Mėnesio archyvas: kovo 2016

Ką gaminsiu Velykoms? Maisto pirkiniai ir receptai

Pamenat mano maisto pirkinių krepšelį savaitei? Buvo lyg ir bandymas, nes nieko panašaus dar nebuvau dariusi. Ir žinot ką? Daugeliui patiko šis įrašas. Sulaukiau palaikymo, kad toliau tokius rašyti. Kai kam patiko, kai kas nesuprato, kas čia gero. Aš pati kitų blogerių tokius įrašus pastoviai perskaitau, nes kažkokių idėjų pasisemiu. Juk nenueinu ir neperku tokių pačių produktų kaip ir parašyta, tiesiog pamatau kokį produktą ir pagalvoju “Ooo, o čia visai gerai sugalvojo”. Na, supratot.

Vakar nuėjau ir susipirkau viską Velykoms. Atsitempiau, nugaros nejaučiu ir šiandien, aišku. Tokia ta šventinė dvasia. Kadangi anksti apsipirkau, tai pagalvojau, o gal dar kartą papasakoti apie maisto pirkinius. Vos ne “Maisto pirkiniai Velykų edition”. Šiaip esu jau minėjusi, bet pasakysiu dar kartą – nieko prašmatnaus nedarysiu ir  gaminsiu ne kažkokį fancy, o gaivų ir skrandžio neapkraunantį maistą, kurį, žinau, jog visi mėgsta. Beje, patiekalai labai greitai pagaminami, o aš kaip tik laiko ir neturiu šiemet. Ir šiaip visų švenčių virtuvėj praleisti nenoriu, kai toks gražus oras. Kažkokia nešventiška aš visai. 

Skaitykite toliau

Reklama

Šaltibarščiai

Savaitgalį buvau suplanavusi gaminti šaltibarščius. Per savaitę, kol saulutė švietė ir oras toks pavasariškas buvo, nusipirkau kefyro, marinuotų burokėlių, šviežių krapų, svogūnų laiškų ir kitokių dalykų, reikalingų šaltibarščiams. Žodžiu, pasiruošiau rimtai. Aišku, per savaitgalį prisnigo ir buvau nebiški ne į temą su jais.  😀 

Bet žinot ką? Visiems labai patiko ir skaniai papietavom. Nors lauke oras siaubingas buvo, bet jau norisi to pavasario ir viskas. O čia pavasariškiausias maistas, bent jau man taip atrodo. Gaminau tokius, kokius valgydavau vaikystėje, tik vietoj pieno pyliau paprastą mineralinį. Bet laisvai galima ir pieną naudoti, dar kokios grietinės įmaišyti, o vietoj kefyro pasukas naudoti. Nu nieko sunkaus nėra, ką aš čia pasakoju.

Skaitykite toliau

Kiaulienos kepsneliai marinuoti su kefyru

 Šiaip taip pamarinuotą kiaulieną dažniausiai kepam gamtoje kaip šašlykus ar kepsnius. Kol tam dar ne laikas, tai kepu namie ir labai skaniai viskas išeina. Apskrudinu keptuvėje, kol išorė lengvai karamelizuojasi, tada sudedu į skardelę, aptepu likusiu marinatu ir pabaigiu kepti orkaitėje. Dėl apskrudinimo mėsa viduje išlieka minkšta ir sultinga, o pagardinimas marinatu suteikia papildomo skonio.  

Dėl kiaulienos, tai manau, kad nugarinė ar kokia nors sprandinė čia irgi tiktų. Bet aš mėgstu išpjovą naudoti. Kodėl? Ogi todėl, kad ji jau natūraliai labai minkšta bei riebalų mažai turinti. Pietums labai gerai. Su kvapniais basmati ryžiais, daržovėmis ir smulkintais svogūnų laiškais valgėm, gardu buvo.  Aš manau, kad per šventes tokie kepsneliai būtų pats tas, nes net peršildyta mėsa išlieka pakankamai minkšta. Bet kokiu atveju, tai tikrai vienas geriausių ir paprasčiausių marinatų, kuris teisingai suminkština ir pagardina mėsą, tikrai.

Skaitykite toliau

Tortas “Napoleonas”

Savaitgalį paėmiau ir sugalvojau, kad reikėtų pasiskubinti ir kokį labai gerą, šventišką ir visų mėgstamą desertą Jums parodyti. Kas gali į tokią vietą pretenduoti? Napoleonas, aišku. 

Napoleoną iš vaikystės prisimenu, dažnai ir per šventes turėdavom. Kartais būdavo labai skanus, bet dažniausiai tiesiog per sausas arba, priešingai, per minkštas, lyg lakštai labai sudrėkinti būtų. Ew. Geriausias Napoleonas yra naminis – banalu, bet gryna tiesa. Ir nieko čia sunkaus nėra. Lakštų tešla be jokių kapojimų, tiesiog sviesto įtarkavimas į miltus ir viskas. Primena labai sluoksniuota tešlą, tik kad pacheat’intą ir greičiau pagaminamą. Galima ir pirktinę sluoksniuotą tešlą naudoti, nieko tokio, tik šie lakštai daug trapesni ir skanesni, kas be ko. Beje, lakštams kepti puikiai tinka ir paprastas sviestas, ir kepinių margarinas. Bandžiau ir taip, ir anaip. Skirtumas mažas, bet į kremą tikras sviestas būtinas, nes margarinas nemalonų poskonį kremui suteikia.

Bet tikrai tikrai gaminsiu jį Velykoms, rekomenduoju ir Jums tą patį padaryti, nes kasgi nemėgsta Napoleono? Visi mėgsta juk. Tik aš kepsiu iš dvigubos normos, nes laaaabai jau daug žmonių teks pamaitinti. Tiesiog išsikepsiu kokį penktadienį ir iki sekmadienio ilsėsis jis ten šaldytuve ramiai. Trapūs sviestiniai lakštai, pertepti sodriu, puriu ir glotniu vaniliniu kremu. Aš nežinau, ką man dar pasakyti, kad perteikčiau šio deserto nuostabumą. Tikrai nežinau. Ai, tiesiog išbandykit.

Skaitykite toliau

Sumuštiniai “Sloppy Joes”

Prieš savaitę kažkurią tai vieną naktį negalėjau užmigt. Na, būna, kad kažkaip nesinori, bet vistiek po to užmiegi. Bet šįkart tiek varčiaus lovoj, kad net nervino gulėt. Todėl pasiėmiau telefoną, įsijungiau youtube ir žiūrinėjau visokius vaizdo įrašus, nuo šiaip visokių tutorialų iki vlogų. Ir vienam vloge tokia amerikiečių šeima gamino pietums Sloppy Joes. Tai kas? O vagi tas, kad viskas taip gerai ir skaniai atrodė. Aišku, naktį betkas atrodo daug skaniau, ypač, kai praleidi vakarienę ir bandai užmigti. Bet iškart žinojau, ką gaminsiu savaitgalį. Mission complete. Savaitgalis – check, Sloppy Joes – EINA SAU KAIP check. 

Kas yra Sloppy Joes? Sumuštinis su malta jautiena, pomidorų padažu ir visokiais kitokiais dalykais. Toks panašus į burgerį, bet vietoj mėsos papločio naudojamas maltos jautienos įdaras. Dėl to jis tikrai ne restoraninis ir šiaip Sloppy, nes įdaras bėga iš visur ir pro visur. Bet kaip smagu jį valgyti! Sūris tąsus, mėsą skani ir sultinga. Naudojau savo mėsainių bandeles, bet galima naudoti betkokią duonelę. Ai, nebeturiu žodžiu. Skanu, nu. 

Skaitykite toliau

Vištienos kepsneliai traškioje plutelėje

Žinokit, nesigaudau laike visiškai. Pasirodo, kad kitą sekmadienį jau Velykos. Ir kiekvienais metais vis tas pats, bet čia galbūt dėl to, kad Velykos neturi tikslios datos ir kasmet ji keičiasi kardinaliai. O gal dėl to, kad Velykų niekada nesureikšminau, nežinau, kodėl. Nesvarbu, kaip aš jaučiuos dėl tos šventės, bet tai vistiek šventė. O šventės reikalauja maisto. Ar ruošiu kažką? Tikrai taip, visada tai darau. Bet dėl nuovargio ir laiko stokos nesistengsiu ir negaminsiu kažko tai fancy. Beje, ir valgo visi labai skirtingą maistą. Skamba juokingai, bet šventiniu laikotarpiu čia didžiausias galvosūkis, ką duoti 8 žmonėms, iš kurių 5 valgo normaliai, o likę maitinasi visiškai skirtingai – tai kažkokių prieskonių ar produktų nemėgsta, tai mėsos nevalgo, tai tam ir anam alergiškas. Nervina. Nusprendžiau, kad neišradinėsiu dviračio ir darysiu paprastus, greitus patiekalus, kuriuos visi daugmaž mėgsta. Jei kam nors bus įdomu, padarysiu įrašą apie savo Velykinį apsipirkimą ir pilną meniu, kurį esu sugalvojusi.

Bet tarkim, pagrindiniam patiekalui per Velykas nusprendžiau gaminti šiuos paprastus traškius kepsnelius. Kodėl? Todėl, kad greitai ir lengvai pagaminama, o juos valgo ir paprastą, ir nepaprastą maistą mėgstantys  žmonės. Vaikams irgi patinka. Traški išorė, o viduj minkšta ir sultinga mėsa. Plius, vegetariškam variantui yra labai gera alternatyva – sūrio kepsnys (fermentinio sūrio storesnė riekelė paniruota miltuose, kiaušinio plakiny, džiuvesėliuose, vėl plakiny ir vėl džiuvesėliuose) ir kepamas jis lygiai taip pat kaip ir vištienos kepsnys, tik kad trumpiau šiek tiek. Kad paturbint skonį, padarysiu įvairių padažu, pvz. pievagrybių, BBQ ir kokį nors tzatziki, supilstysiu į indelius ir, kas norės, tas galės užsipilti šalia kokio tik nori, arba nenaudoti visai. Šalia tinka ir ryžiai, ir bulvės. Tieksiu su bulvėmis, bet jei niekas jų nenuskus, bus ryžiai. 😀 Va taip viskas ir paprastai, bet visiems tikrai toks patiekalas patiks. O tai yra svarbiausia. 

Skaitykite toliau

Pyragas “Zebras”

Vakar vakare buvo labai gera nuotaika ir atėjo kažkoks keistas noras gaminti. Ne bet ką. Norėjos pažįstamo ir paprasto skonio, kažkokio nostalgiško maisto. Pavarčiau savo seną sąsiuvinį, į kurį dar pradėjau rašyti būdama mokykloj. Receptų sąsiuvinys. Dar vaikiškai ir paprastai viskas surašyta, kai kurie dalykai labai juokingi, o kai kas yra visai gerai. Iš to, ką turėjau namie ir ko pati norėjau, nusprendžiau iškepti zebrišką pyragą. Mano šeimos mėgstamas, ypač sesers. Dažnai jį kepdavau, kai ji man darydavo anglų ar matematikos namų darbus, o aš už tai ją maitindavau. Tai maitindavau būtent šituo keksu. O tai šį bei tą reiškia, nes taip jau yra, kad aš Sigita Cooks, o ji Liveta Eats. Visada taip buvo ir bus.

Pyragas "Zebras" Skaitykite toliau

Lietiniai blynai su varške

Dabar taip. Čia yra patys pačiausi blynai ir ne kitaip. Tikras mano favoritas. Dievinu aš juos. Pati gaminu labai retai, nes perdaug mėgstu. 😀 bet kai gaminu, tai visada išeina žiauriai skanūs. Tik, kaip visada, nedraugauju su tikslumu ir nelabai skaičiavau, kiek ir ko į varškės įdarą dėjau. Tiesiog pasaldinau kaip norėjau ir po to įmušiau kiaušinį. Easy, kiekvienas gali pasidaryti kaip nori. Tačiau man tai skaniausi tokie blynai su trintomis braškėmis, kurių neturėjau šįkart. Tai švieži vaisiai irgi gerai buvo, bet taip pat galima tradiciškai su grietine ir džemu valgyti. Kas kaip mėgsta. Nesvarbu. Skanu ir viskas. 

Skaitykite toliau

Lėto kepimo plėšyta kiauliena

Plėšyta kiauliena. Žiauriai populiaru dabar. Aišku, labai jau ji nepatraukliai atrodo ir, kai kažką pavaišinu plėšytos kiaulienos sumuštiniu, tai pradinė reakcija nekokia būna. Iki kol neparagauja, kas be ko. Bet tai yra pati skaniausia kiaulė, kokią tik esu valgiusi. Minkšta, sultinga, tirpstanti burnoje. Geriausia, kad jei norit draugams ją pagaminti, tai galima iš vakaro išsikepti ir būsit garantuoti, jog pašildžius mėsa tikrai nebus sausa ir nevalgoma. Šiaip aš dažniausiai darau sumuštinius, bet galima patiekti su bulvių koše, keptu prieskoniniu obuoliu ir tradicinėmis kopūstų salotomis, išeina padorus patiekalas. Pilnų patiekalų receptai atsiras šiek tiek vėliau. Bet tikrai, galiu pažadėt, jog tas 4-5 val. kepimas atsiperka ir valgo net tie, kurie kiaulienos nelabai mėgsta. 

Skaitykite toliau

Mėsainių bandelės

Duonos ir bandelių kepimas man vienas malonumas. Kai kepu namie, visada viską maišau, minkau ir darau rankomis. Sunku apsakyti, koks tai jausmas, bet tikrai geras. Susikoncentruoji ir dirbi tik ties tuo, apie nieką kitą negalvoji, lauki kelias valandas ir galiausiai iš orkaitės ištrauki gardžiai kvepiančias bandeles. Sau kepu retai. Bet, keisčiausia, kad jei jau kepu, turiu būti viena ir jokiais būdais manęs negalima trukdyti. Ne dėl to, kad tuomet bandelės ar tai duona stebuklingai daug skaniau išeina, tikrai ne. Tai labiau man poilsis nuo visko ir nuo visų. Keista, ar ne?

O dar geresnis jausmas apima, kai tai, ką tu iškepi, būna taip gerai, kad nuo stalo dingsta akimirksiu, o pačiai apima noras jas gaminti dar ir dar. Taip būna ir su šiomis bandelėmis. Dariau ne kartą, bet kiekvienas kartas vis toks pats sėkmingas kaip ir buvo pirmasis. Laikui bėgant, prisijaukinau receptą lyg savo ir dabar kepu šiek tiek kitaip. Bet kokios jos geros… Beprotiškai minkštos, lengvos ir purios. Ne per saldžios, ne per sūrios – tokios, kokios turi būti. Bandelės ne tik mėsainiams tinkamos. Puikiai naudojamos ir sumuštiniams, ar lengvai paskrudinus ir su mėgstamu džemu, manau, būtų skanu. Absoliutus favoritas, pačios geriausios ir pačios mėgstamiausios.

Skaitykite toliau