Temos Archyvai: Pyragai

Magiškas pyragas

Magiškas pyragas. O kuo jis toks magiškas? Ogi tuo, kad tešlą pagamini iš visiškai elementarių produktų, supili į kepimo formą, iškepi, atvėsini, kaip ir su visais kitais pyragais būna. BET. Kai atpjauni gabalėlį, pamatai, jog tas pyragas išėjo kažkodėl tai trisluoksnis! O susisluoksniuoja jis pats, todėl ir magiškas, tikriausiai.

Tai vat viršutinis sluoksnis tai tikras, purus biskvitas, vidury lyg ir kaip plikytas kremas, o apačia nežinau. Kaip pyrago pagrindas? Tiesiog standesnis ir tvirtesnis, nei kremo sluoksnis. Galbūt tų sluoksnių nuotraukoje aiškiai ir nesimato. O čia dėl to, kad pabandžiau iškepti stačiakampėje kepimo formoje, šiaip dėl įdomumo. Nors toks pyragas dažniausiai kepamas 20x20cm keturkampėje formoje. Bet man mano pyragas išėjo gražus ir įdomus vistiek. Nepasiginčys niekas.

O skonis tai, žinokit, irgi labai geras. Gaivus, kreminis, bet tuo pačiu purus ir tikrai ne per saldus.  Jei gerai atvėsintas, su uogomis ar vaisiais super. Nors, jaučiu, koks nors sūdytos karamelės padažas irgi čia tiktų. Kas dar? Ai. Jis ir vien skanus!

Skaitykite toliau

Reklama

Graikiško jogurto cheesecake’as!

Va taip. Šių metų Velykinis desertas bus toks. Pamenu, pernai tai kepiau Napoleoną visai neblogą. Norit recepto? Tai spauskit ČIA. Bet šiaip, žinokit, visai šis pyragas ne cheesecake’as. Nėra čia jokio sūrio juk. Tai vadinas, sūrpyragiu nelabai galima vadint, ar ne? Bet kad labai panašus į jį. Ir kepamas panašiai, ir tekstūra tokia pat kreminė. Gaila, negalėjau atpjauti gabalėlio ir aprodyti Jums jį labiau. Šventėms palikt turiu neprakąsta, sveiką ir gražų. Kaip kitaip.

Bet jei jau ieškot kokio nors skanaus, nesudėtingo deserto, kuris būtų gaivus ir lengvas, tai išsikepkit šį pyragą. Neužtruksit ilgai, produktų taip pat daug nereikės. Kreminis, sotus, bet tuo pačiu ir neriebus dėka graikiško jogurto. Nors, kadangi, šventinis, tai leidau sau paimt ir papuošt viršų plakta grietinėle. Ir uogomis.  Bet tai žodžiu, bus skanu!

Skaitykite toliau

Veganiški obuolių pyragaičiai

Tai vat neseniai dariau aš vakarienę. Taip specialiai pagaminau viską veganiškai. Buvo sushi, tada daržovių ir avinžirnių karis, o desertui obuolių pyragas. Sushi tai skanu visada. Karis irgi. Bet va kai ranka sudreba, o rankose kajeno pipirai, tai net parausta visi, kaip skanu! Bet viso šito esmė tai tokia, kad visiems patiko, o aš nustebusi likau labai. Kažkaip per tuos porą mėnesių supratau, kad veganiškas maistas ir skanus gali būti, ir nesudėtingai padaromas. O man eksperimentuot, oi, kaip patinka. Ir šiaip tai niekaip nesuprantu, iki ko reikia prieit, kad sugalvoti iš bulvės pagaminti sūrį, tarkim. Rimtai menas.

Kalbant apie eksperimentus, per tą vakarienę dariau obuolių pyragą su trapia tešla, kurią gaminau iš miltų, pieno ir alyvuogių aliejaus.  Taai kaip čia pasakius… Jautėsi, kad veganiškas 😀 nebuvo tokio trapumo, kokio norėtųsi. Tai nuo tos dienos ieškojau geresnės alternatyvos. Ir radau! Paprasčiausias kokosų aliejus. Juk logiška, į sviestą panašus savo konsistencija. O kokosų visai nesijaučia ir neturi keisto poskonio, nes aliejus tai rafinuotas.

Trapios tešlos receptą radau čia , o obuolių įdaras nuo manęs jau. Įdarui kiekius ar produktus, aišku, galima keisti lengvai pagal savo nuožiūrą. Juk gaminsit ir valgysit tai Jūs. O pasigamint tai patarčiau, nes, kiek jau esu bandžiusi receptų, tai čia yra geriausia alternatyva trapiam ir sviestiniam obuolių pyragui. O gal net ir skaniau, dar neapsisprendžiau. Žodžiu, negalėčiau rekomenduoti labiau, tikrai.

Skaitykite toliau

Sūrio pyragas su karamele

Pirmasis “normalus“ receptas po veganiškos savaitės! Kas praleidot ir kam įdomu, galit pasiskaityti apie tą bandymą ČIA. Šiaip dar norėčiau dabar vasariui kokio nors iššūkio sau. Gal turit kokių nors idėjų? Jei turit, tai laukiu tikrai tikrai.

Bet vat galvojau, kaip čia grįžt į senas geras vėžes. Manau, kad cheesecake’as labai tam tiktų. Taigi cheesecake’as. 😀 Jei rimtai, tai gimtadienis buvo, o laiko nebuvo. Koks nors tortas būtų misija neįmanoma išvis. Plius, neturėjau aš jokių specialių įrankių tada. Kočėlas pats kiečiausias buvo. Tai tokia situacija – nėra įrankių, nėra laiko, o reikia deserto, kuris patiktų visiems. Tai ką aš padariau? Iškepiau sūrio pyragą. Paprastą, bet gardų sūrio pyragą.

Aišku, desertas proginis turėjo būt. Tai kad netrodytų taip labai liūdnai, padariau tą sūrpyragį su karamele. Tai beabejo, kad čia pats paprasčiausias karamelizuotas kondensuotas pienas, net nemeluosiu. Bet juk skanu. Šiaip norėjau savo karamelę gaminti, bet nežinojau, kaip išsilaikys ant pyrago viršaus. Tai nerizikavau. Bet, jei norit išbandyti patys, karamelės receptas ČIA su visais paaiškinimais.

Ir va. Žinokit, gyrė visi visi šį pyragą, kai kurie kartojo net. O kaip negirsi? Sausainių pagrindas trapus, sūrio įdaras kreminis ir tirpstantis burnoje, o dar ir karamelė ant viršaus, kuri pagerina viską. Pasidarėm kavos, suvalgėm po gabalėlį torto ir pasėdėjom sau smagiai. Kaip ir turi būt. 

Skaitykite toliau

Beveik šakotis

Ponia Sigita Cooks į internetą atėjo tik prieš metus ar jau pusantrų. Jaunuolė vistiek. Bet seniai seniai prieš tai turėjau kitą blog’ą, kurį pradėjau rašyti dar mokykloj. Ir buvo ten toks vienas receptas. Šakočio brolis – Baumkuchen. Kadangi tas senas blog’as perdarytas į naują, tai net dabar tas įrašas yra čia kažkur archyvuose giliai užkastas. Jei neklystu, pats pats seniausias iš visų receptų. Ir jis ganėtinai pasisekęs buvo. Daug kas bandė, daug kam išėjo ir patiko. Bet buvo ir taip, kad vieniems nei išėjo, nei patiko. Vat būna.

O tam baumkuchen’ui iki šakotiško skonio kažko trūko. Nieko nesakau, skanus pyragas. Ir šiek tiek panašus į šakotį. Bet čia ir esmė, kad šiek tiek. Tai paėmiau, susikaupiau ir perdariau aš jį. Užtrukau ilgai, o ir šakočio pas mane praėjusią savaitę buvo kaip per vestuves. Bet pavyko vis dėl to. Supaprastinau lengvai, sumažinau ingredientų skaičių. Ir dabar esu tikrai patenkinta, nes pats pyragas ir gardus labai, ir panašus į šakotį. Ir nebe baumkuchen’as koks. Grynas šakotis, tik nugenėtas. Todėl ir pavadinau beveik šakočiu. Norėjau pavadinti šakočiu “baik šakotis!“. Bet kad ir taip esu pagarsėjusi humoro jausmu. Pagarsėjusi liūdnai. 

Kartais pasakodama apie receptus sakau, jog pavyks iš pirmo karto. Deja, šįkart to žadėti negaliu. Kartais reikia kepti, kepti ir praktikuotis, nieko nepadarysi. Kepant beveik šakotį, daugiausiai viskas priklauso nuo kepimo ir orkaitės. Jei su ja galima kepti tik iš viršaus, tai labai gerai. Galima aukštą pyragą padaryti, su daug  daug sluoksnių ir nebijoti, kad apačia sudegs ar sudžius. Jei orkaitės galimybės neleidžia to padaryti, tai kepti reikėtų pačiame orkaitės viršuje, ganėtinai ploną ir mažiau sluoksnių turinį pyragą. Pavyzdžiui, nuotraukose aukštas pyragas su tirpintu šokoladu ant viršaus keptas orkaitėje, kuri gali kepti tik iš viršaus. O paskutinėje nuotraukoje supjaustytas beveik šakotis, apibarstytas cukraus pudra, buvo kepamas orkaitėje, kuri kaitina ir iš apačios, ir iš viršaus, su ventiliatoriumi. 

Bet prisiderinus prie orkaitės ir susidraugavus su receptu, išeina tikrai puikus pyragas. Skaniausias antrą ar trečią dieną po kepimo. O ir labai gerai, tarkim, šventėms. Galima keliomis dienomis anksčiau pasiruošti ir ramiai laukti Kalėdų. O šakotis juk vienas skaniausių desertų. Namie keptas dar skanesnis! Ir visai tada nesvarbu, kad šakotis tik beveik šakotis. Skaitykite toliau

Sluoksniuotos tešlos pyragas su persikais

Taigi, kas naujo? Ogi labai daug kas, nes seniai ką ir bepasakojau. Bet kas susiję su tinklaraščiu, tai įsigijau naujesnį fotoaparatą, todėl labai labai tikiuos, kad bent šiek tiek skaniau viskas atrodys. Dabar tam daugiau laisvo laiko skiriu nei maisto gaminimui. Tai, tikiuos, ne veltui.

Bet, vėlgi, aš labai mėgstu bambėti, kaip to laisvalaikio neturiu. Ypač maistui. Turiu aš to laiko, gerai pagalvojus, bet tuomet dažniausiai norisi  tiesiog pasiimti karštos arbatos, susisukti į pledą ir žiūrėti Youtubėj juokingus kačiukų vaizdo įrašus. Nesupraskit klaidingai, mėgstu gaminti labiau už viską. Bet po ilgos dienos nosinori visą savo laiką poilsiui skirti virtuvei. Ir šiaip įprastai aš forever alone arba, geriausiu atveju, valgom dviese, tai kartais lengviau susiplakti kokį vaisių kokteilį, susitept sumuštinį ar užsisakyti sushi. Kol kas pas mane dabar taip.

Todėl dabar dažniausiai ruošiu maistą greitai ir iš nedidelio kiekio produktų. Dar būna gerai, kai būna skanu. Tai pavyzdžiui, vieną gražią dieną gaminau varškėtukus (receptas ČIA), kartu su jais kepė ir sluoksniuotos tešlos pyragas su persikais. Pavadinime jau ir visas receptas, nes pagrindiniai du produktai ir yra sluoksniuota tešla bei konservuoti persikai. Labai seniai kažką panašaus buvau mačius Pinterest’e,  tai nieko naujo. Bet geras desertas. Ir dar taip paprasta. Nors kitaip ir būt negali, nes persikai jau paruošti, o sluoksniuota tešla visada ir visur tinka. Vieną pyragėlį dar karštą su plakta grietinėle suvalgėm, o kitą supakavau ir išvežiau kitiems paragauti. Atvėsęs valgomas, bet su ką tik ištrauktu iš orkaitės nepalyginsi, nes jo išorė tuomet labai traški, o patys persikai viduje sultingi. Nieko labai ypatingo, bet šiaip gera alternatyva skaniam desertui, tikrai.

Skaitykite toliau

Amerikietiškas obuolių pyragas

Savaitės pradžioje buvau atradusi laiko kepimui. Oras atvėso, orkaitė ir vėl draugu tapo. Tai norėjosi tokio karšto, dar ką tik iš orkaitės ištraukto, trapaus obuolių pyrago. Ruduo juk.

O kadangi obuolių pyrago receptų kiekiu nedrįstu skųstis, tai nežinojau net, kaip šį pavadinti. Pavadinau amerikietišku, pasirodė teisingiausia. Toks trapus, sviestinis su saldžiarūgščiu obuolių įdaru. Karštas pats skaniausias, o jei dar su plombyriniais ledais, tai išvis pasaka! Nors ir stiklinė pieno čia tinka ar kokia nors plakta grietinėlė.

Tiesa, ką tik iškepusio tobulai supjaustyti neišeina. Jei reikia gražiai ir tvarkingai, atvėsinu aš jį, supjaustau tada ir į orkaitę trumpam įdedu, jog pašiltų. Nors kartais išvaizda visai nesvarbi būna. Ypač, jei skanu. O čia tikrai skanu turėtų būti desertų su obuoliais megėjams. Nes čia toks tikras, paprastas, labai rudeninis, tačiau geras obuolių pyragas.  Skaitykite toliau

Šokoladinis varškės pyragas

Va taip. Pas mane vasaros darbai baigti. O kai buvau sugalvojusi, kad šiek tiek paatostogausiu, supratau, kad jau beveik ruduo. Ir dar toks oras! Kaip visada.

O ką šią vasarą veikiau? Pamatysit rudenį, tikrai tikrai. Kiek aš galiu pasakyti, kad pas mane šias dvi savaites šaldytuve maisto buvo tiek, kad, atrodo, maitinčiau visą Kauną arba šiaip nieko gyvenime daugiau neveikčiau, tik valgyčiau. Nors antras teiginys visai teisingas, bet vistiek. Jau tikrai perdaug. Daugiausiai tai visokių pieno produktų užsiliko. Paėmiau ir iškepiau varškės pyragą, nes varškės pyragas tinka visiems. Ir labai gerai tokį šaldytuve turėti, kai žinai, kad pastarosiomis dienomis gali sulaukti svečių. 

Bet dabar apie patį pyragą. Saldus, kaip ir pyragas, bet ne per saldus, aišku. Varškės sluoksniui varškės nepertryniau, tai išėjo toks tikras, naminis desertas. Jei norisi kremiškesnio įdaro, varškę galima pertrinti per sietelį blenderiu. Pats šokoladinis sausainis nėra trapus, o priešingai – minkštas ir drėgnas, šiek tiek šokoladinį keksą primenantis. Daugumai labiau patiko atvėsintas šaldytuve. Nežinau, kodėl. Atrodo, jog įgauna sodresnio skonio. Bet, vėlgi, kiekvienam gali atrodyti kitaip. O man jis pats skaniausias su šviežiomis vyšniomis ir puodeliu kavos šalia. Pats geriausias desertas popietei išeina, ne kitaip. 

Skaitykite toliau

4 ingredientų obuolių pyragas

Jau turit obuolių? Pas mane pilna! Šaldytuve, aišku. Bet jie ten atsirado iš tėvų sodo, tai labai geri. Tik reikalas toks, kad jie alyviniai ar kokie ten, tai vien aš jų nemėgstu. Nei jie sultingi, nei traškūs. Tokie meh. Tačiau apdorotus visai valgau, o obuolių pyragus dievinu. Ir kas atsitiko toliau, jau kaip ir aišku. 

Obuolių pyragų čia turim tikrai daug. Bet jau šitas tai tikrai pats paprasčiausias. Ypač, jei turit mikserį, neužtruksit ilgai. Bet nei čia kokių kepimo miltelių reikia, nei vanilės ar dar ko. Tiesa, galima ir pagardinti kažkuo. Aš, tarkim, viršų lengvai apibarsčiau cukrumi ir cinamonu. Kai iškepė, viršus pasidengė traškia plutele, o lietingą dieną namai kvepėjo tokiu tikru cinamoniniu obuolių pyragu. Gražu, šilta ir kaimynai pavydi. Kaip ir turi būti. 

Bet šiaip, labai purus, minkštas bei gardus pyragas, kuris dar ir labai jau paprastai paruošiamas. Kaip aš sakau, bet kuriai savaitės dienai tinkamas. 

Skaitykite toliau