Mėnesio archyvas: gruodžio 2016

MŪSŲ šventinis tortas!

Atsiprašau ir ačiū. Atsiprašau, jog nekokios nuotraukos išėjo. Prieš kelias dienas sugedo fotoaparatas, kad net nesmagu ir pikta. Tai verčiaus iš to, ką turėjau. Atsiprašau dar ir dėl to, nes čia paskutinis visgi post’as. Ne ne, ne viso gero, nebegrįšiu niekad. Tikrai ne! Bet kada grįšiu, nežinau. Liūdna, nes niekada pertraukos ilgos ir nedariau čia, tai blog’as toks neatsiejamas dalykas tapo. Bet būna, kad reikia ir viskas. Tačiau komentuoti, klausti ar šiaip pasilabint galit visada, karts nuo karto būsiu prisijungusi.

O vat ačiū tai už daug ką. Nors ne daug ką, VISKĄ! Už peržiūras, komentarus, pagyras ir kritiką. Jūs mano patys mėgstamiausi žmonės, tikrai. Ypač, kai praeitą savaitę ekspromtu sugalvojau, kad reikėtų sukurti mums visiems bendrą desertą šventėms, o Jūs paėmėt ir pasirašėt. Taip lengvai, atėjot čia ir prisidėjot prie kažkokios random idėjos. Bet va dėl to žiauriai faina! 

Papasakosiu trumpai, kaip iškepiau mūsų tortą. Pažiūrėjau testo rezultatus ir galvojau, kaip čia viską suderinus. Iš kai kurių klausimų ėmiau ne vieną, bet kelis populiariausius variantus. Taip įdomiau juk. Tai vat tortas toks – šokoladinis-vanilinis biskvitas, aplaistytas kava su brendžiu, tortas perteptas su grietinėlės-maskarponės sūrio ir kokosiniu baltojo šokolado kremais, su lazdyno riešutais ir aplietas šokoladu. Labai painiai skamba. Tai paaiškinsiu paprasčiau. Tie, kas esat ragavę Tiramisu ir prisimena skonį saldainių “Rafaelo“. Įsivaizduokit, kad tai ir Tiramisu, ir Rafaelo. Kaip koks jų palikuonis. Ką Jūs į tai? Man tai pasaka absoliuti. 

Pradedu galvoti, kad sudarom visai neblogą komandą, nes bandymas pavyko ir rezultatas net mane pačią labai labai nustebino. Bet čia tik mano nuomonė. Jūs paimkit, išbandykit, jei dar nesunku ir nufotografuokit. O paragavę ir nufotografavę, atsiųskit man ir papasakokit, ar patiko. O jei turit idėjų, kaip pavadinti šį tortą, labai norėčiau išgirsti. Reikia jį kažkaip juk pavadinti, ar ne? 

Bet žinot ką? Pabaiga jau čia. Iki kitų metų bei linksmų, šiltų, gražių ir. aišku, SKANIŲ Jums švenčių!

Skaitykite toliau

Reklama

Sukurkim patį skaniausią Kalėdinį tortą kartu!

Turėjau tokį planą chuliganą, kad paskutinis šių metų receptas bus skaniausias, dideliausias ir gražiausias šventinis tortas. Sugalvojau kelis variantus. O žinot, ką dar sugalvojau? Gal paimkim ir taip draugiškai sukurkim patį gardžiausią ir kiečiausiai atrodantį tortą? Kad visi pavydėtų ir dar pavydėtume patys sau. Kas už?

Ką Jums tereikia padaryti, tai tik atsakyti į kiekvieną klausimą. Bet taip nuoširdžiai, įsivaizduokit, kad tai Jūsų svajonių tortas, tas vienintelis ir nepakartojamas. O aš pagal balsus iškepsiu jį ir pasidalinsiu tiek nuotrauka, tiek receptu su visais. Tuomet visi gražiai ir vieningai turėsim prieš šventes patį geriausią torto receptą, kurį sukūrėm kartu! 

Klausimai labai paprasti. Tereikia pažymėti norimą atsakymą ir paspausti VOTE. 

Labai ačiū!

Vegetariškas netikras zuikis

Rašinėjausi su sena pažįstama. Taip paaugliškai apie tai, ką veikiam. Pasakiau, kad vegetarišką netikrą zuikį gaminsiu. O ji atsakė, kad reikėtų kitokį pavadinimą sugalvoti, nes zuikiai ir vegetarai nesiderina kalbant apie maistą. Bajeris net ne šiek tiek medinis, bet gal ir tiesa. Angliškai toks dalykas vadintųsi Meatless Meatloaf arba Vegetarian Meatloaf. O meatloaf pas mus juk netikras zuikis? Jei kas turit kokią nors idėją pavadinimui, labai norėčiau išgirsti. Nors man visai mielai skamba ir šis.

O šiaip, vegetaras ar ne vegetaras, išbandyti verta vistiek. Šį dalyką gaminau šią savaitę, gaminsiu ir kitą. Šią savaitę tam, kad Jums parodyčiau, ką galima vegetariško per Kalėdas paruošti, o kitą tai pati Kalėdoms ruošiu ir vešiu į Kėdainius šeimai. Patiks, aš žinau. Ne tik vegetarams, bet ir mėseėdžiams. Tekstūra tobula, skonis irgi, o jei dar taip tradiciškai su bulvių koše jį patiekiant tai išvis super. Beje, skaniausias jis kitą dieną, kas labai paranku per šventes. Pernąkt pailsėjęs jis tuomet nebyra, gražiai pjaustosi ir skanesnis būna, panašenis į tikrą netikrą zuikį. Ot pasakiau. Žodžiu, skanių vegetariškų švenčių.

Skaitykite toliau

Orkaitėje kepta višta

Kepta višta man labai Kalėdas primena. Gal dėl to, kad dar nebuvo nei vienų švenčių be jos. Jog labai ją mėgdavau, pasakyti negaliu. Žiauriai nepatogu valgyt ir dažniausiai ji būdavo sausa. Ir su kaulais. Taip taip, man tai bėda, nes turiu kažkokią tai kaulafobiją. Bet visad prisimenu, jog namai skaniai kvepėdavo, kai ji skrusdavo orkaitėj. Smagūs tie prisiminimai visgi.

Kadangi pas daugumą yra šiokia tokia tradicija kepti vištą per Kalėdas, tai norėjau prieš jas suspėti pasidalinti receptu, kurį vos ne vienintelį naudoju. O naudoju, nes labai retai kepu visą vištą ir dar be to būtent šis variantas daugelio mėgstamas, net man patinka. Receptas vienas paprastesnių, nereikia marinuoti jos valandų valandas ir produktų nereikia milijono ar dviejų. Už tai garantuoti galiu, jog vištiena išeina sultinga bei minkšta. Kvepia ji gardžiai nuo česnako, citrinos iš šviežių žolelių. Tiesa, šįkart citrinos nenaudojau, nes pasirodo, jog mano vadybininkė nemėgsta citrusinių vaisių. Bet vistiek gavau didžiulį thumbs up.

Va taip. Dar, beje, atsitiko taip, kad internetu užsisakiau 2,5 kg. sveriančią vištą, o atvežė 1,5 kg. Tai patarčiau 1 – neužsisakinėti internetu, 2 – jei turit normalaus dydžio paukštį, padvigubinkit produktų kiekius ir pailginkit kepimo laiką. Ir apskrusti ji turėtų daugiau ir vienodžiau pas Jus nei pas mane, nes mano orkaitė tiesiog žaislinė. Ir, aišku, jei yra noro, suriškit tos vištos kojas. Aš nerišau vėlgi dėl orkaitės, o ir visai man patinka, kai atrodo, kad ji tiesiog chill’ina.

Bet šiaip labai paprastai pagaminama, tačiau taip pat labai gardi višta, daugumos mėgstama ir valgoma. Šventėms pats tas būtų, ar ne?

Skaitykite toliau

Saldainiai “Ferrero Rocher“

Raffaello ar Ferrero Rocher? Man visi du. Negaliu išsirinkti ir nenoriu, nes vieni ir kiti beprotiškai skanūs. Ir saldūs labai. Todėl dovanoju juos ar gaunu dovanų tik tada, kai yra kokia nors proga ar šventės. Tai šiemet sugalvojau, kad, ei, pagaminsiu kuriuos nors pati. Deja, nelabai dar pavyko suprasti, kaip Raffaello atkopijuoti, tai pradėjau nuo Ferrero Rocher. Tiesą pasakius, skeptiškai buvau nusiteikus, ar kas išeis, bet bandžiau vistiek. Ir žinot ką? Skoniu šie saldainiai į originalą tai labai panašūs! Šokoladinis kremas viduje su traškiu vafliu ir lazdynų riešutu, viskas aplieta pienišku šokoladu su kapotais riešutais. Kaip ir tikrieji Ferrero Rocher. Gal ne patys gražiausi man išėjo kaip kokiai baisiai atgrubnagei, bet koks skirtumas, gardūs už tai. Sakyčiau, net skanesni už originalą ir sakyčiau tai nuoširdžiai. Garantuotai dedu aš juos į Kalėdinių dovanų playlist’ą. Pagamini, supakuoji gražiai ir dovanoji – super juk. Skaitykite toliau

Citrininiai biscotti su aguonomis

Šiemet, kaip ir pernai, prieš šventes kepiau biskočius. Biscotti, jei kas dar nežino, tai yra tokie traškūs itališki sausainiai su visokiais priedais. Pernai kepiau Biscotti su graikiškais riešutais ir maltais juodaisiais pipirais. Labai skanūs ir įdomūs, praėjusių metų vienas iš paskutiniųjų atradimų spėjo tapti. Kepsiu aš juos ir šiemet, jei dar suspėsiu. Bet prieš tai norėjau išbandyti kokį nors kitokį variantą. Negi viskas per tą pati? Juk ne. 

Aguonos ir citrina. Žiemiška, kalėdiška, kartu labai dera. Pagalvojau, pabandysiu su tokiais priedais šiemet kepti. Ir ką? Puikūs tie biskočiai išėjo, tikrai. Traškūs, bet ne kieti, ne per saldūs ir nuo citrinos gaivūs ganėtinai. Papuošiau kelis su cukraus pudros glajum, nešiu dovanų. Likusieji prie arbatos ar karšto vyno puikiai tiks. Sakau, tas adventas tai pats gražiausias laikas. Ir skaniausias. Va taip.

Skaitykite toliau

Beveik šakotis

Ponia Sigita Cooks į internetą atėjo tik prieš metus ar jau pusantrų. Jaunuolė vistiek. Bet seniai seniai prieš tai turėjau kitą blog’ą, kurį pradėjau rašyti dar mokykloj. Ir buvo ten toks vienas receptas. Šakočio brolis – Baumkuchen. Kadangi tas senas blog’as perdarytas į naują, tai net dabar tas įrašas yra čia kažkur archyvuose giliai užkastas. Jei neklystu, pats pats seniausias iš visų receptų. Ir jis ganėtinai pasisekęs buvo. Daug kas bandė, daug kam išėjo ir patiko. Bet buvo ir taip, kad vieniems nei išėjo, nei patiko. Vat būna.

O tam baumkuchen’ui iki šakotiško skonio kažko trūko. Nieko nesakau, skanus pyragas. Ir šiek tiek panašus į šakotį. Bet čia ir esmė, kad šiek tiek. Tai paėmiau, susikaupiau ir perdariau aš jį. Užtrukau ilgai, o ir šakočio pas mane praėjusią savaitę buvo kaip per vestuves. Bet pavyko vis dėl to. Supaprastinau lengvai, sumažinau ingredientų skaičių. Ir dabar esu tikrai patenkinta, nes pats pyragas ir gardus labai, ir panašus į šakotį. Ir nebe baumkuchen’as koks. Grynas šakotis, tik nugenėtas. Todėl ir pavadinau beveik šakočiu. Norėjau pavadinti šakočiu “baik šakotis!“. Bet kad ir taip esu pagarsėjusi humoro jausmu. Pagarsėjusi liūdnai. 

Kartais pasakodama apie receptus sakau, jog pavyks iš pirmo karto. Deja, šįkart to žadėti negaliu. Kartais reikia kepti, kepti ir praktikuotis, nieko nepadarysi. Kepant beveik šakotį, daugiausiai viskas priklauso nuo kepimo ir orkaitės. Jei su ja galima kepti tik iš viršaus, tai labai gerai. Galima aukštą pyragą padaryti, su daug  daug sluoksnių ir nebijoti, kad apačia sudegs ar sudžius. Jei orkaitės galimybės neleidžia to padaryti, tai kepti reikėtų pačiame orkaitės viršuje, ganėtinai ploną ir mažiau sluoksnių turinį pyragą. Pavyzdžiui, nuotraukose aukštas pyragas su tirpintu šokoladu ant viršaus keptas orkaitėje, kuri gali kepti tik iš viršaus. O paskutinėje nuotraukoje supjaustytas beveik šakotis, apibarstytas cukraus pudra, buvo kepamas orkaitėje, kuri kaitina ir iš apačios, ir iš viršaus, su ventiliatoriumi. 

Bet prisiderinus prie orkaitės ir susidraugavus su receptu, išeina tikrai puikus pyragas. Skaniausias antrą ar trečią dieną po kepimo. O ir labai gerai, tarkim, šventėms. Galima keliomis dienomis anksčiau pasiruošti ir ramiai laukti Kalėdų. O šakotis juk vienas skaniausių desertų. Namie keptas dar skanesnis! Ir visai tada nesvarbu, kad šakotis tik beveik šakotis. Skaitykite toliau