Mėnesio archyvas: vasario 2017

Kokosiniai kynvos blynai su apelsinų džemu

Tai labas. Kada tos Užgavėnės, ką? Vieni sako ir vienur rašo, kad vasario 21 dieną. Kitur ir kiti – kad 28. Nesuprantu. Bet nesvarbu. Pagalvojau, jei šiandien, tai bus kaip tik blynų receptas šiai progai. O jei kitą savaitę, tai nieko tokio juk. Geriau anksčiau nei pavėluotai, ar ne?

Sveikiau ar įdomiau besimaitinantiems, šie blynai turėtų patikti tikrai. Nėra nei perdirbto cukraus, nei miltų, nei gyvūlinių produktų. Ir skanūs! Nusižiūrėjau nuo čia , jei ką. Tik to ar ano nedėjau arba kažką kitą naudojau, kaip visada. Bet tai ar Užgavėnėms, ar pusryčiams, ar desertui. Valgyčiau, jaučiu, betkurią progą. Tikrai geri, nemeluoju. Ir Jūs išbandykit!

Skaitykite toliau

Reklama

Per naktį mirkytų avižinių dribsnių košė

Pusryčiams avižinė košė labai gerai. Na, bent jau man. Bet žinot ką? Pasakysiu aš Jums taip atvirai ir nuoširdžiai. Aš tikrai tikrai tingiu tą košę virti kiekvieną mielą rytą. Perku dažniausiai greito paruošimo, kas nėra labai sveika. Bet tai vistiek toks maistas sušildo ir soti bei laiminga būnu iki pat pietų. Bet vis dėlto tikrų avižų košė geriau…. Tai ką daryt? 

Ogi padaryti avižinę košę, kurios visai nereikia virti. Čia toks tikras tinginių receptas, ne kitaip – prieš einant miegoti avižas užsipilti pienu, gerai išsimiegoti, o ryte paprasčiausiai išsitraukti iš šaldytuvo košę, kurią iš karto galima valgyti. Vienintelis minusas, kad ji šalta, tai žiemos rytais arba kava būtina šalia, arba keli atsispaudimai sušilimui. O ar galima ją pašildyti kokioj mikrobangų krosnelėje, tai tikrai nežinau. Gal kadanors reikės pabandyti. Jei toks metodas veikia, tai reikės apgalvot, gal visgi mikrobangų krosnelės man reikia, ką? Bet šiaip, žinokit, košė tikrai gera. Tūkstančius kartų internete, tikriausiai, matėt, bet ne veltui ji tokia populiari. O vat paimkit ir pabandykit patys!

Skaitykite toliau

Sūrio pyragas su karamele

Pirmasis “normalus“ receptas po veganiškos savaitės! Kas praleidot ir kam įdomu, galit pasiskaityti apie tą bandymą ČIA. Šiaip dar norėčiau dabar vasariui kokio nors iššūkio sau. Gal turit kokių nors idėjų? Jei turit, tai laukiu tikrai tikrai.

Bet vat galvojau, kaip čia grįžt į senas geras vėžes. Manau, kad cheesecake’as labai tam tiktų. Taigi cheesecake’as. 😀 Jei rimtai, tai gimtadienis buvo, o laiko nebuvo. Koks nors tortas būtų misija neįmanoma išvis. Plius, neturėjau aš jokių specialių įrankių tada. Kočėlas pats kiečiausias buvo. Tai tokia situacija – nėra įrankių, nėra laiko, o reikia deserto, kuris patiktų visiems. Tai ką aš padariau? Iškepiau sūrio pyragą. Paprastą, bet gardų sūrio pyragą.

Aišku, desertas proginis turėjo būt. Tai kad netrodytų taip labai liūdnai, padariau tą sūrpyragį su karamele. Tai beabejo, kad čia pats paprasčiausias karamelizuotas kondensuotas pienas, net nemeluosiu. Bet juk skanu. Šiaip norėjau savo karamelę gaminti, bet nežinojau, kaip išsilaikys ant pyrago viršaus. Tai nerizikavau. Bet, jei norit išbandyti patys, karamelės receptas ČIA su visais paaiškinimais.

Ir va. Žinokit, gyrė visi visi šį pyragą, kai kurie kartojo net. O kaip negirsi? Sausainių pagrindas trapus, sūrio įdaras kreminis ir tirpstantis burnoje, o dar ir karamelė ant viršaus, kuri pagerina viską. Pasidarėm kavos, suvalgėm po gabalėlį torto ir pasėdėjom sau smagiai. Kaip ir turi būt. 

Skaitykite toliau