Mėnesio archyvas: vasario 2016

Nutella suflė

Minėjau, kad sergu? Minėjau, man atrodo. Tai jau nebesergu. Keistas tas jausmas, kai turi temperatūros. Lyg kokiam paraleliniam pasauly jautiesi. Per pastarasias dienas taip nesigaudžiau, taip nieko nesupratau, kad net liūdna. Visi darbai stovi vietoj ir laukia manęs, o aš niekur neskubu, nes “How to get away with murder“ ir “Grey’s anatomy“ patys nepasižiūrės. Ogi kas man padėjo pasveikti? Poilsis, vaistai, imbiero – citrinos arbata, daug arbatos, aštrus maistas ir Nutellos suflė. 😀 Toks skanus dalykas ta suflė! Man aplamai patinka tokius debesėlius valgyti, bet šitas ypatingas, nes dievinu Nutella. Antra meilė po Rududu. Tik trys ingredientai ir tai labai paprasti. Jei gaila Nutellos, galima naudoti ir kitą šokoladinį kremą, pati išbandžiau ir tai puikiai veikia. Bet kokiu atveju, riešutinis šokoladinis desertas, kaip pūkelis lengvas, tirpstantis burnoje ir beprotiškai purus. Nu kaip skanu!

Skaitykite toliau

Reklama

2 min. pyragas su Nutella

Pastebėjau, kad dažnai pradėjau perkartoti esamus receptas. O kodėlgi ne?  Šį irgi jau esu dariusi. Tik šiek tiek pakeičiau pavadinimą. Nes tikrai tikrai tai ne penkių minučių pyragas, o kokių dviejų. O šiaip viskas tai pat, kaip ir ankstesniame recepte. Svarbiausia tik neperkepti, kažkur jau esu tai minėjusi. Bet minėsiu dar ir dar, jei reikės, nes perkepant guminis išeina ir nelabai skaniai suvalgomas. Tinkamai iškeptas pyragas labai drėgnas ir minkštas. Galima sumaišyti visus produktus ir dar papildomai ant viršaus uždėti šaukštelį Nutellos. Kepant, kremas sušils ir taps lyg koks geras padažas prie šokoladino pyrago. Kad ir kaip bebūtų, dar šiltas  pyragas su ledais, šalia kvapnios kavos puodelis.. taigi pasaka!

Skaitykite toliau

Arbatinis varškės pyragas

Arbatinis varškės pyragas

Man atrodo, kad aš tuoj pasimesiu tarp varškės pyragų. Tarp pačių pyragų pasimest tai, Dievaži, rojus. Bet tarp pavadinimų! Toks ir anoks varškės pyragas, dar toks ir kitoks ir pan. Taip sunku, nes jie visi pas mane, galima sakyti, vaniliniai, tik tekstūromis kol kas težaidžiu. Pripažinsiu, šiaip nemėgstu, kai į keptus varškės pyragus primaišo kažko tai citrusinio. Todėl pati nededu. Jei ragauju kažkur kitur, tai kad ir kiek virėjas besistengtų, neužsisakyčiau to deserto dar, jei ten kokios citrinos ar apelsino pajusčiau. Ir napoleonas. Vienoj Vilniaus kavinukėj ragavau citrininį napoleoną. Už ką jie man taip? Bet ne apie napoleoną šiandien kalba eina, čia šiaip tik pasiguodžiau. 

Istorija tokia. Prieš gerus metus apsilankiau vienoje užeigoje. Maistas ten kaip ir maistas, žmonės neišsidirbinėja ir daro normalų tradicinį maistą. Ir tai yra gerai, nes žino, ką daro. Bet varškės pyragas pas juos…  toks biskvitinis, purus, šiltas, su trintomis braškėmis ir ledais. Varškė įmaišyta į pyragą, bet ji jaučiasi. Toks vanilinio keksiuko ir varškės spurgos hibridas.

Savaitgalį prisiminiau šį pyragą, pagalvojau, reikia kažkaip iškepti kažką panašaus. Ne copy cat’ą, o šiaip keksišką varškės pyragą. O jei padarius arbatinį pyragą ir tiesiog įmaišius varškę? Pagalvojau aš, pakėlus antakį. Juokauju, nemoku vieno antakio pakelt.  Nežinau, ar arbatinis, ar ne arbatinis. Kaip verčiasi “Coffee cake“? Kavos pyragas? Pyragas prie kavos? Aš nežinau, man nelogiška. Kadangi turim arbatinius sausainius, tai ir pavadinau arbatiniu. Tai yra pyragas su traškia plutele ant viršaus. Būna visokių jų. Aš tokį kone visad kepu su cinamonu, o vasarą su braškėm. Toks purus, bet ne sausas. Ir dar tas geras traškumas viršuje. Tai panaudojau savo mėgstamo arbatinio pyrago receptą ir įmaišiau varškės. Ir tikrai, tikrai. Žinokit, aš pati net nustebau, kaip viskas išėjo. Taip nustebau, kad pagalvojau, gal aš iš tų žmonių, kurie galvoja, kad turi talentą, visur eina, dalyvauja ir reklamuojasi, o iš tiesų jie tik geri žmonės? Taip baisu buvo, taip gėda. Šiaip gal ir skanu, bet tekstūra tokia nevykusi. Todėl nepasidaviau ir tiesiog savo arbatainį įdariau varške, nes paguglinau ir pamačiau, kad amerikiečiai taip su kreminiu sūriu daro. Ir gerai. Žiauriai skanu. Dabar Jums rašau ir valgau šiltą pyragą su braškėmis, užsigerdama pienu. Aš turiu čia visokių užrašų apie beprotiškai skanius varškės pyragus ir pan. O šis, bent jau man, su tuo beprotiškuoju konkuruoja. Gal reikia pavaidinti “Irgi panašiai beprotiškai skanus varškės pyragas“?

Arbatinis varškės pyragas

Reikės (puodelis – 250 ml.):

Pyragui:

  • Minkšto sviesto – 100 g.;
  • Cukraus – 200 g. (~1 puod.);
  • Vanilinio cukraus – 1 a.š.;
  • Kiaušinių – 3 vnt.;
  • Graikiško jogurto (tinka ir grietinė) – 250 ml.(1 puod.);
  • Kvietinių miltų – ~320 g. (2 1/2 puod.);
  • Kepimo miltelių – 2 a.š.;
  • Žiupsnelio druskos.

Trupiniams:

  • Minkšto sviesto – 3 v.š. (~50 g.);
  • Cukraus – 3 v.š.;
  • Kvietinių miltų – 3 v.š.

Varškės įdarui:

  • Varškės – 400 g.;
  • Cukraus – 100 g. (~ 1/2 puod.);
  • Vanilinio cukraus – 1 a.š.;
  • Kiaušinio.
  1. Pyragui minkštą sviestą išsukame kartu su cukrumi ir vaniliniu cukrumi. Po vieną, vis plakant, įmušame kiaušinius ir toliau plakame iki purumo.
  2. Į plakinį supilame jogurtą, suberiame miltus, sumaišytus su kepimo milteliais bei druska, ir viską gerai išmaišome iki vientisos, purios masės.
  3. Trupiniams visus produktus sumaišome iki trupinių konsistencijos.
  4. Varškės įdarui visus produktus sumaišome, kol nesijaus cukraus kruopelių.
  5. Daugiau nei puse paruoštos dalies supilame į kepimo popieriumi išklotą formelę, paskirstome vienodu sluoksniu, ant viršaus tolygiai paskirstome varškės įdarą, užpilame likusia tešlą, galiausiai viską apibarstome trupiniais. Galimą pyragą daryti šiek tiek kitaip – supilti visą tešlą, tada varškės įdarą ir apibarsyti trupiniais. 
  6. Pyragą kepame įkaitintoje 180 laipsnių karščio orkaitėje apie 45 min., kol, įbedus medinį pagaliuką į pyrago vidurį, jis liks sausas.

Skanaus!

 

Jautienos steikas su bulvių koše ir vyno padažu

Kaip ir praeitą savaitgalį, taip ir šį – “Kitchen me“ produktų review. Praeitą šeštadienį gaminau mėsainius su marinuotais svogūnais ir viskio BBQ padažu, šią savaitę užsiėmiau kai kuo rimčiau – kepiau brandintos jautienos steiką “TOMAHAWK“. Tai didžiulis, šaldytas Rib Eye didkepsnis su kaulu. Svėrė, man atrodo, apie kilogramą. Įpakuota tvarkingai ir gražiai į vakuumą. Vėlgi, nakčiai padėjau į šaldytuvą, kad atitirptų. Išėmus iš pakuotės, mėsa atrodė va taip:

Skaitykite toliau

Šokoladinis tortas

Galbūt jau kažkada esu minėjusi, bet be maisto gaminimo jaučiu silpnybę ir vaizdo įrašams. Kūrimui ir žiūrėjimui. Filmų nemyliu, bet visokius vlogus su mielu noru pasižiūriu. Nežinau, ar yra lietuviškų vlogerių, tiesą pasakius, bet seniau ieškodavau ir dažniausiai rasdavau vaikus, kalbančius nesamones ir pasakojančius apie vasarą sode. Ir net nejuokinga ir nemiela dėl perdėto suaugusio žmogaus vaizdavimo. Aš nemanau, kad tokiai veiklai reikėtų kažkokį tai amžiaus cenzą skirti, tikrai ne, nes amžiumi suaugęs žmogus gali nusišnekėti labiau nei pradinukas. Vlogeris privalo turėti tvirtą nuomonę ir nebūti kitus kopijuojanti bezdžionė, kuri galvoja tik apie garbinimą ir populiarumą. Bent jau tokia mano nuomonė. Ir jeigu kasnors žinot lietuviškus normalius youtuberius, pareklamuokit man, su mielu noru pažiūrėčiau.

Tai va. Šiaip žiūriu kelis užsieniečius youtuberius. Viena iš jų – divas can cook. Kodėl žiūriu? Ogi todėl, kad ji gamina tokį comfort food, kuris nėra kažkoks menas, pincetu sudėliotas lėkštėj. Jos maistas atrodo kaip maistas ir atrodo tas maistas skaniai. Ir šiaip, ji tuose vaizdo įrašuose retai kada rodosi, tik kalba. Intonaticija šiek tiek juokinga (gerąja prasme) ir tai pakelia labai nuotaiką. Kažkaip išgirdus jos  balsą, visada pagalvoju “koks geras ir šiltas žmogus ji turėtų būti“. Rekomenduoju pažiūrėti tikrai.

Kadangi Valentinas rytoj, tai nusprendžiau išbandyti jos šokoladinį tortą “Chocolate Guiness Beer Cake“ . Juokinga, nes Guiness alaus Lietuvoj nėra 😀 Vietoj Guiness naudojau paprastą lietuvišką tamsų alų, nes visada taip darau, jei kepu šokoladinį pyragą su alumi. Tai čia viskas gerai. Didžiausia mano baimė buvo, kad bus tikrai labai saldu, nes tie amerikietiški frostingai su dideliu kiekiu cukraus pudros ir sviestu manęs nežavi. Tai biskvitus sulaisčiau nesaldinta kava ir papildomai naudojau plaktą grietinėlę dėl gaivumo. Jei norit originalaus recepto, užeikit ant nuorodos. Aš dariau šiek tiek kitaip, bet tortas tikrai labai skanus išėjo. Sotus, saldus, bet ne per saldus. Toks drėgnas, labai šokoladinis. Nėra sunku ir pagaminti jį, todėl galit ir savo meilę rytoj nustebint. Tik, jeigu ką, katėms ir šunims šokolado negalima. 

Skaitykite toliau

Jautienos mėsainis su marinuotais svogūnais ir viskio BBQ padažu

O buvo taip. Gavau jautienos. Geros, kokybiškos, brandintos ir labai įvairios jautienos. Kitchen me pasiūlė išbandyti jų produkciją, tai sesuo lyg kokia mano atstovė pas juos nuvažiavo ir atkirto normaliai mėsos. 😀 Aš juokauju. Šiaip su seserim turim tik tris bendrus interesus – counter strike, kava ir jautiena. Čia rimtai. Kai būna kokia nors proga ar man kažko iš jos reikia, tai dažniausiai iškepu jai jautienos burgerį ar steiką. Turbūt, kaip vyresnė sesuo, išlepinau šiek tiek. Bet nesvarbu. Svarbu kokybišką ir gerą maistą valgyti, ne kitaip.  Tai va. Atvežė ji man tą jautieną. Nusprendėm, kad būtų liuks kiekvieno produkto apžvalgą padaryti. Nežinau, kaip Jums, bet įtariai žiūriu į saldžiai, stereotipiniais žodžiais liaupsinamus produktus ir man, kaip vartotojai, sunku suprasti ar man vertėtų šitą ar kitą daiktą įsigyti. Tai nuoširdžiai pasakosim kas patinka, o kas nelabai ir viskas.

Taigi, pradėsim nuo mėsainių. Gavom šaldytą brandintą smulkintą jautieną vakuume, kuri jau suformuota į paplotėlius. Sudėtis – tik jautiena, kiekvienas paplotėlis sveria 200 g. Nakčiai padėjom į šaldytuvą, kitą dieną kepėm mėsainius. Nežinau, ar čia gerai ji supresuota ar gerai susmulkinta ar dar kas, bet tas paplotėlis, išimtas iš pakuotės, puikiai savo formą išlaikė. Aišku, koks gi čia stebuklas, kad burgeris savo formą laiko, bet atsižvelgiu į tai, kad ji ne malta, o smulkinta, ir jokių priedų nėra, kurie tą mėsą “suklijuotų“. Paplotėlius įmečiau į ganėtinai karštą keptuvę, pateptą aliejumi. Kai kepiau, pagardinau druska ir pipirais, nieko daugiau. Prieš kepant, man tas paplotėlis toks didžiulis atrodė, net per didelis, bet kai iškepė, susitraukė šiek tiek ir labai normalus išėjo. Iškepiau pilnai, well done. Paragavom pačios mėsos ir tikrai – paplotėlis labai minkštas ir sultingas. Aš nežinau, ar, kalbant apie mėsą, galima sakyti, kad ji kvapni, bet ji kvapni. Kadangi jautiena smulkinta, tai tuose mažuose mėsos gabalėliuose jaučias tekstūra, kas yra labai gerai. Apibendrinus, nusprendėm, kad labai geras produktas. Patiko, kad nėra papildomų sudėtinių dalių, o tik jautiena, kad ji susmulkinta, o ne išdraskyta mėsmale, ir kad pati mėsa skani – tirpstanti burnoje ir sultinga. Pirksim dar, tikrai.

Apie visą burgerį aplamai, tai sesuo sakė, kad mielai valgytų tokį mėsainį visada. Lyg ir sakė, kad skanesnio nėra ragavusi. Na gerai, tikrai taip sakė, bet skamba visiškai cheesy, galėjo originaliau kažką pasakyti. O kadangi jis su BBQ padažu, kuris turi šiek tiek dūmo aromato, tai valgydama jį, pagalvojau, kaip būtų gerai kokią gražią, saulėtą ir šiltą dieną išsikepti tokius mėsainius gamtoje ant grotelių. Bet ir namie iškeptas labai gardus, nemeluoju.

Skaitykite toliau

Paprasti miltiniai blyneliai

Užgavėnės jau baigėsi, bet buvo gerai. Wow! Kažkaip daug dėmesio susilaukė lietinių blynų tortas, ko visiškai nesitikėjau. Nes, aš nežinau, ar man čia taip vienai pasiseka ar kaip, bet kai nededi pernelyg daug vilčių į kažką, tai kitiems tas dalykas labai patinka, o kai galvoji – va dabar tai pavarysiu! Tai nepavarai dažniausiai ir lieki kalbėtis su savimi. Keistas fenomenas, kuris ir šįkart pasitvirtino. O gal čia tik parodo, kad tiesiog relax, take it eeeasy ir tada viskas bus gerai. Aš nežinau. Betkokiu atveju, man smagu.

Tai va. Kepiau aš šiandien ir paprastus blynus. Šiek tiek panašūs į amerikietiškuosius, tik galbūt šie puresni. Čia toks paprasčiausias blynų variantas, su kuriuo galima žaisti visaip. Tarkim, labai mėgstu įmaišyti baltojo šokolado ir aviečių, obuolių ir cinamono, į vidų įdėti gabalėlį juodojo šokolado ar Nutellos ir pan. Net vietoj lietinių kartais šį receptą naudoju, tik pieno daugiau įpilu ir viskas. Bet skaniausi šie blyneliai su klevų sirupu ir kokiais nors riešutais, nes… klevų sirupas juk. Aišku, kalbu tik už save. Kiekvienam savo. Bet blynai aplamai yra geras maistas neginčytinai.

Skaitykite toliau

Lietinių blynų tortas “Creme Brulee“

Rytoj Užgavėnės. Supratau tai tik vakar, kai per TV buvo užsiminta. 😀 Šiaip niekada tos šventės nešvenčiau, išskyrus mokykloj kažkada labai seniai. Bet žiauriai pavydu, kai kokios nors bendruomenės degina Mores, apsirengia įvairiais kostiumais, linksminasi, šoka, buria ir pan. Bent jau iš šalies žiūrint, atrodo, smagu. Tai pagalvojau, kad blynus iškepti tai tikrai reikia, nes blynai irgi smagu. Bet kokius? Juk šventė, nesinori paprastų kažkokių tai, o vat blyntortis šventiškiausiai atrodyti turėtų. Aišku, neturėjau šaldytuve nei jokio kreminio sūrio ar grietinėlės, su kuo galėčiau sutepti tuos lietinius. Tai išviriau vanilinį kremą, turėjau dar karamelinio padažo – liuks išėjo. Ganėtinai gaivus tortas, kuris puikiai savo formą išlaiko. Pavadinau “Creme Brulee“, nes, kai ragavau, būtent šį desertą ir priminė. Šiaip kai kurie blynai nepatinka man tuo, kad kuo labiau vėsta, tuo daugiau jie neskanėja, o lietinių tortas kaip tikras tortas – pabuvęs šaldytuve jis dar skanesnis tampa. Tai labai geras dalykas neštis kažkur ar pavaišinti visokias raganas, lašininius ir kanapinius. Arba sau pasigaminti ir nebūtinai sulaukus švenčių. O kodėlgi ne? 

Skaitykite toliau