Temos Archyvai: Desertai

Crème Brûlée su morenginiais sausainiais

Tai sakau Crème Brûlée, ar ne? Va čia jau tikra klasika. Bet ir gerai. Kai toks desertas pagamintas teisingai, tai vienas geriausių ir mėgstamiausių gali būt. Pas mane taip ir yra. O pamėgom tą krem briulė tai dar labiau, kai prieš metus ar du gavau dovanų konditerinį degiklį. Jis taip vadinas? Ar karamelizatorius? Ai, nebežinau. 

Bet šįkart atsitiko taip, jog tas mano degiklis paėmė ir nebedėgė. Teko kitaip suktis, kaip anksčiau sukdavausi, kai to daikto neturėjau. Pasiėmiau visai nemylimą ir negražų šaukštelį,  sulenkiau ir galą gerai įkaitinau virš  kaitlentės ugnies. Toks karštas buvo, kad net paraudo. Ir tokį šaukštą priglaudžiau  prie krem briulė viršaus, kuris cukrumi apibarstytas buvo. Šiek tiek pasukiojau aš jį ir tikrai gražiai man ta karamelė išėjo. Tai vat jei neturit to degiklio, bet labai norit šio deserto, pabandykit va taip pažaisti. 

Šiaip tai čia nuostabus desertas, bet turi vieną minusą. Lieka labai daug kiaušinių baltymų, kuriuos kažkur visgi reikia sunaudoti. Šįkart sugalvojau, jog iškepsiu morenginius sausainius. Aišku, kad jie nebūtini. Aišku, kad ir be jų gerai. Bet, žinokit, su jais daug geriau. Krem briule tokia ganėtinai sunki ir kreminė, o morengai, priešingai – lengvi ir traškūs. Susibalansuoja puikiai. Ir atrodo toks visai nieko desertas, ar ne?

Skaitykite toliau

Reklama

Magiškas pyragas

Magiškas pyragas. O kuo jis toks magiškas? Ogi tuo, kad tešlą pagamini iš visiškai elementarių produktų, supili į kepimo formą, iškepi, atvėsini, kaip ir su visais kitais pyragais būna. BET. Kai atpjauni gabalėlį, pamatai, jog tas pyragas išėjo kažkodėl tai trisluoksnis! O susisluoksniuoja jis pats, todėl ir magiškas, tikriausiai.

Tai vat viršutinis sluoksnis tai tikras, purus biskvitas, vidury lyg ir kaip plikytas kremas, o apačia nežinau. Kaip pyrago pagrindas? Tiesiog standesnis ir tvirtesnis, nei kremo sluoksnis. Galbūt tų sluoksnių nuotraukoje aiškiai ir nesimato. O čia dėl to, kad pabandžiau iškepti stačiakampėje kepimo formoje, šiaip dėl įdomumo. Nors toks pyragas dažniausiai kepamas 20x20cm keturkampėje formoje. Bet man mano pyragas išėjo gražus ir įdomus vistiek. Nepasiginčys niekas.

O skonis tai, žinokit, irgi labai geras. Gaivus, kreminis, bet tuo pačiu purus ir tikrai ne per saldus.  Jei gerai atvėsintas, su uogomis ar vaisiais super. Nors, jaučiu, koks nors sūdytos karamelės padažas irgi čia tiktų. Kas dar? Ai. Jis ir vien skanus!

Skaitykite toliau

Graikiško jogurto cheesecake’as!

Va taip. Šių metų Velykinis desertas bus toks. Pamenu, pernai tai kepiau Napoleoną visai neblogą. Norit recepto? Tai spauskit ČIA. Bet šiaip, žinokit, visai šis pyragas ne cheesecake’as. Nėra čia jokio sūrio juk. Tai vadinas, sūrpyragiu nelabai galima vadint, ar ne? Bet kad labai panašus į jį. Ir kepamas panašiai, ir tekstūra tokia pat kreminė. Gaila, negalėjau atpjauti gabalėlio ir aprodyti Jums jį labiau. Šventėms palikt turiu neprakąsta, sveiką ir gražų. Kaip kitaip.

Bet jei jau ieškot kokio nors skanaus, nesudėtingo deserto, kuris būtų gaivus ir lengvas, tai išsikepkit šį pyragą. Neužtruksit ilgai, produktų taip pat daug nereikės. Kreminis, sotus, bet tuo pačiu ir neriebus dėka graikiško jogurto. Nors, kadangi, šventinis, tai leidau sau paimt ir papuošt viršų plakta grietinėle. Ir uogomis.  Bet tai žodžiu, bus skanu!

Skaitykite toliau

Veganiški šokoladiniai putėsiai

Apie šokoladinius putėsius praėjusią vasarą jau pasakojau, va ČIA. Skanus dalykas labai, vienas skanesnių. O kadangi nuo šių metų pradėjau kažkaip labiau domėtis veganiškos virtuvės stebuklais ir visgi šventės artėja, tai nusprendžiau išieškot visą internetą ir surasti kokią nors alternatyvą, kaip tuos putėsius suveganint. Nes žinau, kad alternatyva turi būt kažkokia. Veganai viską veganina juk. Bet kas ir kaip sugalvojo šokoladą sumaišyti su avinžirnių nuoviru, ką?? 

Tas avinžirnių nuoviras, kuris kitaip vadinamas aquafaba, tai kaip ir veganiški kiaušinių baltymai. Kiek žinau, tai naudojamas įvairioms tešloms ruošti, vietoj kiaušinių. Bet įdomiausias dalykas tas, kad tą skystį įmanoma išplakti iki standžių putų, pasaldinti ir net morengus iškepti. Šiuo atveju sumaišiau su šokoladu ir naiviai tikėjaus orinio, skanaus deserto. Iš avinžirnių nuoviro. RIMTAI?? 

Bet kad ir kaip visa tai skambėtų keistai, neskaniai ir šiek tiek beprotiškai, tai desertas išėjo tikrai puikus. Skoniu, beabejo, originalūs putėsiai laimės visada. Bet veganiška versija ne tiek daug ir atsilieka. Nesijaučia tų avinžirnių, nebijokit. Be to, jie tokie šokoladiškesni, lengvesni ir sveikesni galbūt? Kad kalorijų mažiau turi, tai tikrai. Aš dar papuošiau juos išplakta ir lengvai pasaldinta aquafaba. Nors, manau, kokios šviežios uogos ar vaisiai būtų dar geriau. Bet sakau aš nuoširdžiai, kad desertas geras. Galit drąsiai pabandyti ir pagaminti šventėms ar šiaip savaitgalį draugams. Turėtų daugumai patikti. 

Skaitykite toliau

Sveikesni Bounty, Ferrero Rocher ir Snickers!

Kas dar nesekat ar šiaip neturit Instagram’o, tai prieš kelias savaites buvau įkėlusi sveikuoliškų naminių Twix’ų nuotrauką ir paklausiau, kad gal paimkim ir pagaminkim kokius kelis populiariausius batonėlius ar saldainius sveikiau? O, žinokit, nėra nieko smagiau, kai sugalvoju kokį nors baisiai keistą dalyką ir atsiranda pritariančių. Tai va taip ir šįkart atsitiko. Valio!

Ir. Ne, Twix šįkart nebus. Galbūt kitą kartą, nes jei šis post’as patiks, darysim pratęsimą kadanors. O dabar apie tris, visiems gerai žinomus šokoladinius batonėlius ir saldainius, kuriuos namie sugebėjau padaryti be cukraus, nekeptus ir ganėtinai panašius į originalą. Aišku, kad jaučiasi skirtumas, neišdrįsčiau šiuo atveju meluot net. BET. Jau porą savaičių nieko saldaus iš parduotuvės neperku (kas man visai nebūdinga), nes šaldiklyje turiu šiuos tris masterpysus ir su malonumu aš juos iš lėto naikinu ir būtinai prie kavos kąnors pavaišinu. Tai išvados tokios, jog “Bounty” arčiausiai tiesos, labai panašūs į tikruosius ir “Ferrero Rocher” , o “Snickers” skanūs, bet šiek tiek per saldūs. O kurie skaniausi, negalėčiau pasakyti, nes visi trys labai skirtingi. Žodžiu, puiki progai išbandyti Jums patiems. 😉 Skaitykite toliau

Veganiški obuolių pyragaičiai

Tai vat neseniai dariau aš vakarienę. Taip specialiai pagaminau viską veganiškai. Buvo sushi, tada daržovių ir avinžirnių karis, o desertui obuolių pyragas. Sushi tai skanu visada. Karis irgi. Bet va kai ranka sudreba, o rankose kajeno pipirai, tai net parausta visi, kaip skanu! Bet viso šito esmė tai tokia, kad visiems patiko, o aš nustebusi likau labai. Kažkaip per tuos porą mėnesių supratau, kad veganiškas maistas ir skanus gali būti, ir nesudėtingai padaromas. O man eksperimentuot, oi, kaip patinka. Ir šiaip tai niekaip nesuprantu, iki ko reikia prieit, kad sugalvoti iš bulvės pagaminti sūrį, tarkim. Rimtai menas.

Kalbant apie eksperimentus, per tą vakarienę dariau obuolių pyragą su trapia tešla, kurią gaminau iš miltų, pieno ir alyvuogių aliejaus.  Taai kaip čia pasakius… Jautėsi, kad veganiškas 😀 nebuvo tokio trapumo, kokio norėtųsi. Tai nuo tos dienos ieškojau geresnės alternatyvos. Ir radau! Paprasčiausias kokosų aliejus. Juk logiška, į sviestą panašus savo konsistencija. O kokosų visai nesijaučia ir neturi keisto poskonio, nes aliejus tai rafinuotas.

Trapios tešlos receptą radau čia , o obuolių įdaras nuo manęs jau. Įdarui kiekius ar produktus, aišku, galima keisti lengvai pagal savo nuožiūrą. Juk gaminsit ir valgysit tai Jūs. O pasigamint tai patarčiau, nes, kiek jau esu bandžiusi receptų, tai čia yra geriausia alternatyva trapiam ir sviestiniam obuolių pyragui. O gal net ir skaniau, dar neapsisprendžiau. Žodžiu, negalėčiau rekomenduoti labiau, tikrai.

Skaitykite toliau

Sūrio pyragas su karamele

Pirmasis “normalus” receptas po veganiškos savaitės! Kas praleidot ir kam įdomu, galit pasiskaityti apie tą bandymą ČIA. Šiaip dar norėčiau dabar vasariui kokio nors iššūkio sau. Gal turit kokių nors idėjų? Jei turit, tai laukiu tikrai tikrai.

Bet vat galvojau, kaip čia grįžt į senas geras vėžes. Manau, kad cheesecake’as labai tam tiktų. Taigi cheesecake’as. 😀 Jei rimtai, tai gimtadienis buvo, o laiko nebuvo. Koks nors tortas būtų misija neįmanoma išvis. Plius, neturėjau aš jokių specialių įrankių tada. Kočėlas pats kiečiausias buvo. Tai tokia situacija – nėra įrankių, nėra laiko, o reikia deserto, kuris patiktų visiems. Tai ką aš padariau? Iškepiau sūrio pyragą. Paprastą, bet gardų sūrio pyragą.

Aišku, desertas proginis turėjo būt. Tai kad netrodytų taip labai liūdnai, padariau tą sūrpyragį su karamele. Tai beabejo, kad čia pats paprasčiausias karamelizuotas kondensuotas pienas, net nemeluosiu. Bet juk skanu. Šiaip norėjau savo karamelę gaminti, bet nežinojau, kaip išsilaikys ant pyrago viršaus. Tai nerizikavau. Bet, jei norit išbandyti patys, karamelės receptas ČIA su visais paaiškinimais.

Ir va. Žinokit, gyrė visi visi šį pyragą, kai kurie kartojo net. O kaip negirsi? Sausainių pagrindas trapus, sūrio įdaras kreminis ir tirpstantis burnoje, o dar ir karamelė ant viršaus, kuri pagerina viską. Pasidarėm kavos, suvalgėm po gabalėlį torto ir pasėdėjom sau smagiai. Kaip ir turi būt. 

Skaitykite toliau

MŪSŲ šventinis tortas!

Atsiprašau ir ačiū. Atsiprašau, jog nekokios nuotraukos išėjo. Prieš kelias dienas sugedo fotoaparatas, kad net nesmagu ir pikta. Tai verčiaus iš to, ką turėjau. Atsiprašau dar ir dėl to, nes čia paskutinis visgi post’as. Ne ne, ne viso gero, nebegrįšiu niekad. Tikrai ne! Bet kada grįšiu, nežinau. Liūdna, nes niekada pertraukos ilgos ir nedariau čia, tai blog’as toks neatsiejamas dalykas tapo. Bet būna, kad reikia ir viskas. Tačiau komentuoti, klausti ar šiaip pasilabint galit visada, karts nuo karto būsiu prisijungusi.

O vat ačiū tai už daug ką. Nors ne daug ką, VISKĄ! Už peržiūras, komentarus, pagyras ir kritiką. Jūs mano patys mėgstamiausi žmonės, tikrai. Ypač, kai praeitą savaitę ekspromtu sugalvojau, kad reikėtų sukurti mums visiems bendrą desertą šventėms, o Jūs paėmėt ir pasirašėt. Taip lengvai, atėjot čia ir prisidėjot prie kažkokios random idėjos. Bet va dėl to žiauriai faina! 

Papasakosiu trumpai, kaip iškepiau mūsų tortą. Pažiūrėjau testo rezultatus ir galvojau, kaip čia viską suderinus. Iš kai kurių klausimų ėmiau ne vieną, bet kelis populiariausius variantus. Taip įdomiau juk. Tai vat tortas toks – šokoladinis-vanilinis biskvitas, aplaistytas kava su brendžiu, tortas perteptas su grietinėlės-maskarponės sūrio ir kokosiniu baltojo šokolado kremais, su lazdyno riešutais ir aplietas šokoladu. Labai painiai skamba. Tai paaiškinsiu paprasčiau. Tie, kas esat ragavę Tiramisu ir prisimena skonį saldainių “Rafaelo”. Įsivaizduokit, kad tai ir Tiramisu, ir Rafaelo. Kaip koks jų palikuonis. Ką Jūs į tai? Man tai pasaka absoliuti. 

Pradedu galvoti, kad sudarom visai neblogą komandą, nes bandymas pavyko ir rezultatas net mane pačią labai labai nustebino. Bet čia tik mano nuomonė. Jūs paimkit, išbandykit, jei dar nesunku ir nufotografuokit. O paragavę ir nufotografavę, atsiųskit man ir papasakokit, ar patiko. O jei turit idėjų, kaip pavadinti šį tortą, labai norėčiau išgirsti. Reikia jį kažkaip juk pavadinti, ar ne? 

Bet žinot ką? Pabaiga jau čia. Iki kitų metų bei linksmų, šiltų, gražių ir. aišku, SKANIŲ Jums švenčių!

Skaitykite toliau

Saldainiai “Ferrero Rocher”

Raffaello ar Ferrero Rocher? Man visi du. Negaliu išsirinkti ir nenoriu, nes vieni ir kiti beprotiškai skanūs. Ir saldūs labai. Todėl dovanoju juos ar gaunu dovanų tik tada, kai yra kokia nors proga ar šventės. Tai šiemet sugalvojau, kad, ei, pagaminsiu kuriuos nors pati. Deja, nelabai dar pavyko suprasti, kaip Raffaello atkopijuoti, tai pradėjau nuo Ferrero Rocher. Tiesą pasakius, skeptiškai buvau nusiteikus, ar kas išeis, bet bandžiau vistiek. Ir žinot ką? Skoniu šie saldainiai į originalą tai labai panašūs! Šokoladinis kremas viduje su traškiu vafliu ir lazdynų riešutu, viskas aplieta pienišku šokoladu su kapotais riešutais. Kaip ir tikrieji Ferrero Rocher. Gal ne patys gražiausi man išėjo kaip kokiai baisiai atgrubnagei, bet koks skirtumas, gardūs už tai. Sakyčiau, net skanesni už originalą ir sakyčiau tai nuoširdžiai. Garantuotai dedu aš juos į Kalėdinių dovanų playlist’ą. Pagamini, supakuoji gražiai ir dovanoji – super juk. Skaitykite toliau