Mėnesio archyvas: sausio 2016

Karamelinis tinginys

Tinginys man toks lietuviškas desertas. Šiaip nežinau, ar tikrai jis lietuviškas, bet geras tai tikrai. Mėgstam visokius juos, bet dažniausiai gaminam varškės tinginį ir šį, karamelinį, su rududu. Aš nežinau, kiek kartų jis buvo jau valgomas, ant pirštų turbūt jau nesuskaičiuočiau, tikrai daug. Ir visi labai mėgsta, visiems galima lengvai įtikt. Kažkas man yra sakęs, kad geriausia tinginiui naudoti sausainius “Gaidelis”, nes jie ne tokie saldūs ir tvirtai laikosi. Bet mums pats skaniausias karamelinis tinginys išeina su pačiais  pačiais paprasčiausiais arbatiniais sausainiais, kurie įprastai nėra labai skanūs, bet tinginiui tinka kuo puikiausiai. Aš nežinau, kodėl. Bet siūlyčiau išbandyt. Dar labai skanu ir sauja graikinių riešutų ar kokių džiovintų vaisių įdėti, galima ir dalį sausainių šokoladinių naudoti, jei tik yra noro. Bet betkokiu atveju labai geras desertas, pagaminti gali kiekvienas ir šiaip prie arbatos ar kavos tikrai labai gardu.

Skaitykite toliau

Reklama

Lazanija

Dingau šiek tiek. Labai daug darbų. Plius, buvo mamos gimtadienis, o geriausia, ką galiu padovanoti – neleisti jai per gimtadienį gaminti. Aš nežinau, kodėl. Šiaip mama yra tas žmogus, su kuria visokias bandeles kepdavau vaikystėj ir kuri daugiausiai mane yra ko išmokiusi apie maistą aplamai. O dabar tas noras gaminti jai sumažėjo. Sako, kad galbūt atsigamino jau. Na, nesvarbu. Tai va. Vakar, kai atėjo svečių, gaminau lazaniją. Labai geras patiekalas, kai reikia pamaitinti daug žmonių. Kodėl? Ogi todėl, kad lazanija yra toks maistas, kuris skanesnis antrą dieną. Ir pjaustosi gražiau, ir skonis sodresnis tampa. Aišku, mama kažkaip nelabai kaip žiūrėjo į tai, nes tradiciškai juk kokios mėsos kepsnius geriausia patiekti, bet nemėgstu su mėsom dirbti tada, kai žinau, kad nespėsiu šviežiai iškepti, o iš anksto iškeptas ir peršildytas kepsnys gali būti sausas. Tiesa, vakar buvo plėšytos kiaulienos lazanija, o ši, nufotografuota, pirmadienio tradicinė lazanija. 😀 Lazanijos savaitė, ne kitaip. O šiaip man skaniausia ją valgyti su gražgarsčių-aisbergo salotomis, apšlakstytomis citrinos sultimis ir alyvuogių aliejumi. Labai skanu, tikrai. 

Skaitykite toliau

Avižiniai batonėliai su žemės riešutų sviestu ir medumi

Turbūt visi žino granolą ir jos batonėlius. Jei nesat gaminę, tai tikrai pirkot. Dažniausiai aš jų nusiperku ir įsimetu į rankinę, kartu su mėtinėmis pastilėmis ir buteliuku mineralinio man jie būtinas dalykas turėt visada. Aišku, esu gaminusi su kondensuotu pienu, su medumi, sumaišydavau su avižiniais dribsniais, riešutais ir džiovintais vaisiais, viską kepdavau orkaitėje. Skanu, viskas gerai. Susipjaustydavau į batonėlius, vietoj deserto valgydavau arba susipakuodavau ir nešdavausi kažkur. Bet labai jau man patinka riešutų sviestas. LABAI. Žemės riešutų sviesto saldainius myliu žiauriai, todėl man šie batonėliai patys pačiausi. Jei kam rūpi, tai čia be cukraus ir visai net kepti nereikia. Galima įsimaišyti kokių nors džiovintų vaisių ar kapoto juodojo šokolado, bet aš mėgstu palikti taip, kaip yra. Paprastas, greitai pagaminamas desertas. Pasakiškai tinka prie juodos kavos ar kokios nors skanios arbatos, tikrai.

Skaitykite toliau

Makaronai su tunu ir citrinų padažu

Pirmadienis… Vaje. Sėdžiu prie kompiuterio ir žiovauju. Visiškai nemiegojau šiąnakt, prasiklausiau muzikos ir viskas. Bet nieko nuostabaus, net nuo mokyklos laikų mano pirmadieniai visada tokie būdavo, kažkaip iškrentu iš vėžių per savaitgalį. Negerai. Šiaip tos nemigos tai labai sveikatai kenkia, kiek žinau. O aš tai gryna nemiegalė, man naktis pats geriausias laikas. Tai pafilosofuoju apie gyvenimo prasmę, tai eilėraščius ar kokias šiaip rašliavas kūriu, kurie tada žiauriai gerai atrodo, o kai šiek tiek pamiegu, tai viską perskaičius būna reakcija panaši į “O Dieve, už ką?” ir tai tikrai ne gerąja prasme. Bet meniška siela juk. Aš tikiuos, kad meniška, nes jei ne meniška, tai net nebe siela turbūt. Nesvarbu, ai.

Kalbant apie sveikatą, tai dar savaitgalį pagalvojau, kad pavasario laukiu taip, kaip Kalėdų. Ir iki pavasario tik 1,5 mėn. liko kažkur. Tai, kas be ko, reikia atrodyti sveikai. Tai tokie lengvi receptai, kaip citrininė vištiena su ryžiais ir šie makaronai su tunu ir citrinų padažu labai gaivūs, greitai pagaminami ir visai sveiki. Maistingesni būtų, jei šalia ir šviežių salotų daržoves valgytume. Šiam receptui tai išvis nieko gaminti nereikia, galima sakyti. Išsiverdi makaronus ir sumaišai su kitais produktais. Na, aš kai mėgstu labai naudoti visur citrina, ypač prie žuvies, o dar kai ir viskas pagaminama per 10 minučių, tai man čia Dievų maistas.

Skaitykite toliau

Veršienos mėsainis su viskyje karamelizuotais svogūnais

Tam tam taaaaam! Vėl susitikau su mėsainiais. Ilgai nesimatėm. Taip tiksliai skaičiuojant, tai užvakar. 😀 Bet tik gaminau, o ne valgiau. Ir vakar atsitiko taip, kad gavau veršienos nugarinės. Labai graži mėsa, buvo gaila kapot, bet steiko nesinorėjo kažkaip. Aha, kapoti – taip taip, su tokiu aštriu Chuck’o Noriss’o peiliu, o ne malti kokia nors girgždančia babytės mėsmale. Kapojimas laiko šiek tiek užima, nes reikia tai atlikti ganėtinai smulkiai, bet tikrai verta ir skirtumas didžiulis, toks didžiulis kaip ir šis burgeris. Aišku, galima ir maltą mėsą naudoti, bet tai ką žinau. Pusės bajerio nebelieka iš karto. Mėsą šįkart pilnai iškepiau, tą prasme, well done, bet buvo labai sultingas paplotėlis vistiek. Aišku, nesausinau orkaitėje aš jos, pilnai iškepiau ir ne daugiau. Tai va. Pats burgeris švelnus, šiek tiek pikantiškas, toks paprastas, bet teisingas. Patinka man maistas, kuris tirpsta burnoje ir viskas kartu dera – ingredientų mažai, neperkrauta, bet tuo pačiu visko užtenka. Gerai gyvenu. O kaip Jūs?

Skaitykite toliau

Vanilinė suflė

Ir vėl juodam fone. 😀 Turbūt, šiek tiek tai tęsis, nes dabar vyksta namuose tvarkymai, nėra nei gero kampo, nei apšvietimo, todėl nelabai galiu kažką kitaip pasiūlyt. Nors man visai tas tamsumas gražu, viskas labiau PRO atrodo. Na, nesvarbu. Šiandien pagaminau labai PAPRASTĄ desertą – suflė. Taip, taip, paprastą ir šių žodžių neatsiimsiu nors tu ką. Kai pradžioje mokinaus ją kepti, nebūčiau nei iš tolo apie paprastumą pasakiusi –  iškyla netolygiai, kažkokie nesimpatiški kraštai, o, išėmus iš orkaitės, greitai subliukšta. Ir šiaip skonis kaip saldžios kiaušinienės, ew. Bet ne receptai, ne orkaitė ir ne aplinka kalta buvo, o smulkios, žioplos klaidos ir viskas. Šiaip bėgimo nekenčiu, pripažinsiu, bet kai reikia ką tik iškepusią suflė nešti nufotografuoti, tai bėgu kaip kokia super woman. Suflė yra debesėlis, kuris laikui bėgant, leidžiasi ir nieko tu jai nepadarysi, todėl valgyti ją reikia tuoj pat ir ne kitaip. Svečiams aš dažniausiai jos nedarau, gaminu šokoladinę išsiliejančią suflė, nes ji tokia įspūdingesnė. Vanilinė man labiau kasdieniška, kai norisi kažko saldaus, greitai pagaminamo, o namie nėra pernelyg įmantrių produktų. Aišku, juokingai skamba “kasdieniška suflė”, atrodo visai nelogiška. Bet juk smagu sau gaminti skaniai. 

Skaitykite toliau

Beprotiškai skanus varškės pyragas

Šiandien šis pyragas išmušė iš vėžių visiškai. Ne tik dietos vėžių, bet kaip jis man nesipjaustė! Ech. Atpjoviau gabalėlį – negražu, tada bandžiau dar ir dar ir dar kartą, kol visą pyragą supjausčiau, o gero nei vieno gabalėlio nebuvo. Jo išorė tokia trapi, o įdaras žiauriai purus, pjaustydama net girdėjau, kaip spragsi oro burbuliukai jame. Kažkaip keistai pasakiau. Bet čia rimtai.

Aš visada sakau, kad nereikia man omarų, triufelių ar dar kažko fancy, kad maistas būtų beprotiškai skanus. Beprotiškai skanu tada, kai valgai ir tau nieko netrūksta, viskas atrodo taip paprasta, bet taip teisinga, subalansuota. Šis pyragas toks. Trapumas nuo sviestinio pagrindo, kremiškumas bei purumas nuo varškės įdaro ir traškumas nuo viršuje esančio trupinių sluoksnio. Lengvai saldus, valgomas ir šiltas, ir šaltas. Tiksliau, valgiau, kol šiltas, o kai jau pradėjo vėsti, irgi gerai buvo. 😀 

Skaitykite toliau

Citrinų pyragas

Mėgstu gaminti maistą, mėgstu fotografuoti, filmuoti, netgi pakoreguoti nuotraukas ar video ir galiausiai viską aprašyti. Tik nemėgstu, kas iš viso to išeina. Kažkaip fantazijose viskas geriau atrodo. O gaila, nes kai pamatau kitus tinklarasčius, tai užverčiu iškart, nes dar netyčia piktai supavydėsiu. Nei aš fotografuot moku, nei tinkamai redaguoti, pripažįstu. Taip, taip, pamokėles visokias skaičiau, ieškojau Youtube informacijos, domėjaus visokiais apšvietimais, bet man čia tas pats kas ir biologija mokykloj – atrodo, kaip ir aišku, bet už kontrolinį vos teigiamas. Tiesiog kai kuriems dalykams tu esi sutvertas, o kai kuriems nelabai, aš taip manau. Bet šis mano pyragas tai ojojojojojojojojoj. Gal fotografavimo prasme nieko gero, bet man nerūpi. Svarbu, atrodo patraukliai, skaniai ir pačiai kažkaip smagu žiūrėt. Kaip Jums atrodo? 

Kalbant apie patį pyragą, tai panašų jau buvau rašiusi prieš 3-4 metus, kai tinklaraštis buvo dar kūdikis kaip beveik ir aš pati. Tada puslapis buvo tikrai lievas ir vadinos Virtuali Virtuvė. Kai pervadinau, ištryniau. Bet nieko tokio, šis citrinų pyragas daug skanesnis nei buvęs, tikrai. Įdaras ir saldus, ir rūgštus, ir gaivus, o morengas žvilgantis, ilgai išsilaiko standus (Čia aš repuoju?). O dėl morengo dar norėčiau pridurt, kad kambario temperatūroj laikiau per naktį ir jis vistiek išliko savo vietoje ir buvo gražus. Galima jį ir užšaldyt, galima ir šaldytuve laikyti. Labai geras dalykas, primena zefyrą. Šiaip visas desertas tobulas, daug skirtingų tekstūrų, skonių ir atrodo visai fancy. 

Skaitykite toliau