Temos Archyvai: Varškės ir sūrio pyragai

Graikiško jogurto cheesecake’as!

Va taip. Šių metų Velykinis desertas bus toks. Pamenu, pernai tai kepiau Napoleoną visai neblogą. Norit recepto? Tai spauskit ČIA. Bet šiaip, žinokit, visai šis pyragas ne cheesecake’as. Nėra čia jokio sūrio juk. Tai vadinas, sūrpyragiu nelabai galima vadint, ar ne? Bet kad labai panašus į jį. Ir kepamas panašiai, ir tekstūra tokia pat kreminė. Gaila, negalėjau atpjauti gabalėlio ir aprodyti Jums jį labiau. Šventėms palikt turiu neprakąsta, sveiką ir gražų. Kaip kitaip.

Bet jei jau ieškot kokio nors skanaus, nesudėtingo deserto, kuris būtų gaivus ir lengvas, tai išsikepkit šį pyragą. Neužtruksit ilgai, produktų taip pat daug nereikės. Kreminis, sotus, bet tuo pačiu ir neriebus dėka graikiško jogurto. Nors, kadangi, šventinis, tai leidau sau paimt ir papuošt viršų plakta grietinėle. Ir uogomis.  Bet tai žodžiu, bus skanu!

Skaitykite toliau

Reklama

Sūrio pyragas su karamele

Pirmasis “normalus” receptas po veganiškos savaitės! Kas praleidot ir kam įdomu, galit pasiskaityti apie tą bandymą ČIA. Šiaip dar norėčiau dabar vasariui kokio nors iššūkio sau. Gal turit kokių nors idėjų? Jei turit, tai laukiu tikrai tikrai.

Bet vat galvojau, kaip čia grįžt į senas geras vėžes. Manau, kad cheesecake’as labai tam tiktų. Taigi cheesecake’as. 😀 Jei rimtai, tai gimtadienis buvo, o laiko nebuvo. Koks nors tortas būtų misija neįmanoma išvis. Plius, neturėjau aš jokių specialių įrankių tada. Kočėlas pats kiečiausias buvo. Tai tokia situacija – nėra įrankių, nėra laiko, o reikia deserto, kuris patiktų visiems. Tai ką aš padariau? Iškepiau sūrio pyragą. Paprastą, bet gardų sūrio pyragą.

Aišku, desertas proginis turėjo būt. Tai kad netrodytų taip labai liūdnai, padariau tą sūrpyragį su karamele. Tai beabejo, kad čia pats paprasčiausias karamelizuotas kondensuotas pienas, net nemeluosiu. Bet juk skanu. Šiaip norėjau savo karamelę gaminti, bet nežinojau, kaip išsilaikys ant pyrago viršaus. Tai nerizikavau. Bet, jei norit išbandyti patys, karamelės receptas ČIA su visais paaiškinimais.

Ir va. Žinokit, gyrė visi visi šį pyragą, kai kurie kartojo net. O kaip negirsi? Sausainių pagrindas trapus, sūrio įdaras kreminis ir tirpstantis burnoje, o dar ir karamelė ant viršaus, kuri pagerina viską. Pasidarėm kavos, suvalgėm po gabalėlį torto ir pasėdėjom sau smagiai. Kaip ir turi būt. 

Skaitykite toliau

Šokoladinis varškės pyragas

Va taip. Pas mane vasaros darbai baigti. O kai buvau sugalvojusi, kad šiek tiek paatostogausiu, supratau, kad jau beveik ruduo. Ir dar toks oras! Kaip visada.

O ką šią vasarą veikiau? Pamatysit rudenį, tikrai tikrai. Kiek aš galiu pasakyti, kad pas mane šias dvi savaites šaldytuve maisto buvo tiek, kad, atrodo, maitinčiau visą Kauną arba šiaip nieko gyvenime daugiau neveikčiau, tik valgyčiau. Nors antras teiginys visai teisingas, bet vistiek. Jau tikrai perdaug. Daugiausiai tai visokių pieno produktų užsiliko. Paėmiau ir iškepiau varškės pyragą, nes varškės pyragas tinka visiems. Ir labai gerai tokį šaldytuve turėti, kai žinai, kad pastarosiomis dienomis gali sulaukti svečių. 

Bet dabar apie patį pyragą. Saldus, kaip ir pyragas, bet ne per saldus, aišku. Varškės sluoksniui varškės nepertryniau, tai išėjo toks tikras, naminis desertas. Jei norisi kremiškesnio įdaro, varškę galima pertrinti per sietelį blenderiu. Pats šokoladinis sausainis nėra trapus, o priešingai – minkštas ir drėgnas, šiek tiek šokoladinį keksą primenantis. Daugumai labiau patiko atvėsintas šaldytuve. Nežinau, kodėl. Atrodo, jog įgauna sodresnio skonio. Bet, vėlgi, kiekvienam gali atrodyti kitaip. O man jis pats skaniausias su šviežiomis vyšniomis ir puodeliu kavos šalia. Pats geriausias desertas popietei išeina, ne kitaip. 

Skaitykite toliau

Varškės pyragas su kondensuotu pienu

 Kažką panašaus jau matėt? Aha, nekeptas sūrio tortas atrodo labai panašiai. Šįkart varškės pyragas ir labai iškeptas.

Aišku, kozeris pavadinime tai “kondensuotas pienas” 😀 Visi jį mėgsta! Bet jis ne tik šiaip labai skanus dalykas, bet būtent dėl kondensuoto pieno šis varškės pyragas išeina labai kreminės konsistencijos. Aišku, jis nėra purus ar lengvas. Sunkus jis, tačiau tirspantis burnoje bei lengvai saldus. Man, asmeniškai, skanesnis nei nekeptas sūrio tortas. Bet čia jau skonio reikalas. Paprasčiausiai nemėgstu grietinėlės, o čia jos nėra, tai priežastis aiški.  

O pyragą, kaip labai labai ryškiai matosi, papuošiau su braškėmis. Tiksliau, užklojau braškėmis. Neskaičiavau kiek, bet čia jų daug, nes žinau, kad jos pritiks ir pagyvins visą desertą. Saldžiau mėgstantiems siūlyčiau galbūt valgyti su karameliniu padažu, irgi gerai. Bet vienas, be jokių priedų, valgomas taip pat, nes nėra sprangus ar sausas. 

O šiaip mėgstantiems varškės pyragus tikrai patiks. Paruošti irgi nesunku, netgi labai paprasta. 

Skaitykite toliau

Nekeptas sūrio tortas

Iš karto atsiprašau už nuotraukas. Mokinuos dirbti su Photoshop’u, o sunkiai man tai sekasi. Bet labai noriu šį receptą įkelti būtent šiandien, nes sekmadienį mamos diena. Ir, jei kas sugalvotų tokį tortą pasigaminti, tai kad turėtų laiko pasiruošti. Ir taip taip, šį desertą skiriu mamos dienai. O čia dėl daugelio priežasčių.

Pirma, jis gaivus, ne per saldus, lengvas ir labai pavasariškas. Antra, jam nereikia orkaitės, todėl galinčių jį padaryti ratas gerokai padidėja. O trečias ir svarbiausias punktas toks, kad jis beprotiškai lengvai pagaminamas. Čia jau tikrai ir vaikai, ir suaugę galėtų paruošti. Žinau, ką sakau. Turiu tokią vunderkindę jaunesnę sesę, kuri mokykloj už maistą man padarydavo namų darbus. Protinga šiaip, bet virtuvė verkia ją pamačius. Net kai paprašydavau sriubą pamaišyti, namie atsirasdavo degėsių kvapas. Nesiseka jai ten ir tiek. Ir prieš pusantrų metų aš jai įdaviau šį receptą ir pasakiau, kad pagamintų cheesecake’ą mano gimtadieniui, nes dirbau tuomet, o materialių dovanų man nereikia. Ir ką? Paėmė, pagamino ir iki dabar giriasi, jog tai padarė. 

Todėl labai rekomenduočiau nustebinti savo mamą su tokiu desertu. Nors nebūtinai, tinka jis ir betkokiai progai. Šventei ar šiaip gražiam savaitgaliui. O kodėlgi ne? Atrodo gražiai ir praštmatniai, o pastangų ir darbo mažai reikia. Ir, kad ir kaip bebūtų, tikrai gardus tortas išeina.  

Skaitykite toliau

Varškės tinginys ir VĖL!

Negaliu nepaminėt, kad savaitgalį gaminau varškės tinginį. Ta prasme, techniškai galiu nepaminėt, bet aš noriu paminėt. Įrašą kartoju jau trečią kartą ir ne paskutinį, tikrai ne. Taigi čia TINGINYS! 

O savaitgalį dariau jį dėl to, kad manęs tiesiog gražiai paprašė. Subtiliai, aišku, pasakė “Žinai, ką seniai valgėm, Sigute?”. Tiek ir užtenka, kad supraščiau namioką.  Aha, visi mane vadina Sigute, bet labai to nemėgstu. Turbūt geriau jausčiaus, jei mane vadintų Anastasia de Santa Teresita del Niño Jesús Rodríguez Hernández nei Sigute. Bet įpratau jau. 

Na, nesvarbu. Kadangi receptą kartoju absoliučiai lygiai tokį patį, koks jau yra, tai papasakosiu apie produktus, kuriuos naudoju ir kaip juos atsirenku parduotuvėj.

Skaitykite toliau

Arbatinis varškės pyragas

Arbatinis varškės pyragas

Man atrodo, kad aš tuoj pasimesiu tarp varškės pyragų. Tarp pačių pyragų pasimest tai, Dievaži, rojus. Bet tarp pavadinimų! Toks ir anoks varškės pyragas, dar toks ir kitoks ir pan. Taip sunku, nes jie visi pas mane, galima sakyti, vaniliniai, tik tekstūromis kol kas težaidžiu. Pripažinsiu, šiaip nemėgstu, kai į keptus varškės pyragus primaišo kažko tai citrusinio. Todėl pati nededu. Jei ragauju kažkur kitur, tai kad ir kiek virėjas besistengtų, neužsisakyčiau to deserto dar, jei ten kokios citrinos ar apelsino pajusčiau. Ir napoleonas. Vienoj Vilniaus kavinukėj ragavau citrininį napoleoną. Už ką jie man taip? Bet ne apie napoleoną šiandien kalba eina, čia šiaip tik pasiguodžiau. 

Istorija tokia. Prieš gerus metus apsilankiau vienoje užeigoje. Maistas ten kaip ir maistas, žmonės neišsidirbinėja ir daro normalų tradicinį maistą. Ir tai yra gerai, nes žino, ką daro. Bet varškės pyragas pas juos…  toks biskvitinis, purus, šiltas, su trintomis braškėmis ir ledais. Varškė įmaišyta į pyragą, bet ji jaučiasi. Toks vanilinio keksiuko ir varškės spurgos hibridas.

Savaitgalį prisiminiau šį pyragą, pagalvojau, reikia kažkaip iškepti kažką panašaus. Ne copy cat’ą, o šiaip keksišką varškės pyragą. O jei padarius arbatinį pyragą ir tiesiog įmaišius varškę? Pagalvojau aš, pakėlus antakį. Juokauju, nemoku vieno antakio pakelt.  Nežinau, ar arbatinis, ar ne arbatinis. Kaip verčiasi “Coffee cake”? Kavos pyragas? Pyragas prie kavos? Aš nežinau, man nelogiška. Kadangi turim arbatinius sausainius, tai ir pavadinau arbatiniu. Tai yra pyragas su traškia plutele ant viršaus. Būna visokių jų. Aš tokį kone visad kepu su cinamonu, o vasarą su braškėm. Toks purus, bet ne sausas. Ir dar tas geras traškumas viršuje. Tai panaudojau savo mėgstamo arbatinio pyrago receptą ir įmaišiau varškės. Ir tikrai, tikrai. Žinokit, aš pati net nustebau, kaip viskas išėjo. Taip nustebau, kad pagalvojau, gal aš iš tų žmonių, kurie galvoja, kad turi talentą, visur eina, dalyvauja ir reklamuojasi, o iš tiesų jie tik geri žmonės? Taip baisu buvo, taip gėda. Šiaip gal ir skanu, bet tekstūra tokia nevykusi. Todėl nepasidaviau ir tiesiog savo arbatainį įdariau varške, nes paguglinau ir pamačiau, kad amerikiečiai taip su kreminiu sūriu daro. Ir gerai. Žiauriai skanu. Dabar Jums rašau ir valgau šiltą pyragą su braškėmis, užsigerdama pienu. Aš turiu čia visokių užrašų apie beprotiškai skanius varškės pyragus ir pan. O šis, bent jau man, su tuo beprotiškuoju konkuruoja. Gal reikia pavaidinti “Irgi panašiai beprotiškai skanus varškės pyragas”?

Arbatinis varškės pyragas

Reikės (puodelis – 250 ml.):

Pyragui:

  • Minkšto sviesto – 100 g.;
  • Cukraus – 200 g. (~1 puod.);
  • Vanilinio cukraus – 1 a.š.;
  • Kiaušinių – 3 vnt.;
  • Graikiško jogurto (tinka ir grietinė) – 250 ml.(1 puod.);
  • Kvietinių miltų – ~320 g. (2 1/2 puod.);
  • Kepimo miltelių – 2 a.š.;
  • Žiupsnelio druskos.

Trupiniams:

  • Minkšto sviesto – 3 v.š. (~50 g.);
  • Cukraus – 3 v.š.;
  • Kvietinių miltų – 3 v.š.

Varškės įdarui:

  • Varškės – 400 g.;
  • Cukraus – 100 g. (~ 1/2 puod.);
  • Vanilinio cukraus – 1 a.š.;
  • Kiaušinio.
  1. Pyragui minkštą sviestą išsukame kartu su cukrumi ir vaniliniu cukrumi. Po vieną, vis plakant, įmušame kiaušinius ir toliau plakame iki purumo.
  2. Į plakinį supilame jogurtą, suberiame miltus, sumaišytus su kepimo milteliais bei druska, ir viską gerai išmaišome iki vientisos, purios masės.
  3. Trupiniams visus produktus sumaišome iki trupinių konsistencijos.
  4. Varškės įdarui visus produktus sumaišome, kol nesijaus cukraus kruopelių.
  5. Daugiau nei puse paruoštos dalies supilame į kepimo popieriumi išklotą formelę, paskirstome vienodu sluoksniu, ant viršaus tolygiai paskirstome varškės įdarą, užpilame likusia tešlą, galiausiai viską apibarstome trupiniais. Galimą pyragą daryti šiek tiek kitaip – supilti visą tešlą, tada varškės įdarą ir apibarsyti trupiniais. 
  6. Pyragą kepame įkaitintoje 180 laipsnių karščio orkaitėje apie 45 min., kol, įbedus medinį pagaliuką į pyrago vidurį, jis liks sausas.

Skanaus!

 

Varškės tinginys

Varškės tinginys. Kartojuos. Jau šiaip rašiau apie varškės tinginį su Oreo . Šis – lygiai toks pats, tik be oreo. Ir vistiek beprotiškai skanus. Minkštas, tirpstantis burnoje ir labai paprastai pagaminamas. Gaminu jį be progos ir su proga. Be progos, nes šiaip reikia džiaugtis gyvenimu ir valgyti tik tai, kas skanu. O su proga, kai nėra laiko pagaminti kitų desertų, gaminu varškės tinginį ir visi jį labai skaniai suvalgo. Jau papasakojau anksčiau, koks geras šis skanėstas. Skanėstas? Gal ne skanėstas, nes tas žodis kažkaip su ciuciko maistu asocijuojasi man. Saldumynas, desertas, pyragas. Va. Žodžiu, labai nuostabus dalykas ir viskas.

Skaitykite toliau

Varškės pyragas su karamele

Aš nesuprantu, kodėl, bet kažkokiu būdu pas mane tinklarašty visgi karaliauja desertai. Šiaip gaminu ir nesaldžiai, galbūt net ir dažniau, bet kažkaip fotikas po ranka tada nepapuola. Nesuprantu. Aišku, nesiginsiu – desertai man svarbūs, patinka juos gaminti, o pagaminus ir ragauti. Čyzkeikai ir varškės pyragai mėgstamiausi man, bet tik kepti, be grietinėlės, tokie sunkūs, bet gaivūs tuo pačiu. Tai juos kepu dažnai. O karamelė man išvis aštuntas pasaulio stebuklas. Tai spėkit, ką šiandien valgiau pusryčiams. Ogi vagi šį pyragą! Radau savo senuose užrašuose ir, man atrodo, senam bloge šis receptas jau buvo. Tik be karamelės. Be karamelės tai jis geras irgi, valgomas ir taip. Bet su karamele ir riešutais jau visai kitas lygis, jau net pasakot, turbūt, neverta. Varškę visada naudoju kreminę, kartais vadinamą “Tokia ir anokia pyragui kepti”, niekuomet su natūralia varške ar kreminiu sūriu nebandžiau, bet, manau, gerai išeitų taip pat. Dėl karamelės – karamelizuotas kondensuotas pienas idealu, bet bandžiau ir su namine sūdyta karamele daryti, tik ją papildomai pakaitindavau, jog būtų tirštesnė. Tai vat ji irgi tinka. O riešutai tai graikiški man atrodo idealiausi, bet, manau, anakardžiai kokie tiktų, dar žadu kadanors išbandyti su sūdytais žemės riešutais, prie karamelės turėtų būti liuks. Ech. Alternatyvų pilna, bet gana tuščiažodžiaut. Žodžiu, skanus tas pyragas ir viskas.

Skaitykite toliau

Beprotiškai skanus varškės pyragas

Šiandien šis pyragas išmušė iš vėžių visiškai. Ne tik dietos vėžių, bet kaip jis man nesipjaustė! Ech. Atpjoviau gabalėlį – negražu, tada bandžiau dar ir dar ir dar kartą, kol visą pyragą supjausčiau, o gero nei vieno gabalėlio nebuvo. Jo išorė tokia trapi, o įdaras žiauriai purus, pjaustydama net girdėjau, kaip spragsi oro burbuliukai jame. Kažkaip keistai pasakiau. Bet čia rimtai.

Aš visada sakau, kad nereikia man omarų, triufelių ar dar kažko fancy, kad maistas būtų beprotiškai skanus. Beprotiškai skanu tada, kai valgai ir tau nieko netrūksta, viskas atrodo taip paprasta, bet taip teisinga, subalansuota. Šis pyragas toks. Trapumas nuo sviestinio pagrindo, kremiškumas bei purumas nuo varškės įdaro ir traškumas nuo viršuje esančio trupinių sluoksnio. Lengvai saldus, valgomas ir šiltas, ir šaltas. Tiksliau, valgiau, kol šiltas, o kai jau pradėjo vėsti, irgi gerai buvo. 😀 

Skaitykite toliau