Mėnesio archyvas: lapkričio 2016

Čili sriuba

Taigi, turiu puikių naujienų. Praėjusią savaitė išėjo pirma knyga, prie kurios savo trumpapirštiškas rankeles prikišau. Paėmė va taip ir pasisekė. Džiaugiuos labai labai. Ir didžiuojuos savo darbu, kurį įdėjau būtent šiam leidiniui. Knyga vadinasi “Iš pieno. Lengvai ir paprastai“. Daugiau nei 130 receptų iš įvairiausių pieno produktų. Užkandžių, desertų, pagrindinių patiekalų…. VISKO yra. Ir karamelinis varškės tinginys, ir pomidorų sriuba su mascarpone sūriu (mano mėgstamiausia), ir obuolių pyragas su plikytu kremu bei daug kitų skanių, paprastų mano receptų. Knygos greitu metu turėtų atsirasti knygynuose, bet galima ją įsigyti ir ČIA, internetinėje leidyklos parduotuvėje. O jei tikit sėkme, prisijunkit prie Sigita Cooks Facebook paskyros, nuo rytojaus vyks konkursas. Sudalyvausit ir galbūt laimėsit knygą.

O dabar apie čili sriubą. Kažkada čili sriuba buvo viena mano mėgstamiausių, tačiau jau kelis metus negaminau jos. Bet šią savaitę po tokios ilgos pertraukos nusprendžiau pasigaminti. Dabar ji kaip tik, kai norisi šildančio bei sotaus maisto. Kokį receptą naudodavau tuomet, pagal tokį gaminau ir šįkart. Prisiminiau visas proporcijas ir visa kita, nes receptas lengvai įsimenamas. Logiška, juk po tokios pertraukos visdar pamenu. Nors nesusilaikiau ir pabandžiau pridėti šiek tiek vyno ir rūkytos paprikos, tiko kuo puikiausai.

O kad būtų dar įdomiau, tai kol virė sriuba, orkaitėje kepiau naminius tortilijų traškučius. Paprasčiausiai tortilijas supjausčiau trikampėliais, apšlaksčiau alyvuogių aliejumi, apibarsčiau druska, pipirais ir kepiau orkaitėje, kol apskrudo. Tik reikia labai stebėti, kad nesudegtų. Man sudegė vieną kartą, tai sakau iš patirties. Bet ką tik prisiminiau, kad labai tinka ir duonos skrebučiai su česnakiniu sviestu ir sūriu. Anksčiau būtent tokius skrebučius gamindavau prie šios sriubos. Na, kas kaip mėgsta.

Bet šiaip tai tobuli pietūs visai šeimai arba vienam gražiam ir geram žmogui, kuris gamintųsi tik sau, nes likusią sriubą galima 2-3 dienas sėkmingai šaldytuve laikyti ar netgi į šaldiklį įdėti. Persišildo toks maistas be jokio vargo ir didelės skriaudos nepadaro. O tokia sriuba gerai. Ypač žiemą.

Skaitykite toliau

Reklama

Braziliški triufeliai – Brigadeiro

Braziliški triufeliai. Jaučiu, galima pavadinti lengviausiai pagaminamais triufeliais. Arba pigiausiai, tinka abu variantai. Ko jiems reikia, tai tik kakavos ir kondensuoto pieno. Dar reiktų pabarstukų, tradiciškai tamsių, šokoladinių. Kai mokiaus, man atrodo, pirmam kurse ir atradau Brigadeiro, naudodavau tuos pabarstukus. Dabar nesu jų megėja, tai sėkmingai apvolioju saldainius karčioje kakavoje. Kaip tikrus triufelius. Ir beje, dėka tos kakavos jie nėra tokie labai jau beprotiškai saldūs. Jie tik beprotiškai skanūs. 

Skaniausi su kava, ypač juoda ir nesaldinta. Vieno saldainio pakanka, kad diena gražesnė būtų. Man visada  saldainių išeina kažkur tai apie 15 vienetų, gal kartais keliais mažiau. Tokio kiekio užtenka ilgam. Arba neilgam, bet už tai pavaišinu gerus žmones. Patinka jie visiems beveik. Nes, kažkur jau tai sakiau, bet pakartosiu dar kartą. Taigi čia KONDENSUOTAS PIENAS! Kas gali būti blogai?

Skaitykite toliau

Gigantiškas Batonėlis “TWIX“

Kodėl? Gigantiškas šokoladinis batonėlis? Ta prasme, kokia prasme? Kam galėtų reikėt didžiulio TWIX’o? Aišku, kad tik ant bajerio. Bet tai žiauriai smagu daryt tokius dalykus. Nežinau ir nesuprantu, kodėl. Bet smagu. Panašus atsakymas buvo tada, kai savo masterpysą nufotografavau ir nusiunčiau draugei, o ji tiesiog atrašė “Atrodo wow. Bet tai kodėl tu taip padarei?“. Sakau “Nes smagu“. Manau, labai svari priežastis. 

Jei nesinori gigantiškos versijos, nedaug kuo besiskiriantis receptas jau yra, kuris vadinasi “Sausainiai su karamele ir šokoladu“. Pažiūrėkit, jei reikia. Bet tai kaip negali kilti noras pabandyti toookį TWIX’ą padaryti? Didelis TWIX’as atrodo daug geriau ir fainiau ir kiečiau. Ir nereikšmingiau, nelogiškiau, bet tai vistiek. Net prapjaut nesinorėjo, kaip buvo gaila tokio meno kūrinio. Bet amžinai šaldytuve juk nelaikysi. Ypač, kai žinai, kad dar jis ir skanus. Ir kad galiojimą tam tikrą turi. Tai vat prapjoviau, pavaišinau krūvą žmonių, kuriems labai patiko. Man pačiai labai patiko. Žodžiu, visiems labai patiko ir tai gerai.

Skaitykite toliau

Veganiški / Vegetariški burgeriai

Būna, pasako kas nors, kad be mėsos negalėtų gyventi. Ir labai dažnai pasitaiko, kad taip pasako. Šiaip mėsą aš mėgstu, viskas gerai, bet, bent jau aš, be jos tai tikrai galėčiau išgyventi. Čia nuo skonio receptorių, matyt, priklauso. Jaučiu, esu iš tų, kuriems labiau pieno produktai ir visokie miltiniai dalykai labiau patinka. Bet, vėlgi, nesinori man savęs į kažkokias tai kategorijas skirstyti. Man patinka maistas ir viskas. 

O šitie burgeriai atsirado dar tada, kai prieš kelis metus atsikrausčiau į Vilnių mokytis. Gyvenau su vegetaru, man pačiai patiko vegetariškas maistas ir man patiko burgeriai. Tai internete radau idėją, kad vegetariškas burgeris gali būti pagamintas iš konservuotų pupelių. Variantų bandžiau daug ir visokių. Vieni įmaišo keptų daržovių arba kokio nors smulkinto svogūno, kiti vietoj avižų naudoja miltus ar džiūvesėlius. Aš tai atradau savo mėgstamiausią ir, galbūt, paprasčiausią variantą. Naudoju šį receptą, kai nėra laiko ar noro gaminti. Man atrodo, nei 10 minučių neužtrunku su jais, bet burgeriai tikrai skanūs išeina. Vegetaramas / veganams pats tas būtų. Nors, kažkada buvau pavaišinus ir mėseėdžius, tai suvalgė ir pernelyg labai nesiskundė. Žodžiu, tinka visiems.

Skaitykite toliau