Mėnesio archyvas: spalio 2016

Moliūgų sriuba

Pagaliau kažkas sezoniško. Labai moliūgiška moliūgų sriuba. Čia rimtai, nes, galima sakyti, tik iš moliūgo ir sultinio ji paruošiama. Nors labai retai verdu sriubas, bet kai jau gaminu, tai daržovių naudoju daug dėl skonio ir maistinių savybių. Tačiau kai pamačiau tokį labai jau paprastai atrodantį receptą pas kažkokią ponią Carina Stewart , galvoju, reikia išbandyti. Ir ką?

Ogi vagi tą, kad super paprasta, tačiau gardi sriuba išėjo. Moliūgas ganėtinai ryškų skonį čia turi, Galbūt dėl to, kad jis kepamas orkaitėje su žievele, o ne verdamas. Tai ir skonio nepraranda. Aišku, receptą šiek tiek pakeičiau, nes nemėgstu kalendros. Naudojau čiobrelį, puikiai pritiko. O jei dar, tarkim, grietinėlės nepanaudojus,  tai ir sveikai besimaitinantiems ar norintiems taip maitintis tokia sriuba būtų gerai. Bet šiaip labai komfotiškas ir šildantis maistas. Gal viską pagerino ir tai, kad duona naminė ir ką tik iškepta buvo. Bet apie ją tai jau vėliau pašnekėsiu. 

O pačią sriubą labai siūlyčiau išbandyti. Tik gal po Halloween’o. Kad būtų ant ko smile’ą išpjaustyti. 

Skaitykite toliau

Reklama

Spagečiai su pomidorų padažu

Makaronai. Jeee. Šiaip vietoje jų savaitgalis turėjo prasidėti kokiomis nors bandelėmis ar patiekalu savaitgaliui, nes seniai gaminau. Bet išėjo taip, kad aš visą savaitgalį pramiegojau. Atsikėliau sekmadienį net 12 valandą, Kažkoks emocinis pervargimas buvo. Arba čia dėl to, kad užsisakiau Netfix ir žiūrėjau “Crazy Ex-Girlfiend” iki šešių ryto. Neapsisprendžiu dar. Bet turbūt nuovargis.

Bet va. Oras kuo puikiausias, o pusė dienos pramiegota. Ir dar skrandis ieško aukų. Nes kaip ir pusryčius praleidau, o metas pietums.  Tai radau kelis produktus ir pagaminau spagečius. Padažas labai paprastas, bet anksčiau tai jį dažnai gamindavau. Kas ragaudavo, visiems patikdavo paprika ir sakydavo, kad ji čia labai tinka, tai ir šįkart radau šaldytuve ir panaudojau. Bet jei nemėgstast ar neturit, tai nenaudokit, vistiek skanu. Tačiau parmezanas ir šviežias bazilikas čia nepakeičiami ir taškas. Dėl jų makaronai išeina ne šiaip makaronai su kečiupu, bet parmezanas suteikia pikantiškumo, o bazilikas gaivumo, šviežumo padažui. O wow. Man tikrai nesiseka kažką skaniai apibūdint.

Šiaip sagečiai mano vieni mėgstamiausių makaronų, tik  vengiu juos viešumoje valgyti. Neišeina gražiai, tai nerizikuoju. Bet žinot ką? Kartais man labai patinka tiesiog vilkėt šiltus, patogius ir ryškiai per didelius treningus, būt susivėlusiai, be makiažo ir su akiniais, didesniais už mano ateitį. Tuomet susirangyti ant sofos, pasiimti lėkštę spagečių ir paprasčiau žiūrėt TV. Apie nieką negalvoti. O ypač apie tai, ką pagalvotų kiti. 

Skaitykite toliau

Sluoksniuotos tešlos pyragas su persikais

Taigi, kas naujo? Ogi labai daug kas, nes seniai ką ir bepasakojau. Bet kas susiję su tinklaraščiu, tai įsigijau naujesnį fotoaparatą, todėl labai labai tikiuos, kad bent šiek tiek skaniau viskas atrodys. Dabar tam daugiau laisvo laiko skiriu nei maisto gaminimui. Tai, tikiuos, ne veltui.

Bet, vėlgi, aš labai mėgstu bambėti, kaip to laisvalaikio neturiu. Ypač maistui. Turiu aš to laiko, gerai pagalvojus, bet tuomet dažniausiai norisi  tiesiog pasiimti karštos arbatos, susisukti į pledą ir žiūrėti Youtubėj juokingus kačiukų vaizdo įrašus. Nesupraskit klaidingai, mėgstu gaminti labiau už viską. Bet po ilgos dienos nosinori visą savo laiką poilsiui skirti virtuvei. Ir šiaip įprastai aš forever alone arba, geriausiu atveju, valgom dviese, tai kartais lengviau susiplakti kokį vaisių kokteilį, susitept sumuštinį ar užsisakyti sushi. Kol kas pas mane dabar taip.

Todėl dabar dažniausiai ruošiu maistą greitai ir iš nedidelio kiekio produktų. Dar būna gerai, kai būna skanu. Tai pavyzdžiui, vieną gražią dieną gaminau varškėtukus (receptas ČIA), kartu su jais kepė ir sluoksniuotos tešlos pyragas su persikais. Pavadinime jau ir visas receptas, nes pagrindiniai du produktai ir yra sluoksniuota tešla bei konservuoti persikai. Labai seniai kažką panašaus buvau mačius Pinterest’e,  tai nieko naujo. Bet geras desertas. Ir dar taip paprasta. Nors kitaip ir būt negali, nes persikai jau paruošti, o sluoksniuota tešla visada ir visur tinka. Vieną pyragėlį dar karštą su plakta grietinėle suvalgėm, o kitą supakavau ir išvežiau kitiems paragauti. Atvėsęs valgomas, bet su ką tik ištrauktu iš orkaitės nepalyginsi, nes jo išorė tuomet labai traški, o patys persikai viduje sultingi. Nieko labai ypatingo, bet šiaip gera alternatyva skaniam desertui, tikrai.

Skaitykite toliau