Grybukai

Praeitą savaitę namuose radau visokių senų keptuvių. Net visas dvi. Bet jos 30-metį jau seniai atšventusios, tai čia ne šiaip sau, ypatingos jos. Abiejų keptuvių rankenos ilgos ir medinės, abi sunkiai pakeliamos ir abi špižinės, man atrodo. O juk visi žino, kad jei nori amžiną daiktą turėt, tai špižinį pirk. Va ir įrodymas. Viena iš tų stebuklingų keptuvių skirta čirviniams blynams kepti, o kita – grybukams. Grybukų aš nelabai iš vaikystės prisimenu, kažkaip net ir nemačiau, kad tą keptuvę pas mane kažkas būtų naudojęs, o ir valgydavom juos tik per kokias muges arba jei prekybcentry netyčia pamatydavom ir pasiimdavom desertui.  Tai vargu, ar aš žinau, kaip gi tas tikras, tradicinis grybukas išvis atrodo. Paklausiau aš Jūsų Facebook’e ir paprašiau šiek tiek apie juos papasakot, nes net neįsivaizdavau kaip ir ką maišyt, kokia konsistencija turi būt ir pan. Labai gerai, kad atsiliepė tikrai nemažai žmonių, kurie patarimų negailėjo ir receptų netingėjo parašyti, tai kažkiek ir gaudytis viskame pradėjau. Kaip supratau, grybukai dviejų rūšių būna – meduoliniai ir tokie lyg biskvitiniai. Niekada meduolinių nebuvau ragavus, bet pabandysiu kada nors tikrai. O šiandien apie tikrai skanius, minkštus grybukus. Aišku, išvaizda tikrai ne prekinė ir sunkiai man tai sekasi, bet kažkokie tai jie man mieli, nežinau kodėl. Kaip Jums?

Reikės:

Puodelis – 250 ml.

  • Kambario temperatūros sviesto – 125 g.;
  • Cukraus – 200 g. (~1 puod.);
  • Vanilinio cukraus – 1 a.š.;
  • Žiupsnelio druskos;
  • Kiaušinių – 2 vnt.;
  • Grietinės – 3 v.š.;
  • Kvietinių miltų – 225 g. (~1 1/2 puod.);
  • Kepimo miltelių – 1 a.š.
  1. Kambario temperatūros sviestą išsukame kartu su cukrumi, vaniliniu cukrumi ir druska iki purumo. Po vieną, vis plakant, įmušame kiaušinius.
  2. Į plakinį supilame grietinę, suberiame miltus su kepimo milteliais ir viską gerai išmaišome. Masė turi būti ganėtinai tiršta, tačiau maišoma šaukštu.
  3. Į ant silpnos ugnies gerai įkaitintą grybukų keptuvės formeles šaukštelio pagalba dedame paruoštos tešlos ir kepame grybukus. Keptuvę keliskart pavartome, kad tolygiai iškeptų.

Iškepusius grybukus atvėsiname ir, aišku, valgome. Jie ir taip visai nieko. Bet jei turit laiko, galima papuošti cukraus pudros glaistu (jei per tirštas, pienu ar citrinos sultimis praskiesti reikėtų), o tą glaistą galima ir citrinos sultimis pagardinti, ir kakava nudažyti. Kaip tik Jūs jau norit.

Skanaus!

Reklama

Įrašo “Grybukai” komentarai: 2

  1. Viktorija

    Nerealūs grybukai 🙂 pirmą kartą gyvenime kepiau (nesu net mačiusi kaip kepa), bet pavyko! Skonis puikus, grybukai minšti, paviršius traškus 🙂 ačiū už receptą 🙂

    Patinka

    Atsakyti

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s