Temos Archyvai: Sausainiai ir saldainiai

Avižiniai batonėliai su žemės riešutų sviestu ir medumi

Turbūt visi žino granolą ir jos batonėlius. Jei nesat gaminę, tai tikrai pirkot. Dažniausiai aš jų nusiperku ir įsimetu į rankinę, kartu su mėtinėmis pastilėmis ir buteliuku mineralinio man jie būtinas dalykas turėt visada. Aišku, esu gaminusi su kondensuotu pienu, su medumi, sumaišydavau su avižiniais dribsniais, riešutais ir džiovintais vaisiais, viską kepdavau orkaitėje. Skanu, viskas gerai. Susipjaustydavau į batonėlius, vietoj deserto valgydavau arba susipakuodavau ir nešdavausi kažkur. Bet labai jau man patinka riešutų sviestas. LABAI. Žemės riešutų sviesto saldainius myliu žiauriai, todėl man šie batonėliai patys pačiausi. Jei kam rūpi, tai čia be cukraus ir visai net kepti nereikia. Galima įsimaišyti kokių nors džiovintų vaisių ar kapoto juodojo šokolado, bet aš mėgstu palikti taip, kaip yra. Paprastas, greitai pagaminamas desertas. Pasakiškai tinka prie juodos kavos ar kokios nors skanios arbatos, tikrai.

Skaitykite toliau

Reklama

Sausainiai “Sniego gniūžtės“

Vėl sausainiai, vėl Kalėdiniai. Atrodo kaip kokios gniūžtės ir  jie su anakardžio riešutais, spanguolėmis ir baltuoju šokoladu, kas, man atrodo, pakankamai Kalėdiška. Jau su Kalėdiniais saldumynais einam link galo, bo labai jau saldu pas mane namuose. Pusryčiams tinginys, pietums pyragas, o vakarienei sausainiai. Nesiskundžiu, bet nenoriu skriausti drabužių taip žiauriai. Bet šiaip šių sausainių tešlą pasidariau, suformavau rutuliukus, pusę porcijos iškepiau, o likusius užšaldžiau. Užšaldytus kepsiu Kalėdų rytą, sausainiai, nesvarbu, kokie, patys skaniausi šviežiai kepti. Galit ir Jūs taip daryti, jei griežtokai planuojatės švenčių laiką kaip ir aš, arba jei matot, kad Jums tų sausainių bus per daug. 

Skaitykite toliau

Šokoladinis kavos tinginys

O taigi vagi nugi vėl tinginys. Kolekcijoj turim jau šokoladinį tinginišką saliami ir varškės tinginį, kurį visai neseniai pagaminau. Bet šitas…. Toks saldus, toks šokoladinis, kad apima siaubasKaipSkanuBetVienintelisDalykasĮKurįTilpsiuPerŠventesBusSenioŠalčioKostiumas būsena. Jeigu varškės tinginį galima valgyti kaip visai gaivų pyragą, tai šis tinginys kaip koks saldainis, labai sotus. Nors nėra toks sotus, kai niekas nemato. Juokauju. Į vidų dėjau Marshmallow zefyrus, be kurių neįsivaizduoju šio tinginio, bet galima dėti ir riešutus, ir džiovintus vaisius ir ką tik norit. Jei nemėgstat kavos, nenaudokit ir turėsit paprastą šokoladinį tinginį, bet tikrai rekomenduočiau visgi jos įdėti, aš net pati nustebau, kaip tiko ji čia. Kavos skonis nepermuša šokolado, bet subtiliai ji jaučiasi. Bet kokiu atveju, kas gali negerai būti su šokoladu, kondensuotu pienu ir sausainiais? Viskas TIK gerai.

Skaitykite toliau

Biscotti su graikiškais riešutais ir juodaisiais pipirais

Po kokio ilgo darbadienio ar šiaip norėdama ramiai pabūt, labai mėgstu visokius serialus žiūrėt. Tikrai, kad visokius, pradedant nuo kvailų komedijų ir fantastikos iki psichologinių ir ganėtinai sunkių serialų. Keista, nes į kino teatrą su mielu nenoru einu, nemėgstu filmų žiūrėt. Prisimenu, paskutinį kartą filmą žiūrėjau teatre būdama gal 15-os, kas buvo tikrai seniai, todėl kilo mintys, kad gal tas priešiškumas kino teatrui kažkoks neaiškus nesusipratimas. Todėl prieš metus buvau nusprendus pasiryžti ir pasižiūrėti filmą Kauno Akropoly. Kas blogo gali nutikti? Viskas baigėsi tuo, kad vidury filmo pradėjo kažkas pypsėt, pabudau ir supratau, kad vyksta evakuacija, nes buvo pranešta apie sprogmenį. Melagingai pranešta, aišku. Ir filmo aš taip iki galo ir nepažiūrėjau ir pagalvojau, kad gal čia kažkoks ženklas, jog man į tą kino teatrą geriau neit, jei aš nenoriu. Juokauju aš, aišku.

Bet kalbant apie serialus, patiko man labai komedija “Hot in Cleveland“, kartais lėkštas, bet bajerių gerų būdavo. Serialas baigės, o viena iš pagrindinių aktorių pradėjo vesti savo kulinarinę laidą “Valerie’s home cooking“. Kaip kokia ištikima fanė, galvojau, žiūrėsiu, bet jaučiau, kad nieko gero nebus, nes juk ji tai aktorė. Bet visgi pažiūrėjau ir pagalvojau, kad labai noriu užaugti tokia, kuriai labai gerai sekasi ne vienas amatas, nes pamačiau gyvą pavyzdį, kad tai įmanoma. Receptai tokie old school, bet patiuninguoti. Išbandžiau jau ne vieną receptą ir tikrai niam. Todėl Kalėdom nusprendžiau iškepti Biscotti su graikiniais riešutais ir juodaisiais pipirais. Man jie tokie Kalėdiški, nors laidoj valgė kartu su Affogato al Cafe. Intrigavo tie pipirai ir su drebančia ranka dėjau net vieną valgomą šaukštą jų. Ir veltui drebėjo, nes tikrai išėjo labai skanūs Biscotti, o tie pipirai malonų aitrumą priduoda. Ar galima nedėti tų pipirų? Aišku, kad galima. Ar neverta juos čia naudoti? Tikrai tikrai verta. Normalaus maisto neturėjau šiandien, nes biškuti biscotti prisivalgiau. Pamirkius į arbatą ar kavą, labai skanu.

Skaitykite toliau

Oreo triufeliai

Ne pilnos trys savaitės liko iki didžiųjų Kalėdų. Ir baisu, ir faina. Faina, nes pati gražiausia šventė, bent jau man. O baisu, kad niekam nei eilėraštuko apie senį šaltį neturiu sukūrus. Kalbant apie šeimą, tai ji didžiulė. Rimtai, žiauriai didelė, gyvena išsibarsčius po visą Lietuvą ir labai sunku visiems tinkamas dovanos išrinkti. Su draugais jau kuris laikas mažiau bendrauju, todėl net neturiu supratimo, ko būtent jiems reikia. Ir šiaip kažkaip galvoju, kad aplink mane esantys žmonės yra ganėtinai protingi, kad, jeigu kažkokio daikto reikia, jie ir įsigys jį patys be jokių problemų.  O maistas buvo ir bus tas dalykas, kuris, betkokiu atveju, susinaudos tinkamai. Rankų darbo maistas – ypač gražu vien dėl to, kad savo brangų laiką eikvoji, viską pats nuo a iki z darai ir galvoji tik apie tą žmogų, kuriam dovanosi, tai labai asmenišką dovaną galima sukurt. Man tai niekas tokių dovanų nedovanoja, nes tipo jei tu moki maistą gamint, tai jau tau tai nereikia. Bet užtat žinau puikiai, ką reiškia tokias dovanas dovanot. Smagu, galima labai visko daug prifantazuot ir prikurt kaip tik nori, o ir per kišenę ne taip skaudžiai kerta. Šiemet mano virtuvė bus kaip kokios Kalėdų senelio dirbtuvės, kaip per filmus rodo, tik be elfų. Tai iki Kalėdų labai stengsiuos vis naujų įdėjų parodyt: tiek maisto, kuris galėtų būti ant šventinio stalo, tiek maisto dovanų. Turėtų būti smagu. Čia aš ką tik surimavau? O šiandien triufeliai su “Oreo“ sausainiais. 3 ingredientai, labai viskas paprasta, skanu, beabejo. Galima ir dovanoti, ir ant Kalėdų stalo padėti arba dabar pasigaminti ir skaniai suvalgyti. Bet šiaip įdėjus į kokią nors dėžutę, tą dėžutę aprišus kaspinėliu ir padėjus geram draugui po eglute tai tikrai labai neblogai.

Skaitykite toliau

Varškės tinginys su “Oreo“

O buvo taip, kad su sese žiauriai alkanos vaikščiojom po parduotuvę ir ji pamatė kreminės varškės indelį. Viskas. Vadinasi, ta varškė krepšy kartu su kondensuotu pienu ir sausainiais. Bus tinginys. Šiaip valgom mes visokius tinginius – ir šokoladinį, ir su rududu, kur valgai kaip kokį pagerintą sausainį. O varškės tinginys toks labai pyragiškas, kažkada vietoj torto buvau pagaminus ir niekas nesiskundė ir tikrai ne vien iš mandagumo. Tokį desertą gal ir ne visi, tačiau dauguma tai tikrai mėgsta, tai labai lengva tai daugumai ir įtikt. O ir nieko svert net nereikia ar matuot – kibiras to, skardinė ano, tiek ir tiek pakelių šito ir kito. Paprasta. O mes, kadangi labai mėgstam “Oreo“, pabandėm ir jų čia šiek tiek panaudot. Buvo skanu, nes taigi “Oreo“. Ir aš labai labai džiaugiuos, kad pagaliau vis daugiau prekybcentrių šiuos sausainius lentynose laiko. Bet jei nerandat ar dėl kokios nors kitos priežasties nenorit naudot, tai ir nenaudokit, papildomas sausainių pakelis išgelbės tikrai. 

Skaitykite toliau

Grybukai

Praeitą savaitę namuose radau visokių senų keptuvių. Net visas dvi. Bet jos 30-metį jau seniai atšventusios, tai čia ne šiaip sau, ypatingos jos. Abiejų keptuvių rankenos ilgos ir medinės, abi sunkiai pakeliamos ir abi špižinės, man atrodo. O juk visi žino, kad jei nori amžiną daiktą turėt, tai špižinį pirk. Va ir įrodymas. Viena iš tų stebuklingų keptuvių skirta čirviniams blynams kepti, o kita – grybukams. Grybukų aš nelabai iš vaikystės prisimenu, kažkaip net ir nemačiau, kad tą keptuvę pas mane kažkas būtų naudojęs, o ir valgydavom juos tik per kokias muges arba jei prekybcentry netyčia pamatydavom ir pasiimdavom desertui.  Tai vargu, ar aš žinau, kaip gi tas tikras, tradicinis grybukas išvis atrodo. Paklausiau aš Jūsų Facebook’e ir paprašiau šiek tiek apie juos papasakot, nes net neįsivaizdavau kaip ir ką maišyt, kokia konsistencija turi būt ir pan. Labai gerai, kad atsiliepė tikrai nemažai žmonių, kurie patarimų negailėjo ir receptų netingėjo parašyti, tai kažkiek ir gaudytis viskame pradėjau. Kaip supratau, grybukai dviejų rūšių būna – meduoliniai ir tokie lyg biskvitiniai. Niekada meduolinių nebuvau ragavus, bet pabandysiu kada nors tikrai. O šiandien apie tikrai skanius, minkštus grybukus. Aišku, išvaizda tikrai ne prekinė ir sunkiai man tai sekasi, bet kažkokie tai jie man mieli, nežinau kodėl. Kaip Jums?

Skaitykite toliau

Žemės riešutų sviesto saldainiai (3 ingredientai!)

Esate girdėję apie “Peanut butter cups“? Aš tai labai ir daug girdėjus. Ir labai gaila, kad jų nėra Lietuvoj, nes tikrai skanūs saldainiai. Nors, iš tiesų, “Reese’s“ ar kitos firmos, ar aplamai kažkieno kito pagamintų, nei pačios manęs, nesu šių saldainių ragavus. Bet užtat aš gražiai moku įsivaizduoti, kokie jie turėtų būti skanūs.

Bet šiaip labai geri naminiai saldainiai – traškus šokoladas aplinkui, o viduj kreminis riešutų įdaras. Ir dar tik trys ingredientai, tai nieko įmantraus tikrai nėra.

Skaitykite toliau

Šokoladinis saliamis

Žiūrinėjau Youtube vaizdo įrašus ir užkliuvo man vienas, pavadinimu “Chocolate salami“. Geras, galvoju. Pasižiūriu, ogi ten visai kaip mūsų tradicinis tinginys, tik forma pailga, apibarstytas visas cukraus pudra ir atrodantis visai kaip saliamis. Aš tikiu, kad toks masterpysas gali išeiti ir su tradiciniu tinginio receptu. Ir jau ruošiausi tradiciškai gaminti, bet, pastebėjau, kad dar vienas niuansas tai receptūra – daug kakavos ir kiaušinis naudojamas. Reikia pabandyti, galvojau. Ir labai skaniai viskas išėjo. Ne per saldus, super šokoladinis desertas. Tik per tokį orą labai tirpo rankose ir kai fotografavau forma šiek tiek deformavosi, bet nieko tokio.

Skaitykite toliau