Temos Archyvai: Varškės ir sūrio pyragai

Sūrio pyragas su karamele

Pirmasis “normalus“ receptas po veganiškos savaitės! Kas praleidot ir kam įdomu, galit pasiskaityti apie tą bandymą ČIA. Šiaip dar norėčiau dabar vasariui kokio nors iššūkio sau. Gal turit kokių nors idėjų? Jei turit, tai laukiu tikrai tikrai.

Bet vat galvojau, kaip čia grįžt į senas geras vėžes. Manau, kad cheesecake’as labai tam tiktų. Taigi cheesecake’as. 😀 Jei rimtai, tai gimtadienis buvo, o laiko nebuvo. Koks nors tortas būtų misija neįmanoma išvis. Plius, neturėjau aš jokių specialių įrankių tada. Kočėlas pats kiečiausias buvo. Tai tokia situacija – nėra įrankių, nėra laiko, o reikia deserto, kuris patiktų visiems. Tai ką aš padariau? Iškepiau sūrio pyragą. Paprastą, bet gardų sūrio pyragą.

Aišku, desertas proginis turėjo būt. Tai kad netrodytų taip labai liūdnai, padariau tą sūrpyragį su karamele. Tai beabejo, kad čia pats paprasčiausias karamelizuotas kondensuotas pienas, net nemeluosiu. Bet juk skanu. Šiaip norėjau savo karamelę gaminti, bet nežinojau, kaip išsilaikys ant pyrago viršaus. Tai nerizikavau. Bet, jei norit išbandyti patys, karamelės receptas ČIA su visais paaiškinimais.

Ir va. Žinokit, gyrė visi visi šį pyragą, kai kurie kartojo net. O kaip negirsi? Sausainių pagrindas trapus, sūrio įdaras kreminis ir tirpstantis burnoje, o dar ir karamelė ant viršaus, kuri pagerina viską. Pasidarėm kavos, suvalgėm po gabalėlį torto ir pasėdėjom sau smagiai. Kaip ir turi būt. 

Skaitykite toliau

Reklama

Šokoladinis varškės pyragas

Va taip. Pas mane vasaros darbai baigti. O kai buvau sugalvojusi, kad šiek tiek paatostogausiu, supratau, kad jau beveik ruduo. Ir dar toks oras! Kaip visada.

O ką šią vasarą veikiau? Pamatysit rudenį, tikrai tikrai. Kiek aš galiu pasakyti, kad pas mane šias dvi savaites šaldytuve maisto buvo tiek, kad, atrodo, maitinčiau visą Kauną arba šiaip nieko gyvenime daugiau neveikčiau, tik valgyčiau. Nors antras teiginys visai teisingas, bet vistiek. Jau tikrai perdaug. Daugiausiai tai visokių pieno produktų užsiliko. Paėmiau ir iškepiau varškės pyragą, nes varškės pyragas tinka visiems. Ir labai gerai tokį šaldytuve turėti, kai žinai, kad pastarosiomis dienomis gali sulaukti svečių. 

Bet dabar apie patį pyragą. Saldus, kaip ir pyragas, bet ne per saldus, aišku. Varškės sluoksniui varškės nepertryniau, tai išėjo toks tikras, naminis desertas. Jei norisi kremiškesnio įdaro, varškę galima pertrinti per sietelį blenderiu. Pats šokoladinis sausainis nėra trapus, o priešingai – minkštas ir drėgnas, šiek tiek šokoladinį keksą primenantis. Daugumai labiau patiko atvėsintas šaldytuve. Nežinau, kodėl. Atrodo, jog įgauna sodresnio skonio. Bet, vėlgi, kiekvienam gali atrodyti kitaip. O man jis pats skaniausias su šviežiomis vyšniomis ir puodeliu kavos šalia. Pats geriausias desertas popietei išeina, ne kitaip. 

Skaitykite toliau

Varškės pyragas su kondensuotu pienu

 Kažką panašaus jau matėt? Aha, nekeptas sūrio tortas atrodo labai panašiai. Šįkart varškės pyragas ir labai iškeptas.

Aišku, kozeris pavadinime tai “kondensuotas pienas“ 😀 Visi jį mėgsta! Bet jis ne tik šiaip labai skanus dalykas, bet būtent dėl kondensuoto pieno šis varškės pyragas išeina labai kreminės konsistencijos. Aišku, jis nėra purus ar lengvas. Sunkus jis, tačiau tirspantis burnoje bei lengvai saldus. Man, asmeniškai, skanesnis nei nekeptas sūrio tortas. Bet čia jau skonio reikalas. Paprasčiausiai nemėgstu grietinėlės, o čia jos nėra, tai priežastis aiški.  

O pyragą, kaip labai labai ryškiai matosi, papuošiau su braškėmis. Tiksliau, užklojau braškėmis. Neskaičiavau kiek, bet čia jų daug, nes žinau, kad jos pritiks ir pagyvins visą desertą. Saldžiau mėgstantiems siūlyčiau galbūt valgyti su karameliniu padažu, irgi gerai. Bet vienas, be jokių priedų, valgomas taip pat, nes nėra sprangus ar sausas. 

O šiaip mėgstantiems varškės pyragus tikrai patiks. Paruošti irgi nesunku, netgi labai paprasta. 

Skaitykite toliau

Nekeptas sūrio tortas

Iš karto atsiprašau už nuotraukas. Mokinuos dirbti su Photoshop’u, o sunkiai man tai sekasi. Bet labai noriu šį receptą įkelti būtent šiandien, nes sekmadienį mamos diena. Ir, jei kas sugalvotų tokį tortą pasigaminti, tai kad turėtų laiko pasiruošti. Ir taip taip, šį desertą skiriu mamos dienai. O čia dėl daugelio priežasčių.

Pirma, jis gaivus, ne per saldus, lengvas ir labai pavasariškas. Antra, jam nereikia orkaitės, todėl galinčių jį padaryti ratas gerokai padidėja. O trečias ir svarbiausias punktas toks, kad jis beprotiškai lengvai pagaminamas. Čia jau tikrai ir vaikai, ir suaugę galėtų paruošti. Žinau, ką sakau. Turiu tokią vunderkindę jaunesnę sesę, kuri mokykloj už maistą man padarydavo namų darbus. Protinga šiaip, bet virtuvė verkia ją pamačius. Net kai paprašydavau sriubą pamaišyti, namie atsirasdavo degėsių kvapas. Nesiseka jai ten ir tiek. Ir prieš pusantrų metų aš jai įdaviau šį receptą ir pasakiau, kad pagamintų cheesecake’ą mano gimtadieniui, nes dirbau tuomet, o materialių dovanų man nereikia. Ir ką? Paėmė, pagamino ir iki dabar giriasi, jog tai padarė. 

Todėl labai rekomenduočiau nustebinti savo mamą su tokiu desertu. Nors nebūtinai, tinka jis ir betkokiai progai. Šventei ar šiaip gražiam savaitgaliui. O kodėlgi ne? Atrodo gražiai ir praštmatniai, o pastangų ir darbo mažai reikia. Ir, kad ir kaip bebūtų, tikrai gardus tortas išeina.  

Skaitykite toliau

Varškės tinginys ir VĖL!

Negaliu nepaminėt, kad savaitgalį gaminau varškės tinginį. Ta prasme, techniškai galiu nepaminėt, bet aš noriu paminėt. Įrašą kartoju jau trečią kartą ir ne paskutinį, tikrai ne. Taigi čia TINGINYS! 

O savaitgalį dariau jį dėl to, kad manęs tiesiog gražiai paprašė. Subtiliai, aišku, pasakė “Žinai, ką seniai valgėm, Sigute?“. Tiek ir užtenka, kad supraščiau namioką.  Aha, visi mane vadina Sigute, bet labai to nemėgstu. Turbūt geriau jausčiaus, jei mane vadintų Anastasia de Santa Teresita del Niño Jesús Rodríguez Hernández nei Sigute. Bet įpratau jau. 

Na, nesvarbu. Kadangi receptą kartoju absoliučiai lygiai tokį patį, koks jau yra, tai papasakosiu apie produktus, kuriuos naudoju ir kaip juos atsirenku parduotuvėj.

Skaitykite toliau

Varškės tinginys

Varškės tinginys. Kartojuos. Jau šiaip rašiau apie varškės tinginį su Oreo . Šis – lygiai toks pats, tik be oreo. Ir vistiek beprotiškai skanus. Minkštas, tirpstantis burnoje ir labai paprastai pagaminamas. Gaminu jį be progos ir su proga. Be progos, nes šiaip reikia džiaugtis gyvenimu ir valgyti tik tai, kas skanu. O su proga, kai nėra laiko pagaminti kitų desertų, gaminu varškės tinginį ir visi jį labai skaniai suvalgo. Jau papasakojau anksčiau, koks geras šis skanėstas. Skanėstas? Gal ne skanėstas, nes tas žodis kažkaip su ciuciko maistu asocijuojasi man. Saldumynas, desertas, pyragas. Va. Žodžiu, labai nuostabus dalykas ir viskas.

Skaitykite toliau

Varškės pyragas su karamele

Aš nesuprantu, kodėl, bet kažkokiu būdu pas mane tinklarašty visgi karaliauja desertai. Šiaip gaminu ir nesaldžiai, galbūt net ir dažniau, bet kažkaip fotikas po ranka tada nepapuola. Nesuprantu. Aišku, nesiginsiu – desertai man svarbūs, patinka juos gaminti, o pagaminus ir ragauti. Čyzkeikai ir varškės pyragai mėgstamiausi man, bet tik kepti, be grietinėlės, tokie sunkūs, bet gaivūs tuo pačiu. Tai juos kepu dažnai. O karamelė man išvis aštuntas pasaulio stebuklas. Tai spėkit, ką šiandien valgiau pusryčiams. Ogi vagi šį pyragą! Radau savo senuose užrašuose ir, man atrodo, senam bloge šis receptas jau buvo. Tik be karamelės. Be karamelės tai jis geras irgi, valgomas ir taip. Bet su karamele ir riešutais jau visai kitas lygis, jau net pasakot, turbūt, neverta. Varškę visada naudoju kreminę, kartais vadinamą “Tokia ir anokia pyragui kepti“, niekuomet su natūralia varške ar kreminiu sūriu nebandžiau, bet, manau, gerai išeitų taip pat. Dėl karamelės – karamelizuotas kondensuotas pienas idealu, bet bandžiau ir su namine sūdyta karamele daryti, tik ją papildomai pakaitindavau, jog būtų tirštesnė. Tai vat ji irgi tinka. O riešutai tai graikiški man atrodo idealiausi, bet, manau, anakardžiai kokie tiktų, dar žadu kadanors išbandyti su sūdytais žemės riešutais, prie karamelės turėtų būti liuks. Ech. Alternatyvų pilna, bet gana tuščiažodžiaut. Žodžiu, skanus tas pyragas ir viskas.

Skaitykite toliau

Beprotiškai skanus varškės pyragas

Šiandien šis pyragas išmušė iš vėžių visiškai. Ne tik dietos vėžių, bet kaip jis man nesipjaustė! Ech. Atpjoviau gabalėlį – negražu, tada bandžiau dar ir dar ir dar kartą, kol visą pyragą supjausčiau, o gero nei vieno gabalėlio nebuvo. Jo išorė tokia trapi, o įdaras žiauriai purus, pjaustydama net girdėjau, kaip spragsi oro burbuliukai jame. Kažkaip keistai pasakiau. Bet čia rimtai.

Aš visada sakau, kad nereikia man omarų, triufelių ar dar kažko fancy, kad maistas būtų beprotiškai skanus. Beprotiškai skanu tada, kai valgai ir tau nieko netrūksta, viskas atrodo taip paprasta, bet taip teisinga, subalansuota. Šis pyragas toks. Trapumas nuo sviestinio pagrindo, kremiškumas bei purumas nuo varškės įdaro ir traškumas nuo viršuje esančio trupinių sluoksnio. Lengvai saldus, valgomas ir šiltas, ir šaltas. Tiksliau, valgiau, kol šiltas, o kai jau pradėjo vėsti, irgi gerai buvo. 😀 

Skaitykite toliau

Sūrio pyragas

Sūrio pyragus gaminu gal jau kokius 5-6 metus, dar mokykloj būdama pradėjau. Pamenu, patys pirmieji čyzkeikai buvo kažkas tokio wow, nes niekur kažko panašaus nebuvau ragavus. Ir kitiems buvo tai nauja, nes dar tuomet dauguma net nežinojo, kas tai per daiktas. Net trumpos karjeros chaltūrščikė tapau, nes vis kasnors paprašydavo tokį desertą iškepti, o mokyklos suole sėdėti ir dar užsidirbti iš to, ką mėgsti daryti, reiškė labai daug. Tiksliau, jaučiaus kietesnė, tipo suaugus.

Šiaip sūrpyragiai nekepti ir kepti būna, nekeptas dažniausiai gaminamas su grietinėle, labai purus. O keptas cheesecake sunkesnis, bet kreminis ir ne toks riebus. Aš už keptą, vis dėl to. Bet čia Dievų maistas, neverta nei tuščiažodžiaut. Nuostabus desertas, neveltui visas pasaulis jį taip mėgsta. Dabar rečiau jį kepu, nes jį iškepus nieko nebenustebinu, bet jei išeinu kurnors pasižmonėt ir restorano ar tai kavinės meniu pamatau, kad jie turi šį pyragą, tai būtinai užsisakau, nes visur juos gamina vis kitaip. Kartais mėgaujuos, kartais labai nusivyliu, kai paprastą varškės pyragiūkštį visokie sąžinės neturintys maisto demonai drąsiai pavadina čyzkeiku. Shame on you. Tai ne tas pats. Ir žiauriai nefaina. Nes, tarkim, kai kurie nekenčia varškės, tačiau dievina kreminį sūrį ir jiems sūrio pyragas labai patinka. O kam nepatinka, dar tokio žmogaus nesutikau. Čia rimtai. Nes per visus tuos metus niekas nebuvo atsisakęs net gabalėlio šio deserto, kažkaip moka jis visiems įtikti, patikti ir papirkti. Toks paprastas, bet tobulas. Net ir atrodo gražiai. Man labiausiai patinka su karamele, bet ir su trintomis uogomis ar šokoladu būtų taip pat gardu. 

Skaitykite toliau

Varškės tinginys su “Oreo“

O buvo taip, kad su sese žiauriai alkanos vaikščiojom po parduotuvę ir ji pamatė kreminės varškės indelį. Viskas. Vadinasi, ta varškė krepšy kartu su kondensuotu pienu ir sausainiais. Bus tinginys. Šiaip valgom mes visokius tinginius – ir šokoladinį, ir su rududu, kur valgai kaip kokį pagerintą sausainį. O varškės tinginys toks labai pyragiškas, kažkada vietoj torto buvau pagaminus ir niekas nesiskundė ir tikrai ne vien iš mandagumo. Tokį desertą gal ir ne visi, tačiau dauguma tai tikrai mėgsta, tai labai lengva tai daugumai ir įtikt. O ir nieko svert net nereikia ar matuot – kibiras to, skardinė ano, tiek ir tiek pakelių šito ir kito. Paprasta. O mes, kadangi labai mėgstam “Oreo“, pabandėm ir jų čia šiek tiek panaudot. Buvo skanu, nes taigi “Oreo“. Ir aš labai labai džiaugiuos, kad pagaliau vis daugiau prekybcentrių šiuos sausainius lentynose laiko. Bet jei nerandat ar dėl kokios nors kitos priežasties nenorit naudot, tai ir nenaudokit, papildomas sausainių pakelis išgelbės tikrai. 

Skaitykite toliau