Mėnesio archyvas: balandžio 2017

Pomidorų sriuba su alaus duona

Kas ilgiau skaito šį tinklaraštį, žino, kokia aš sriubų nemegėja esu. Jei atvirai, visą pusmetį, nuo tada, kai tik persikrausčiau į Kauną, net puodo neturėjau. O, pavyzdžiui, tokio kaip samčio tai iki dabar pas mane nerasi. Čia rimtai!

Tačiau kai tokie baisūs, lietingi orai užklupo, pagalvojau, jog visgi reikia sriubos, kad būtų jaukiau ir šilčiau bent kažkiek. Pomidorų sriubos norėjau, o šalia jos sumuštinio su sūriu. Taigi čia ta tokia klasikinė kombinacija, ar ne? Po to nusprendžiau visgi naminę greitą duoną išsikepti su alumi. O alaus duona tai ne ta tradicinė mielinė, kurią reikia išminkyti gerai ir dar valandų valandas laukti, kol pakils ir iškeps. Čia tik sumaišyti užtenka kelis produktus ir kepti. Viskas. Jei net sriubos nenorit, pabandykit bent jau duoną. Gardi labai ir, kas geriausia, greitai paruošiama. O naminiai kepiniai visad jėga. Ar ne?

Skaitykite toliau

Reklama

Graikiško jogurto cheesecake’as!

Va taip. Šių metų Velykinis desertas bus toks. Pamenu, pernai tai kepiau Napoleoną visai neblogą. Norit recepto? Tai spauskit ČIA. Bet šiaip, žinokit, visai šis pyragas ne cheesecake’as. Nėra čia jokio sūrio juk. Tai vadinas, sūrpyragiu nelabai galima vadint, ar ne? Bet kad labai panašus į jį. Ir kepamas panašiai, ir tekstūra tokia pat kreminė. Gaila, negalėjau atpjauti gabalėlio ir aprodyti Jums jį labiau. Šventėms palikt turiu neprakąsta, sveiką ir gražų. Kaip kitaip.

Bet jei jau ieškot kokio nors skanaus, nesudėtingo deserto, kuris būtų gaivus ir lengvas, tai išsikepkit šį pyragą. Neužtruksit ilgai, produktų taip pat daug nereikės. Kreminis, sotus, bet tuo pačiu ir neriebus dėka graikiško jogurto. Nors, kadangi, šventinis, tai leidau sau paimt ir papuošt viršų plakta grietinėle. Ir uogomis.  Bet tai žodžiu, bus skanu!

Skaitykite toliau

Kreminės bulvių ir avinžirnių salotos

Ką Velykoms gaminsit? Aš vat nieko. Turiu tokią misiją kažką atsivežti ir tiek. Tai, aišku, vešiuos kokį nors desertą, nes jei jau aš eičiau be deserto į svečius, tai man durų niekas neatidarytų, jaučiu. Nes galvotų, kad kažkas baisiai negerai. Bet pamąsčiau dar, kad reikėtų kažkokį side dish pagaminti vistiek. Taip va pasirepetavau ant bulvių ir avinžirnių salotų. O gal reiktų sakyt mišrainė? Bet salotos skaitosi gražiau kažkaip. Ar ne?

Gal nesuklysiu, jei pasakysiu, kad čia kažkas panašaus į tradicinę baltą mišrainę. Jei tokią mėgstat, išbandykit šį variantą paįvairinimui – turėtų patikti. Bent jau man šios gaivesnės ir tekstūra įdomesnė už įprastas. O kai draugė paragavo, sakė, jog galėtų tokį dalyką valgyti visiškai vieną, ta prasme, kaip pagrindinį patiekalą. Vat tame ir esmė, kad tokios salotos Šventėms jėga. Kodėl? Todėl kad 1. visi mėgsta bulves 2. tinka valgyti prie kažko arba vien 3. veganai/vegetarai bus patenkinti taip pat 3. pasigaminti galima iš vakaro, kitą dieną dar net skanesnės bus 4. šiaip pigu, greita, skanu ir sotu. Ar dar ką reikėtų pridurt? 

Skaitykite toliau

Veganiški šokoladiniai putėsiai

Apie šokoladinius putėsius praėjusią vasarą jau pasakojau, va ČIA. Skanus dalykas labai, vienas skanesnių. O kadangi nuo šių metų pradėjau kažkaip labiau domėtis veganiškos virtuvės stebuklais ir visgi šventės artėja, tai nusprendžiau išieškot visą internetą ir surasti kokią nors alternatyvą, kaip tuos putėsius suveganint. Nes žinau, kad alternatyva turi būt kažkokia. Veganai viską veganina juk. Bet kas ir kaip sugalvojo šokoladą sumaišyti su avinžirnių nuoviru, ką?? 

Tas avinžirnių nuoviras, kuris kitaip vadinamas aquafaba, tai kaip ir veganiški kiaušinių baltymai. Kiek žinau, tai naudojamas įvairioms tešloms ruošti, vietoj kiaušinių. Bet įdomiausias dalykas tas, kad tą skystį įmanoma išplakti iki standžių putų, pasaldinti ir net morengus iškepti. Šiuo atveju sumaišiau su šokoladu ir naiviai tikėjaus orinio, skanaus deserto. Iš avinžirnių nuoviro. RIMTAI?? 

Bet kad ir kaip visa tai skambėtų keistai, neskaniai ir šiek tiek beprotiškai, tai desertas išėjo tikrai puikus. Skoniu, beabejo, originalūs putėsiai laimės visada. Bet veganiška versija ne tiek daug ir atsilieka. Nesijaučia tų avinžirnių, nebijokit. Be to, jie tokie šokoladiškesni, lengvesni ir sveikesni galbūt? Kad kalorijų mažiau turi, tai tikrai. Aš dar papuošiau juos išplakta ir lengvai pasaldinta aquafaba. Nors, manau, kokios šviežios uogos ar vaisiai būtų dar geriau. Bet sakau aš nuoširdžiai, kad desertas geras. Galit drąsiai pabandyti ir pagaminti šventėms ar šiaip savaitgalį draugams. Turėtų daugumai patikti. 

Skaitykite toliau

Sveikesni Bounty, Ferrero Rocher ir Snickers!

Kas dar nesekat ar šiaip neturit Instagram’o, tai prieš kelias savaites buvau įkėlusi sveikuoliškų naminių Twix’ų nuotrauką ir paklausiau, kad gal paimkim ir pagaminkim kokius kelis populiariausius batonėlius ar saldainius sveikiau? O, žinokit, nėra nieko smagiau, kai sugalvoju kokį nors baisiai keistą dalyką ir atsiranda pritariančių. Tai va taip ir šįkart atsitiko. Valio!

Ir. Ne, Twix šįkart nebus. Galbūt kitą kartą, nes jei šis post’as patiks, darysim pratęsimą kadanors. O dabar apie tris, visiems gerai žinomus šokoladinius batonėlius ir saldainius, kuriuos namie sugebėjau padaryti be cukraus, nekeptus ir ganėtinai panašius į originalą. Aišku, kad jaučiasi skirtumas, neišdrįsčiau šiuo atveju meluot net. BET. Jau porą savaičių nieko saldaus iš parduotuvės neperku (kas man visai nebūdinga), nes šaldiklyje turiu šiuos tris masterpysus ir su malonumu aš juos iš lėto naikinu ir būtinai prie kavos kąnors pavaišinu. Tai išvados tokios, jog “Bounty” arčiausiai tiesos, labai panašūs į tikruosius ir “Ferrero Rocher” , o “Snickers” skanūs, bet šiek tiek per saldūs. O kurie skaniausi, negalėčiau pasakyti, nes visi trys labai skirtingi. Žodžiu, puiki progai išbandyti Jums patiems. 😉 Skaitykite toliau