Temos Archyvai: Tortai

MŪSŲ šventinis tortas!

Atsiprašau ir ačiū. Atsiprašau, jog nekokios nuotraukos išėjo. Prieš kelias dienas sugedo fotoaparatas, kad net nesmagu ir pikta. Tai verčiaus iš to, ką turėjau. Atsiprašau dar ir dėl to, nes čia paskutinis visgi post’as. Ne ne, ne viso gero, nebegrįšiu niekad. Tikrai ne! Bet kada grįšiu, nežinau. Liūdna, nes niekada pertraukos ilgos ir nedariau čia, tai blog’as toks neatsiejamas dalykas tapo. Bet būna, kad reikia ir viskas. Tačiau komentuoti, klausti ar šiaip pasilabint galit visada, karts nuo karto būsiu prisijungusi.

O vat ačiū tai už daug ką. Nors ne daug ką, VISKĄ! Už peržiūras, komentarus, pagyras ir kritiką. Jūs mano patys mėgstamiausi žmonės, tikrai. Ypač, kai praeitą savaitę ekspromtu sugalvojau, kad reikėtų sukurti mums visiems bendrą desertą šventėms, o Jūs paėmėt ir pasirašėt. Taip lengvai, atėjot čia ir prisidėjot prie kažkokios random idėjos. Bet va dėl to žiauriai faina! 

Papasakosiu trumpai, kaip iškepiau mūsų tortą. Pažiūrėjau testo rezultatus ir galvojau, kaip čia viską suderinus. Iš kai kurių klausimų ėmiau ne vieną, bet kelis populiariausius variantus. Taip įdomiau juk. Tai vat tortas toks – šokoladinis-vanilinis biskvitas, aplaistytas kava su brendžiu, tortas perteptas su grietinėlės-maskarponės sūrio ir kokosiniu baltojo šokolado kremais, su lazdyno riešutais ir aplietas šokoladu. Labai painiai skamba. Tai paaiškinsiu paprasčiau. Tie, kas esat ragavę Tiramisu ir prisimena skonį saldainių “Rafaelo”. Įsivaizduokit, kad tai ir Tiramisu, ir Rafaelo. Kaip koks jų palikuonis. Ką Jūs į tai? Man tai pasaka absoliuti. 

Pradedu galvoti, kad sudarom visai neblogą komandą, nes bandymas pavyko ir rezultatas net mane pačią labai labai nustebino. Bet čia tik mano nuomonė. Jūs paimkit, išbandykit, jei dar nesunku ir nufotografuokit. O paragavę ir nufotografavę, atsiųskit man ir papasakokit, ar patiko. O jei turit idėjų, kaip pavadinti šį tortą, labai norėčiau išgirsti. Reikia jį kažkaip juk pavadinti, ar ne? 

Bet žinot ką? Pabaiga jau čia. Iki kitų metų bei linksmų, šiltų, gražių ir. aišku, SKANIŲ Jums švenčių!

Skaitykite toliau

Reklama

Nekeptas sūrio tortas

Iš karto atsiprašau už nuotraukas. Mokinuos dirbti su Photoshop’u, o sunkiai man tai sekasi. Bet labai noriu šį receptą įkelti būtent šiandien, nes sekmadienį mamos diena. Ir, jei kas sugalvotų tokį tortą pasigaminti, tai kad turėtų laiko pasiruošti. Ir taip taip, šį desertą skiriu mamos dienai. O čia dėl daugelio priežasčių.

Pirma, jis gaivus, ne per saldus, lengvas ir labai pavasariškas. Antra, jam nereikia orkaitės, todėl galinčių jį padaryti ratas gerokai padidėja. O trečias ir svarbiausias punktas toks, kad jis beprotiškai lengvai pagaminamas. Čia jau tikrai ir vaikai, ir suaugę galėtų paruošti. Žinau, ką sakau. Turiu tokią vunderkindę jaunesnę sesę, kuri mokykloj už maistą man padarydavo namų darbus. Protinga šiaip, bet virtuvė verkia ją pamačius. Net kai paprašydavau sriubą pamaišyti, namie atsirasdavo degėsių kvapas. Nesiseka jai ten ir tiek. Ir prieš pusantrų metų aš jai įdaviau šį receptą ir pasakiau, kad pagamintų cheesecake’ą mano gimtadieniui, nes dirbau tuomet, o materialių dovanų man nereikia. Ir ką? Paėmė, pagamino ir iki dabar giriasi, jog tai padarė. 

Todėl labai rekomenduočiau nustebinti savo mamą su tokiu desertu. Nors nebūtinai, tinka jis ir betkokiai progai. Šventei ar šiaip gražiam savaitgaliui. O kodėlgi ne? Atrodo gražiai ir praštmatniai, o pastangų ir darbo mažai reikia. Ir, kad ir kaip bebūtų, tikrai gardus tortas išeina.  

Skaitykite toliau

Tortas “Napoleonas”

Savaitgalį paėmiau ir sugalvojau, kad reikėtų pasiskubinti ir kokį labai gerą, šventišką ir visų mėgstamą desertą Jums parodyti. Kas gali į tokią vietą pretenduoti? Napoleonas, aišku. 

Napoleoną iš vaikystės prisimenu, dažnai ir per šventes turėdavom. Kartais būdavo labai skanus, bet dažniausiai tiesiog per sausas arba, priešingai, per minkštas, lyg lakštai labai sudrėkinti būtų. Ew. Geriausias Napoleonas yra naminis – banalu, bet gryna tiesa. Ir nieko čia sunkaus nėra. Lakštų tešla be jokių kapojimų, tiesiog sviesto įtarkavimas į miltus ir viskas. Primena labai sluoksniuota tešlą, tik kad pacheat’intą ir greičiau pagaminamą. Galima ir pirktinę sluoksniuotą tešlą naudoti, nieko tokio, tik šie lakštai daug trapesni ir skanesni, kas be ko. Beje, lakštams kepti puikiai tinka ir paprastas sviestas, ir kepinių margarinas. Bandžiau ir taip, ir anaip. Skirtumas mažas, bet į kremą tikras sviestas būtinas, nes margarinas nemalonų poskonį kremui suteikia.

Bet tikrai tikrai gaminsiu jį Velykoms, rekomenduoju ir Jums tą patį padaryti, nes kasgi nemėgsta Napoleono? Visi mėgsta juk. Tik aš kepsiu iš dvigubos normos, nes laaaabai jau daug žmonių teks pamaitinti. Tiesiog išsikepsiu kokį penktadienį ir iki sekmadienio ilsėsis jis ten šaldytuve ramiai. Trapūs sviestiniai lakštai, pertepti sodriu, puriu ir glotniu vaniliniu kremu. Aš nežinau, ką man dar pasakyti, kad perteikčiau šio deserto nuostabumą. Tikrai nežinau. Ai, tiesiog išbandykit.

Skaitykite toliau

Šokoladinis tortas

Galbūt jau kažkada esu minėjusi, bet be maisto gaminimo jaučiu silpnybę ir vaizdo įrašams. Kūrimui ir žiūrėjimui. Filmų nemyliu, bet visokius vlogus su mielu noru pasižiūriu. Nežinau, ar yra lietuviškų vlogerių, tiesą pasakius, bet seniau ieškodavau ir dažniausiai rasdavau vaikus, kalbančius nesamones ir pasakojančius apie vasarą sode. Ir net nejuokinga ir nemiela dėl perdėto suaugusio žmogaus vaizdavimo. Aš nemanau, kad tokiai veiklai reikėtų kažkokį tai amžiaus cenzą skirti, tikrai ne, nes amžiumi suaugęs žmogus gali nusišnekėti labiau nei pradinukas. Vlogeris privalo turėti tvirtą nuomonę ir nebūti kitus kopijuojanti bezdžionė, kuri galvoja tik apie garbinimą ir populiarumą. Bent jau tokia mano nuomonė. Ir jeigu kasnors žinot lietuviškus normalius youtuberius, pareklamuokit man, su mielu noru pažiūrėčiau.

Tai va. Šiaip žiūriu kelis užsieniečius youtuberius. Viena iš jų – divas can cook. Kodėl žiūriu? Ogi todėl, kad ji gamina tokį comfort food, kuris nėra kažkoks menas, pincetu sudėliotas lėkštėj. Jos maistas atrodo kaip maistas ir atrodo tas maistas skaniai. Ir šiaip, ji tuose vaizdo įrašuose retai kada rodosi, tik kalba. Intonaticija šiek tiek juokinga (gerąja prasme) ir tai pakelia labai nuotaiką. Kažkaip išgirdus jos  balsą, visada pagalvoju “koks geras ir šiltas žmogus ji turėtų būti”. Rekomenduoju pažiūrėti tikrai.

Kadangi Valentinas rytoj, tai nusprendžiau išbandyti jos šokoladinį tortą “Chocolate Guiness Beer Cake” . Juokinga, nes Guiness alaus Lietuvoj nėra 😀 Vietoj Guiness naudojau paprastą lietuvišką tamsų alų, nes visada taip darau, jei kepu šokoladinį pyragą su alumi. Tai čia viskas gerai. Didžiausia mano baimė buvo, kad bus tikrai labai saldu, nes tie amerikietiški frostingai su dideliu kiekiu cukraus pudros ir sviestu manęs nežavi. Tai biskvitus sulaisčiau nesaldinta kava ir papildomai naudojau plaktą grietinėlę dėl gaivumo. Jei norit originalaus recepto, užeikit ant nuorodos. Aš dariau šiek tiek kitaip, bet tortas tikrai labai skanus išėjo. Sotus, saldus, bet ne per saldus. Toks drėgnas, labai šokoladinis. Nėra sunku ir pagaminti jį, todėl galit ir savo meilę rytoj nustebint. Tik, jeigu ką, katėms ir šunims šokolado negalima. 

Skaitykite toliau

Lietinių blynų tortas “Creme Brulee”

Rytoj Užgavėnės. Supratau tai tik vakar, kai per TV buvo užsiminta. 😀 Šiaip niekada tos šventės nešvenčiau, išskyrus mokykloj kažkada labai seniai. Bet žiauriai pavydu, kai kokios nors bendruomenės degina Mores, apsirengia įvairiais kostiumais, linksminasi, šoka, buria ir pan. Bent jau iš šalies žiūrint, atrodo, smagu. Tai pagalvojau, kad blynus iškepti tai tikrai reikia, nes blynai irgi smagu. Bet kokius? Juk šventė, nesinori paprastų kažkokių tai, o vat blyntortis šventiškiausiai atrodyti turėtų. Aišku, neturėjau šaldytuve nei jokio kreminio sūrio ar grietinėlės, su kuo galėčiau sutepti tuos lietinius. Tai išviriau vanilinį kremą, turėjau dar karamelinio padažo – liuks išėjo. Ganėtinai gaivus tortas, kuris puikiai savo formą išlaiko. Pavadinau “Creme Brulee”, nes, kai ragavau, būtent šį desertą ir priminė. Šiaip kai kurie blynai nepatinka man tuo, kad kuo labiau vėsta, tuo daugiau jie neskanėja, o lietinių tortas kaip tikras tortas – pabuvęs šaldytuve jis dar skanesnis tampa. Tai labai geras dalykas neštis kažkur ar pavaišinti visokias raganas, lašininius ir kanapinius. Arba sau pasigaminti ir nebūtinai sulaukus švenčių. O kodėlgi ne? 

Skaitykite toliau

Šokoladinis kreminio sūrio tortas

Žiūriu aš į nuotrauką ir nesuprantu – ar man gėda, ar man visai patinka, kaip atrodo šitas tortas? Gėda, nes atrodo, kad jį sutepė pirmokas, bet tai visai mielai atrodo. Susipainiojau.Šiaip visada, kai gamindavau tortus, išpuošdavau, išpaišydavau, iki nakties sedėdavau ir kurdavau papuošimus. Neši į stalą tortą, visi “Oooo!”, ragauja, sako “Nu skanu, tik va tie papuošimai tai saldoki”. Tikrai gerai, kai desertas atrodo įspūdingai, bet tos cukrinės masės dengimas išbalansuoja viską, kas man nepatinka ir lengva forma nepiktybiškai nervina. Ir šiaip pradėjau tingėt puošt. Gal senstu. Išimtis būna, jei kasnors užsiprašo papuošimų, bet menka iš manęs konditerė, o labai labai gaila.

Skaitykite toliau