Mėnesio archyvas: gruodžio 2015

Chia sėklų pudingas

Skaitykite toliau

Reklama

Vištienos kepenėlių paštetas su brendžiu

Tiesą pasakius, paštetą pradėjau valgyti tik tada, kai pradėjau dirbti virtuvėj. Ganėtinai neseniai. Tuomet vienas virėjas buvo paruošęs ančių kepenėlių paštetą su skrebučiais ir kažkokiu paprastu džemu, atrodo, serbentų. Buvo wow. Šiaip pati gaminu su vištienos kepenėlėm ir, dažniausiai, porto vynu, brendžiu ir grietinėle. Porto vynas kaip želė naudojamas ant viršaus vietoj visokių sviestų, o dėka grietinėlės paštetas išeina kreminis. Visai fancy. Bet kai būna fancy, tai nebūtinai visiems gali patikti. Nes, pavyzdžiui, kad ir pusžalę mėsą retas, kuris norėtų valgyti. Pilnai suprantu. Todėl per šventes, pagalvojau, kad reikia gaminti šiek tiek paprasčiau, kad patiktų daugumai. Radau Neringos blog’e  neblogą receptą ir išbandžiau. Super. Tepėm ant Foccacia duonos kartu su spanguolių ir obuolių čatniu, tai labai patiko. Ir, nežinau kodėl, šiaip man brendis neskanu, bet maiste jis visai ne fu, o kaip tik viską pagerina. Gardu tikrai. Paštetą, manau, galima patiekt per įvariais progas ar pasitiekti sau be progos, nes žiovaudama ir pusiau miegodama pagaminau jį be jokio vargo. Šiaip gaminsiu dar kartą, be abejonės. 

Skaitykite toliau

Foccacia su vyšniniais pomidorais, alyvuogėmis ir feta sūriu

Jau rašiau Facebook’e, bet vis tiek noriu pasveikint tuos, kurie ten manęs neseka. Su šventėmis. Su praėjusiomis ir dar artėjančiomis. Bent jau man, kai praeitos Kalėdos buvo labai nenusisekusios, tai šios buvo labai geros. Tikiuos, pas Jus taip pat buvo gerai. Aišku, reikia pakalbėti apie maistą, nes jei nekalbėsiu apie maistą, jokia Cooks nebūsiu, o tik apie nesamones blevyzgojanti boba. Taigi, kaip ir buvau rašius, gaminau ilgo kepimo kiaulieną, vištieną su spanguolėmis, o vegetarams pupelių ir pievagrybių paplotėlius su pelėsiniu sūriu. Buvo skanu, bet kai normaliai padirbėsiu su receptais ir nufotografuosiu, įkelsiu. Kadangi esu pasikėlus ir noriu pasirodyti, kaip aš viską moku, per šventes duoną kepiau pati. Ir brioche bandeles, ir Foccacia. Šiltos Brioche labai tiko prie kiaulienos, o šią duoną galėjom valgyt su labai skaniu brendžio ir kepenėlių paštetu arba humusu bei spanguolių ir obuolių prieskoniniu čatniu. Duona skani ir be visokių čatnių ir paštetų, bo minkšta kaip koks pyragas. Ir, man atrodo, tai gražiausia mano iškepta duona išvis. O tai reiškia daug, nes duoną kepu pastoviai. Aš nežinau, kodėl žmonės, kai kažkas žiauriai patinka, sako “tai kažkas TOKIO”, bet naminė duona tikrai yra kažkas TOKIO. 

Skaitykite toliau

Sausainiai “Sniego gniūžtės”

Vėl sausainiai, vėl Kalėdiniai. Atrodo kaip kokios gniūžtės ir  jie su anakardžio riešutais, spanguolėmis ir baltuoju šokoladu, kas, man atrodo, pakankamai Kalėdiška. Jau su Kalėdiniais saldumynais einam link galo, bo labai jau saldu pas mane namuose. Pusryčiams tinginys, pietums pyragas, o vakarienei sausainiai. Nesiskundžiu, bet nenoriu skriausti drabužių taip žiauriai. Bet šiaip šių sausainių tešlą pasidariau, suformavau rutuliukus, pusę porcijos iškepiau, o likusius užšaldžiau. Užšaldytus kepsiu Kalėdų rytą, sausainiai, nesvarbu, kokie, patys skaniausi šviežiai kepti. Galit ir Jūs taip daryti, jei griežtokai planuojatės švenčių laiką kaip ir aš, arba jei matot, kad Jums tų sausainių bus per daug. 

Skaitykite toliau

Purus varškės apkepas

Varškės ir sūrio patiekalai man patys skaniausi. O varškės apkepą tai išvis dievinu. Ypač, kai būna toks lengvas ir purus kaip koks suflė. O šis tikrai toks. Pusryčiams tinka, pietums, vakarienei irgi, net ir desertui. Galima sakyti, kad visai ir sveikas patiekalas. Kartais, kai reikia pailsėt nuo visokių košių, apkepą išsikepu vakare ir palieku atvėsti per naktį, ryte pasišildau ir valgau pusryčiams. Skaniausias su trintomis braškėmis, bent jau man. Vienaip ar kitaip, labai nostalgiška ir labai gardu. 

Skaitykite toliau

Šokoladinis kavos tinginys

O taigi vagi nugi vėl tinginys. Kolekcijoj turim jau šokoladinį tinginišką saliami ir varškės tinginį, kurį visai neseniai pagaminau. Bet šitas…. Toks saldus, toks šokoladinis, kad apima siaubasKaipSkanuBetVienintelisDalykasĮKurįTilpsiuPerŠventesBusSenioŠalčioKostiumas būsena. Jeigu varškės tinginį galima valgyti kaip visai gaivų pyragą, tai šis tinginys kaip koks saldainis, labai sotus. Nors nėra toks sotus, kai niekas nemato. Juokauju. Į vidų dėjau Marshmallow zefyrus, be kurių neįsivaizduoju šio tinginio, bet galima dėti ir riešutus, ir džiovintus vaisius ir ką tik norit. Jei nemėgstat kavos, nenaudokit ir turėsit paprastą šokoladinį tinginį, bet tikrai rekomenduočiau visgi jos įdėti, aš net pati nustebau, kaip tiko ji čia. Kavos skonis nepermuša šokolado, bet subtiliai ji jaučiasi. Bet kokiu atveju, kas gali negerai būti su šokoladu, kondensuotu pienu ir sausainiais? Viskas TIK gerai.

Skaitykite toliau

Biscotti su graikiškais riešutais ir juodaisiais pipirais

Po kokio ilgo darbadienio ar šiaip norėdama ramiai pabūt, labai mėgstu visokius serialus žiūrėt. Tikrai, kad visokius, pradedant nuo kvailų komedijų ir fantastikos iki psichologinių ir ganėtinai sunkių serialų. Keista, nes į kino teatrą su mielu nenoru einu, nemėgstu filmų žiūrėt. Prisimenu, paskutinį kartą filmą žiūrėjau teatre būdama gal 15-os, kas buvo tikrai seniai, todėl kilo mintys, kad gal tas priešiškumas kino teatrui kažkoks neaiškus nesusipratimas. Todėl prieš metus buvau nusprendus pasiryžti ir pasižiūrėti filmą Kauno Akropoly. Kas blogo gali nutikti? Viskas baigėsi tuo, kad vidury filmo pradėjo kažkas pypsėt, pabudau ir supratau, kad vyksta evakuacija, nes buvo pranešta apie sprogmenį. Melagingai pranešta, aišku. Ir filmo aš taip iki galo ir nepažiūrėjau ir pagalvojau, kad gal čia kažkoks ženklas, jog man į tą kino teatrą geriau neit, jei aš nenoriu. Juokauju aš, aišku.

Bet kalbant apie serialus, patiko man labai komedija “Hot in Cleveland”, kartais lėkštas, bet bajerių gerų būdavo. Serialas baigės, o viena iš pagrindinių aktorių pradėjo vesti savo kulinarinę laidą “Valerie’s home cooking”. Kaip kokia ištikima fanė, galvojau, žiūrėsiu, bet jaučiau, kad nieko gero nebus, nes juk ji tai aktorė. Bet visgi pažiūrėjau ir pagalvojau, kad labai noriu užaugti tokia, kuriai labai gerai sekasi ne vienas amatas, nes pamačiau gyvą pavyzdį, kad tai įmanoma. Receptai tokie old school, bet patiuninguoti. Išbandžiau jau ne vieną receptą ir tikrai niam. Todėl Kalėdom nusprendžiau iškepti Biscotti su graikiniais riešutais ir juodaisiais pipirais. Man jie tokie Kalėdiški, nors laidoj valgė kartu su Affogato al Cafe. Intrigavo tie pipirai ir su drebančia ranka dėjau net vieną valgomą šaukštą jų. Ir veltui drebėjo, nes tikrai išėjo labai skanūs Biscotti, o tie pipirai malonų aitrumą priduoda. Ar galima nedėti tų pipirų? Aišku, kad galima. Ar neverta juos čia naudoti? Tikrai tikrai verta. Normalaus maisto neturėjau šiandien, nes biškuti biscotti prisivalgiau. Pamirkius į arbatą ar kavą, labai skanu.

Skaitykite toliau

Karštas šokoladas

Kai pradėjau ieškoti karšto šokolado mišinio recepto, vos ne visur prašė naudoti pieno miltelius. Man toks produktas susižavėjimo visiškai nekelia ir esu tvirtai įsitikinus, kad jo vartoti aš visai nenoriu. Po to pagalvojau, kad tuos pieno miltelius ganėtinai sunku ir rasti, pati žinau Vilniuje tik vieną parduotuvę, kuri jais prekiauja. Todėl manau, kad šitas receptas parankus tiems, kurie neranda arba nenori rasti pieno miltelių, bet visgi mėgsta karštą šokoladą. Produktus galima susimaišyti, sandariai uždaryti, pastatyti į spintelę ir naudoti, kada tik norėsit karšto šokolado. Aš padariau kaip kokią dovanėlę, susluoksniavau į visai patrauklų stiklainį, surišau šiaip ne taip, kai dovanosiu, dar ir kortelę priklijuosiu su instrukcijom, kaip tą šokoladą daryti. Šalia stiklainis, pripildytas “Marshmallow” zefyrais, kurie labai tinka prie šokolado ar kakavos. Gal, tarkim, koks gražus didelis puodelis tiktų su cinamono lazdelėmis ar candy cane ir dovana jau yra. 

Skaitykite toliau