Temos Archyvai: Varškės ir sūrio pyragai

Sūrio pyragas

Sūrio pyragus gaminu gal jau kokius 5-6 metus, dar mokykloj būdama pradėjau. Pamenu, patys pirmieji čyzkeikai buvo kažkas tokio wow, nes niekur kažko panašaus nebuvau ragavus. Ir kitiems buvo tai nauja, nes dar tuomet dauguma net nežinojo, kas tai per daiktas. Net trumpos karjeros chaltūrščikė tapau, nes vis kasnors paprašydavo tokį desertą iškepti, o mokyklos suole sėdėti ir dar užsidirbti iš to, ką mėgsti daryti, reiškė labai daug. Tiksliau, jaučiaus kietesnė, tipo suaugus.

Šiaip sūrpyragiai nekepti ir kepti būna, nekeptas dažniausiai gaminamas su grietinėle, labai purus. O keptas cheesecake sunkesnis, bet kreminis ir ne toks riebus. Aš už keptą, vis dėl to. Bet čia Dievų maistas, neverta nei tuščiažodžiaut. Nuostabus desertas, neveltui visas pasaulis jį taip mėgsta. Dabar rečiau jį kepu, nes jį iškepus nieko nebenustebinu, bet jei išeinu kurnors pasižmonėt ir restorano ar tai kavinės meniu pamatau, kad jie turi šį pyragą, tai būtinai užsisakau, nes visur juos gamina vis kitaip. Kartais mėgaujuos, kartais labai nusivyliu, kai paprastą varškės pyragiūkštį visokie sąžinės neturintys maisto demonai drąsiai pavadina čyzkeiku. Shame on you. Tai ne tas pats. Ir žiauriai nefaina. Nes, tarkim, kai kurie nekenčia varškės, tačiau dievina kreminį sūrį ir jiems sūrio pyragas labai patinka. O kam nepatinka, dar tokio žmogaus nesutikau. Čia rimtai. Nes per visus tuos metus niekas nebuvo atsisakęs net gabalėlio šio deserto, kažkaip moka jis visiems įtikti, patikti ir papirkti. Toks paprastas, bet tobulas. Net ir atrodo gražiai. Man labiausiai patinka su karamele, bet ir su trintomis uogomis ar šokoladu būtų taip pat gardu. 

Skaitykite toliau

Reklama

Varškės tinginys su “Oreo“

O buvo taip, kad su sese žiauriai alkanos vaikščiojom po parduotuvę ir ji pamatė kreminės varškės indelį. Viskas. Vadinasi, ta varškė krepšy kartu su kondensuotu pienu ir sausainiais. Bus tinginys. Šiaip valgom mes visokius tinginius – ir šokoladinį, ir su rududu, kur valgai kaip kokį pagerintą sausainį. O varškės tinginys toks labai pyragiškas, kažkada vietoj torto buvau pagaminus ir niekas nesiskundė ir tikrai ne vien iš mandagumo. Tokį desertą gal ir ne visi, tačiau dauguma tai tikrai mėgsta, tai labai lengva tai daugumai ir įtikt. O ir nieko svert net nereikia ar matuot – kibiras to, skardinė ano, tiek ir tiek pakelių šito ir kito. Paprasta. O mes, kadangi labai mėgstam “Oreo“, pabandėm ir jų čia šiek tiek panaudot. Buvo skanu, nes taigi “Oreo“. Ir aš labai labai džiaugiuos, kad pagaliau vis daugiau prekybcentrių šiuos sausainius lentynose laiko. Bet jei nerandat ar dėl kokios nors kitos priežasties nenorit naudot, tai ir nenaudokit, papildomas sausainių pakelis išgelbės tikrai. 

Skaitykite toliau

Kuršėnų vyniotinis

Žinote tą jausmą, kai kokios seniai dėvėtos striukės kišenėj ar tai stalčiaus kamputyje randi jau seniai pamirštą daiktą, tačiau labai apsidžiaugi, kad jis atsirado? Dažniausiai pas mane tai būdavo pinigai. Ir tada toks džiaugsmas apima, lyg geri dalykai iš niekur nieko atsiranda. Panašiai ir vakar pasijutau, kai atsidariau šaldytuvą, o ten guli pats šviežiausias, pats gražiausias Kuršėnų vyniotinis, kurį visai aš pamiršus buvau. Pamiršau, kaip praeitą vakarą paėmiau ir pagaminau, taip labai paprastai. Todėl ir  pamiršau, nes viskas buvo tikrai paprastai, daug nevargau ir daug apie tai negalvojau.

Gal prieš kokius gerus porą metų labai dažnai šį vyniotinį savaitgaliais sukdavau. Kartais ir po du, ir po tris pasitaikydavo iš karto iškepti, nes pas mane labai daug alkanų žmonių namuose lankydavosi. O kasgi nemėgsta to Kuršėnų vyniotinio? Ar du, ar trys tie vyniotiniai, niekada pas mane jie neužsilaikydavo. Šiaip biskvito principas labai paprastas – 1 kiaušinis + 1 v.š. cukraus + 1 v.š. kvietinių miltų. Miltus galima ir su krakmolu maišyti kažkur per puse, labai rekomenduočiau. O tam vyniotiniui naudojami šiaip keturi kiaušiniai, aš naudoju visgi penkis, nes ar tai mano gal skarda kokia platesnė ar man šiaip patinka, kai šiek tiek storesnis biskvitas išeina. Čia kaip norit. Kremui – varškė ar tai kreminė, ar paprasta, natūrali. Aš visada naudoju paprastą, o kremą su blenderiu sumalu. Jei blenderio nėra, o varškė paprasta, tai per sietą kokį galima pertrinti, irgi gerai. Kondensuotą pieną laisvai galima pakeisti kažkur 100g. cukraus, o sviesto ir daugiau galima įdėti, jei tik yra noro. Ir būtų labai smagu, jei kas nors pabandytumėt pasigaminti, ir parašytumėt, kaip sekės, mielai ir nuotraukas kokias pažiūrėčiau. Aš nenoriu girti šito deserto, nes lyg koks tuščiažodžiavimas išeina. Juk geriausiai patiems įsitikint, koks jis.

Skaitykite toliau

Šokoladinis kreminio sūrio tortas

Žiūriu aš į nuotrauką ir nesuprantu – ar man gėda, ar man visai patinka, kaip atrodo šitas tortas? Gėda, nes atrodo, kad jį sutepė pirmokas, bet tai visai mielai atrodo. Susipainiojau.Šiaip visada, kai gamindavau tortus, išpuošdavau, išpaišydavau, iki nakties sedėdavau ir kurdavau papuošimus. Neši į stalą tortą, visi “Oooo!“, ragauja, sako “Nu skanu, tik va tie papuošimai tai saldoki“. Tikrai gerai, kai desertas atrodo įspūdingai, bet tos cukrinės masės dengimas išbalansuoja viską, kas man nepatinka ir lengva forma nepiktybiškai nervina. Ir šiaip pradėjau tingėt puošt. Gal senstu. Išimtis būna, jei kasnors užsiprašo papuošimų, bet menka iš manęs konditerė, o labai labai gaila.

Skaitykite toliau

Greitas varškės pyragas

O atsitiko taip, jog pas mane netyčia atsirado visas kilogramas Philadelphia sūrio. Turėjau greitai sugalvot, ką su juo veikt, nes pakuotė buvo atidaryta. Aišku, turėjau minčių apie cheesecake’ą, nes tai Dievų maistas juk. Bet kažkokiais neaiškiais principais remiantis, norėjau deserto “prie arbatos“. Paėmi mažą gabalėlį, am niam niam, kavutės ar arbatutės gurkšt, kas nori – ima dar, kas nenori, tas nenori, bet ar taip būna? Retai. Tai prisiminiau, kad kažkada kepiau trupininį varškės pyragą. Tikslaus recepto neprisiminiau, bet esmę buvau pagavus. Tiek ir tereikėjo iki skanaus pyrago. 

Skaitykite toliau