Autoriaus Archyvai: Sigita Val

Kokosiniai kynvos blynai su apelsinų džemu

Tai labas. Kada tos Užgavėnės, ką? Vieni sako ir vienur rašo, kad vasario 21 dieną. Kitur ir kiti – kad 28. Nesuprantu. Bet nesvarbu. Pagalvojau, jei šiandien, tai bus kaip tik blynų receptas šiai progai. O jei kitą savaitę, tai nieko tokio juk. Geriau anksčiau nei pavėluotai, ar ne?

Sveikiau ar įdomiau besimaitinantiems, šie blynai turėtų patikti tikrai. Nėra nei perdirbto cukraus, nei miltų, nei gyvūlinių produktų. Ir skanūs! Nusižiūrėjau nuo čia , jei ką. Tik to ar ano nedėjau arba kažką kitą naudojau, kaip visada. Bet tai ar Užgavėnėms, ar pusryčiams, ar desertui. Valgyčiau, jaučiu, betkurią progą. Tikrai geri, nemeluoju. Ir Jūs išbandykit!

Skaitykite toliau

Per naktį mirkytų avižinių dribsnių košė

Pusryčiams avižinė košė labai gerai. Na, bent jau man. Bet žinot ką? Pasakysiu aš Jums taip atvirai ir nuoširdžiai. Aš tikrai tikrai tingiu tą košę virti kiekvieną mielą rytą. Perku dažniausiai greito paruošimo, kas nėra labai sveika. Bet tai vistiek toks maistas sušildo ir soti bei laiminga būnu iki pat pietų. Bet vis dėlto tikrų avižų košė geriau…. Tai ką daryt? 

Ogi padaryti avižinę košę, kurios visai nereikia virti. Čia toks tikras tinginių receptas, ne kitaip – prieš einant miegoti avižas užsipilti pienu, gerai išsimiegoti, o ryte paprasčiausiai išsitraukti iš šaldytuvo košę, kurią iš karto galima valgyti. Vienintelis minusas, kad ji šalta, tai žiemos rytais arba kava būtina šalia, arba keli atsispaudimai sušilimui. O ar galima ją pašildyti kokioj mikrobangų krosnelėje, tai tikrai nežinau. Gal kadanors reikės pabandyti. Jei toks metodas veikia, tai reikės apgalvot, gal visgi mikrobangų krosnelės man reikia, ką? Bet šiaip, žinokit, košė tikrai gera. Tūkstančius kartų internete, tikriausiai, matėt, bet ne veltui ji tokia populiari. O vat paimkit ir pabandykit patys!

Skaitykite toliau

Sūrio pyragas su karamele

Pirmasis “normalus“ receptas po veganiškos savaitės! Kas praleidot ir kam įdomu, galit pasiskaityti apie tą bandymą ČIA. Šiaip dar norėčiau dabar vasariui kokio nors iššūkio sau. Gal turit kokių nors idėjų? Jei turit, tai laukiu tikrai tikrai.

Bet vat galvojau, kaip čia grįžt į senas geras vėžes. Manau, kad cheesecake’as labai tam tiktų. Taigi cheesecake’as. 😀 Jei rimtai, tai gimtadienis buvo, o laiko nebuvo. Koks nors tortas būtų misija neįmanoma išvis. Plius, neturėjau aš jokių specialių įrankių tada. Kočėlas pats kiečiausias buvo. Tai tokia situacija – nėra įrankių, nėra laiko, o reikia deserto, kuris patiktų visiems. Tai ką aš padariau? Iškepiau sūrio pyragą. Paprastą, bet gardų sūrio pyragą.

Aišku, desertas proginis turėjo būt. Tai kad netrodytų taip labai liūdnai, padariau tą sūrpyragį su karamele. Tai beabejo, kad čia pats paprasčiausias karamelizuotas kondensuotas pienas, net nemeluosiu. Bet juk skanu. Šiaip norėjau savo karamelę gaminti, bet nežinojau, kaip išsilaikys ant pyrago viršaus. Tai nerizikavau. Bet, jei norit išbandyti patys, karamelės receptas ČIA su visais paaiškinimais.

Ir va. Žinokit, gyrė visi visi šį pyragą, kai kurie kartojo net. O kaip negirsi? Sausainių pagrindas trapus, sūrio įdaras kreminis ir tirpstantis burnoje, o dar ir karamelė ant viršaus, kuri pagerina viską. Pasidarėm kavos, suvalgėm po gabalėlį torto ir pasėdėjom sau smagiai. Kaip ir turi būt. 

Skaitykite toliau

Veganiški lietiniai blynai

Nesvarbu, jog veganiška mano savaitė jau seniai baigėsi (visos savaitės įrašai ČIA). Visdar eksperimentuoju! Taip pasitaikė. Kažkaip viskas, ką visą šią savaitę ne veganiško valgiau, tai tik desertus. 😀 O taip tai, kai nuėjau į parduotuvę apsipirkti, nieko mėsiško ar pieniško nenusipirkau. Kodėl, nežinau. Šiaip minėjau, kad po viso to bandymo gaminsiu daugiau maisto iš augalinės kilmės produktų. Tą ir bandau daryti. Tai šįkart bandžiau lietinius iškepti. Ir, žinokit, visai pavyko. Paprasta ir greita. Kas svarbiausia, dar ir skanu. Ar geriau nei tikrieji lietiniai blynai? Nepasakyčiau. Ar gera alternatyva? Kuo puikiausia! 

Skaitykite toliau

Veganė visai savaitei! Paskutinė diena.

Praleidau paskutinę dieną! Ta prasme, nesuspėjau parašyti apie ją. O buvo taip, kad sekmadienį fotografavau tokį vieną labai gražų leliuką ir norėjau bent jau pradėti redaguoti nuotraukas. Taip ir užsivėlinau su viskuo. Bet nieko tokio, tikiuosi. Šiaip atsiprašau, bet leliukams pas mane pirmenybė. 🙂

O kalbant apie mūsų veganiškos savaitės bandymą, tai dabar gal pirmiau papasakosiu, ką valgiau paskutinę dieną. Po to jau ir apie visą savaitę kažką pasakysiu. Gerai? 

Skaitykite toliau

Vegetariškas netikras zuikis

Rašinėjausi su sena pažįstama. Taip paaugliškai apie tai, ką veikiam. Pasakiau, kad vegetarišką netikrą zuikį gaminsiu. O ji atsakė, kad reikėtų kitokį pavadinimą sugalvoti, nes zuikiai ir vegetarai nesiderina kalbant apie maistą. Bajeris net ne šiek tiek medinis, bet gal ir tiesa. Angliškai toks dalykas vadintųsi Meatless Meatloaf arba Vegetarian Meatloaf. O meatloaf pas mus juk netikras zuikis? Jei kas turit kokią nors idėją pavadinimui, labai norėčiau išgirsti. Nors man visai mielai skamba ir šis.

O šiaip, vegetaras ar ne vegetaras, išbandyti verta vistiek. Šį dalyką gaminau šią savaitę, gaminsiu ir kitą. Šią savaitę tam, kad Jums parodyčiau, ką galima vegetariško per Kalėdas paruošti, o kitą tai pati Kalėdoms ruošiu ir vešiu į Kėdainius šeimai. Patiks, aš žinau. Ne tik vegetarams, bet ir mėseėdžiams. Tekstūra tobula, skonis irgi, o jei dar taip tradiciškai su bulvių koše jį patiekiant tai išvis super. Beje, skaniausias jis kitą dieną, kas labai paranku per šventes. Pernąkt pailsėjęs jis tuomet nebyra, gražiai pjaustosi ir skanesnis būna, panašenis į tikrą netikrą zuikį. Ot pasakiau. Žodžiu, skanių vegetariškų švenčių.

Skaitykite toliau

Saldainiai “Ferrero Rocher“

Raffaello ar Ferrero Rocher? Man visi du. Negaliu išsirinkti ir nenoriu, nes vieni ir kiti beprotiškai skanūs. Ir saldūs labai. Todėl dovanoju juos ar gaunu dovanų tik tada, kai yra kokia nors proga ar šventės. Tai šiemet sugalvojau, kad, ei, pagaminsiu kuriuos nors pati. Deja, nelabai dar pavyko suprasti, kaip Raffaello atkopijuoti, tai pradėjau nuo Ferrero Rocher. Tiesą pasakius, skeptiškai buvau nusiteikus, ar kas išeis, bet bandžiau vistiek. Ir žinot ką? Skoniu šie saldainiai į originalą tai labai panašūs! Šokoladinis kremas viduje su traškiu vafliu ir lazdynų riešutu, viskas aplieta pienišku šokoladu su kapotais riešutais. Kaip ir tikrieji Ferrero Rocher. Gal ne patys gražiausi man išėjo kaip kokiai baisiai atgrubnagei, bet koks skirtumas, gardūs už tai. Sakyčiau, net skanesni už originalą ir sakyčiau tai nuoširdžiai. Garantuotai dedu aš juos į Kalėdinių dovanų playlist’ą. Pagamini, supakuoji gražiai ir dovanoji – super juk. Skaitykite toliau

Citrininiai biscotti su aguonomis

Šiemet, kaip ir pernai, prieš šventes kepiau biskočius. Biscotti, jei kas dar nežino, tai yra tokie traškūs itališki sausainiai su visokiais priedais. Pernai kepiau Biscotti su graikiškais riešutais ir maltais juodaisiais pipirais. Labai skanūs ir įdomūs, praėjusių metų vienas iš paskutiniųjų atradimų spėjo tapti. Kepsiu aš juos ir šiemet, jei dar suspėsiu. Bet prieš tai norėjau išbandyti kokį nors kitokį variantą. Negi viskas per tą pati? Juk ne. 

Aguonos ir citrina. Žiemiška, kalėdiška, kartu labai dera. Pagalvojau, pabandysiu su tokiais priedais šiemet kepti. Ir ką? Puikūs tie biskočiai išėjo, tikrai. Traškūs, bet ne kieti, ne per saldūs ir nuo citrinos gaivūs ganėtinai. Papuošiau kelis su cukraus pudros glajum, nešiu dovanų. Likusieji prie arbatos ar karšto vyno puikiai tiks. Sakau, tas adventas tai pats gražiausias laikas. Ir skaniausias. Va taip.

Skaitykite toliau

Beveik šakotis

Ponia Sigita Cooks į internetą atėjo tik prieš metus ar jau pusantrų. Jaunuolė vistiek. Bet seniai seniai prieš tai turėjau kitą blog’ą, kurį pradėjau rašyti dar mokykloj. Ir buvo ten toks vienas receptas. Šakočio brolis – Baumkuchen. Kadangi tas senas blog’as perdarytas į naują, tai net dabar tas įrašas yra čia kažkur archyvuose giliai užkastas. Jei neklystu, pats pats seniausias iš visų receptų. Ir jis ganėtinai pasisekęs buvo. Daug kas bandė, daug kam išėjo ir patiko. Bet buvo ir taip, kad vieniems nei išėjo, nei patiko. Vat būna.

O tam baumkuchen’ui iki šakotiško skonio kažko trūko. Nieko nesakau, skanus pyragas. Ir šiek tiek panašus į šakotį. Bet čia ir esmė, kad šiek tiek. Tai paėmiau, susikaupiau ir perdariau aš jį. Užtrukau ilgai, o ir šakočio pas mane praėjusią savaitę buvo kaip per vestuves. Bet pavyko vis dėl to. Supaprastinau lengvai, sumažinau ingredientų skaičių. Ir dabar esu tikrai patenkinta, nes pats pyragas ir gardus labai, ir panašus į šakotį. Ir nebe baumkuchen’as koks. Grynas šakotis, tik nugenėtas. Todėl ir pavadinau beveik šakočiu. Norėjau pavadinti šakočiu “baik šakotis!“. Bet kad ir taip esu pagarsėjusi humoro jausmu. Pagarsėjusi liūdnai. 

Kartais pasakodama apie receptus sakau, jog pavyks iš pirmo karto. Deja, šįkart to žadėti negaliu. Kartais reikia kepti, kepti ir praktikuotis, nieko nepadarysi. Kepant beveik šakotį, daugiausiai viskas priklauso nuo kepimo ir orkaitės. Jei su ja galima kepti tik iš viršaus, tai labai gerai. Galima aukštą pyragą padaryti, su daug  daug sluoksnių ir nebijoti, kad apačia sudegs ar sudžius. Jei orkaitės galimybės neleidžia to padaryti, tai kepti reikėtų pačiame orkaitės viršuje, ganėtinai ploną ir mažiau sluoksnių turinį pyragą. Pavyzdžiui, nuotraukose aukštas pyragas su tirpintu šokoladu ant viršaus keptas orkaitėje, kuri gali kepti tik iš viršaus. O paskutinėje nuotraukoje supjaustytas beveik šakotis, apibarstytas cukraus pudra, buvo kepamas orkaitėje, kuri kaitina ir iš apačios, ir iš viršaus, su ventiliatoriumi. 

Bet prisiderinus prie orkaitės ir susidraugavus su receptu, išeina tikrai puikus pyragas. Skaniausias antrą ar trečią dieną po kepimo. O ir labai gerai, tarkim, šventėms. Galima keliomis dienomis anksčiau pasiruošti ir ramiai laukti Kalėdų. O šakotis juk vienas skaniausių desertų. Namie keptas dar skanesnis! Ir visai tada nesvarbu, kad šakotis tik beveik šakotis. Skaitykite toliau