nors sūdytos karamelės padažas irgi čia tiktų. Kas dar? Ai. Jis ir vien skanus!

Skaitykite toliau

Veganiški bananiniai blynai

 

Žinokit, jei turėčiau progą, tai blynus kepčiau kiekvieną rytą, tikriausiai. Vistiek, kai esu tas žmogus, kuris virtuvėj praleidžia daugiau laiko, nei reikėtų, tai turiu ne tik mėgstamą maistą, bet ir mėgstamą gaminti. Logiška ar nelabai? Na, nesvarbu. Bet blynai tai vienas iš tų dalykų, kuriuos man, turbūt, labiau patinka kepti nei valgyti. Nes tiems, kam paruošiu tokius pusryčius, labai mane myli tą dieną. O tai visai smagu.

Tai vieną gražų, saulėtą rytą iškepiau vat tokius veganiškus bananinius blynus. Tų bananų beveik ir nesijaučia, už tai jie duoda saldumą ir gerą “surišimą“ tešlai. O acto irgi nereikėtų bijoti, nesijaučia jo visai. Kiek skaičiau, tai veganai, maišydami pieną su actu, pasidaro savo ale pasukas (“buttermilk“) ir naudoja kepiniams. O del pasukų blynai tokie purūs ir minkšti išeina. Kažkokia magija, ar ne?

Bet dabar taip. Tai patys skaniausi veganiški blynai! Čia rimtai. Na, gerai, labai intensyviai konkuruot galėtų su lietiniais blynais, kuriuos kepiau va ČIA. Bet vistiek. Purūs, tinkamo saldumo ir skanūs, kas be ko. Tokie paprasti, tačiau labai teisingi. O su avietėmis ir šilauogėmis išvis buvo super. Išbandykit tiesiog!

Skaitykite toliau