Mėnesio archyvas: spalio 2016

Moliūgų sriuba

Pagaliau kažkas sezoniško. Labai moliūgiška moliūgų sriuba. Čia rimtai, nes, galima sakyti, tik iš moliūgo ir sultinio ji paruošiama. Nors labai retai verdu sriubas, bet kai jau gaminu, tai daržovių naudoju daug dėl skonio ir maistinių savybių. Tačiau kai pamačiau tokį labai jau paprastai atrodantį receptą pas kažkokią ponią Carina Stewart , galvoju, reikia išbandyti. Ir ką?

Ogi vagi tą, kad super paprasta, tačiau gardi sriuba išėjo. Moliūgas ganėtinai ryškų skonį čia turi, Galbūt dėl to, kad jis kepamas orkaitėje su žievele, o ne verdamas. Tai ir skonio nepraranda. Aišku, receptą šiek tiek pakeičiau, nes nemėgstu kalendros. Naudojau čiobrelį, puikiai pritiko. O jei dar, tarkim, grietinėlės nepanaudojus,  tai ir sveikai besimaitinantiems ar norintiems taip maitintis tokia sriuba būtų gerai. Bet šiaip labai komfotiškas ir šildantis maistas. Gal viską pagerino ir tai, kad duona naminė ir ką tik iškepta buvo. Bet apie ją tai jau vėliau pašnekėsiu. 

O pačią sriubą labai siūlyčiau išbandyti. Tik gal po Halloween’o. Kad būtų ant ko smile’ą išpjaustyti. 

Skaitykite toliau

Reklama

Sluoksniuotos tešlos pyragas su persikais

Taigi, kas naujo? Ogi labai daug kas, nes seniai ką ir bepasakojau. Bet kas susiję su tinklaraščiu, tai įsigijau naujesnį fotoaparatą, todėl labai labai tikiuos, kad bent šiek tiek skaniau viskas atrodys. Dabar tam daugiau laisvo laiko skiriu nei maisto gaminimui. Tai, tikiuos, ne veltui.

Bet, vėlgi, aš labai mėgstu bambėti, kaip to laisvalaikio neturiu. Ypač maistui. Turiu aš to laiko, gerai pagalvojus, bet tuomet dažniausiai norisi  tiesiog pasiimti karštos arbatos, susisukti į pledą ir žiūrėti Youtubėj juokingus kačiukų vaizdo įrašus. Nesupraskit klaidingai, mėgstu gaminti labiau už viską. Bet po ilgos dienos nosinori visą savo laiką poilsiui skirti virtuvei. Ir šiaip įprastai aš forever alone arba, geriausiu atveju, valgom dviese, tai kartais lengviau susiplakti kokį vaisių kokteilį, susitept sumuštinį ar užsisakyti sushi. Kol kas pas mane dabar taip.

Todėl dabar dažniausiai ruošiu maistą greitai ir iš nedidelio kiekio produktų. Dar būna gerai, kai būna skanu. Tai pavyzdžiui, vieną gražią dieną gaminau varškėtukus (receptas ČIA), kartu su jais kepė ir sluoksniuotos tešlos pyragas su persikais. Pavadinime jau ir visas receptas, nes pagrindiniai du produktai ir yra sluoksniuota tešla bei konservuoti persikai. Labai seniai kažką panašaus buvau mačius Pinterest’e,  tai nieko naujo. Bet geras desertas. Ir dar taip paprasta. Nors kitaip ir būt negali, nes persikai jau paruošti, o sluoksniuota tešla visada ir visur tinka. Vieną pyragėlį dar karštą su plakta grietinėle suvalgėm, o kitą supakavau ir išvežiau kitiems paragauti. Atvėsęs valgomas, bet su ką tik ištrauktu iš orkaitės nepalyginsi, nes jo išorė tuomet labai traški, o patys persikai viduje sultingi. Nieko labai ypatingo, bet šiaip gera alternatyva skaniam desertui, tikrai.

Skaitykite toliau