Temos Archyvai: Duona ir bandelės

Pomidorų sriuba su alaus duona

Kas ilgiau skaito šį tinklaraštį, žino, kokia aš sriubų nemegėja esu. Jei atvirai, visą pusmetį, nuo tada, kai tik persikrausčiau į Kauną, net puodo neturėjau. O, pavyzdžiui, tokio kaip samčio tai iki dabar pas mane nerasi. Čia rimtai!

Tačiau kai tokie baisūs, lietingi orai užklupo, pagalvojau, jog visgi reikia sriubos, kad būtų jaukiau ir šilčiau bent kažkiek. Pomidorų sriubos norėjau, o šalia jos sumuštinio su sūriu. Taigi čia ta tokia klasikinė kombinacija, ar ne? Po to nusprendžiau visgi naminę greitą duoną išsikepti su alumi. O alaus duona tai ne ta tradicinė mielinė, kurią reikia išminkyti gerai ir dar valandų valandas laukti, kol pakils ir iškeps. Čia tik sumaišyti užtenka kelis produktus ir kepti. Viskas. Jei net sriubos nenorit, pabandykit bent jau duoną. Gardi labai ir, kas geriausia, greitai paruošiama. O naminiai kepiniai visad jėga. Ar ne?

Skaitykite toliau

Reklama

Bandelės su vištiena ir sūriu

Negaliu atsidžiaugt, kad jau vasara. Aišku, kai man svarbiausias maistas, tai galvoju apie maistą gamtoj. 😀 Jau tam sezonas, bet pas mane jis dar neatidarytas, deja. Galvoju apie grilių, aišku, bet ne tik. Ką galima pasiimti, tarkim, piknikui? Man tai labai svarbu. Nes jei vis kažkokia iškyla ar tai pasibūvimas gamtoj nusimato, būna ir pritrunki idėjų. 

BET. Ką mėgsta visi? Bandeles. O ką mėgsta beveik visi? Vištieną. Tai turėjau smulkintos vištienosLapino puotos ir pagalvojau, kad iš jos bandelės būtų liuks. Aišku, gamtos tos bandelės nepasiekė, bet buvo gerai į darbą įsimesti ar šiaip suvalgyti kaip užkandį. Kai jos šiltos, labai priminė picą, o kai šaltos – šiaip buvo skanios bandelės ir, kas geriausia, minkštos išliko. Net ne minkštos, o tirpstančios burnoje.  Žodžiu, skanios labai.  Ir vietoj įprastų sumuštinių tai tikrai daug geriau, o iškylaujant toks užkandis būtų pats tas, tikrai.

Skaitykite toliau

Mėsainių bandelės

Duonos ir bandelių kepimas man vienas malonumas. Kai kepu namie, visada viską maišau, minkau ir darau rankomis. Sunku apsakyti, koks tai jausmas, bet tikrai geras. Susikoncentruoji ir dirbi tik ties tuo, apie nieką kitą negalvoji, lauki kelias valandas ir galiausiai iš orkaitės ištrauki gardžiai kvepiančias bandeles. Sau kepu retai. Bet, keisčiausia, kad jei jau kepu, turiu būti viena ir jokiais būdais manęs negalima trukdyti. Ne dėl to, kad tuomet bandelės ar tai duona stebuklingai daug skaniau išeina, tikrai ne. Tai labiau man poilsis nuo visko ir nuo visų. Keista, ar ne?

O dar geresnis jausmas apima, kai tai, ką tu iškepi, būna taip gerai, kad nuo stalo dingsta akimirksiu, o pačiai apima noras jas gaminti dar ir dar. Taip būna ir su šiomis bandelėmis. Dariau ne kartą, bet kiekvienas kartas vis toks pats sėkmingas kaip ir buvo pirmasis. Laikui bėgant, prisijaukinau receptą lyg savo ir dabar kepu šiek tiek kitaip. Bet kokios jos geros… Beprotiškai minkštos, lengvos ir purios. Ne per saldžios, ne per sūrios – tokios, kokios turi būti. Bandelės ne tik mėsainiams tinkamos. Puikiai naudojamos ir sumuštiniams, ar lengvai paskrudinus ir su mėgstamu džemu, manau, būtų skanu. Absoliutus favoritas, pačios geriausios ir pačios mėgstamiausios.

Skaitykite toliau

Foccacia su vyšniniais pomidorais, alyvuogėmis ir feta sūriu

Jau rašiau Facebook’e, bet vis tiek noriu pasveikint tuos, kurie ten manęs neseka. Su šventėmis. Su praėjusiomis ir dar artėjančiomis. Bent jau man, kai praeitos Kalėdos buvo labai nenusisekusios, tai šios buvo labai geros. Tikiuos, pas Jus taip pat buvo gerai. Aišku, reikia pakalbėti apie maistą, nes jei nekalbėsiu apie maistą, jokia Cooks nebūsiu, o tik apie nesamones blevyzgojanti boba. Taigi, kaip ir buvau rašius, gaminau ilgo kepimo kiaulieną, vištieną su spanguolėmis, o vegetarams pupelių ir pievagrybių paplotėlius su pelėsiniu sūriu. Buvo skanu, bet kai normaliai padirbėsiu su receptais ir nufotografuosiu, įkelsiu. Kadangi esu pasikėlus ir noriu pasirodyti, kaip aš viską moku, per šventes duoną kepiau pati. Ir brioche bandeles, ir Foccacia. Šiltos Brioche labai tiko prie kiaulienos, o šią duoną galėjom valgyt su labai skaniu brendžio ir kepenėlių paštetu arba humusu bei spanguolių ir obuolių prieskoniniu čatniu. Duona skani ir be visokių čatnių ir paštetų, bo minkšta kaip koks pyragas. Ir, man atrodo, tai gražiausia mano iškepta duona išvis. O tai reiškia daug, nes duoną kepu pastoviai. Aš nežinau, kodėl žmonės, kai kažkas žiauriai patinka, sako “tai kažkas TOKIO”, bet naminė duona tikrai yra kažkas TOKIO. 

Skaitykite toliau

Orkaitėje keptos spurgos

Niekada nemėgau spurgų, išskyrus varškės. O tos mielinės dažniausiai labai nesmagiai būna aliejuotos. Bet šią savaitę sesuo iš kažkokios hipsteriškos spurginės atvežė įvairių skonių spurgų šiaip paragaut, nes jos čia kasdienis maistas ir ji iš tų erzinančių žmonių, kurie valgo dvigubai daugiau, nei reikėtų, ir sveria dvigubai mažiau, nei turėtų. Ir tos spurgos tikrai geros, nes jos purios, skanios ir ne tokios riebios. Aišku, kad jos keptos aliejuje ir viskas čia gerai, bet kažkaip pradėjau galvot, ar įmanoma be to aliejaus apsieiti. Ir pasirodo, galima. Paguglinau ir išsirinkau gražiausiai atrodančias, kas be ko, pabandžiau ir išėjo labai gerai. Šiek tiek pakeičiau tą receptą, nes todėl. Bet jei nepasitikit, šaltinyje originalas bus parašytas.

Skaitykite toliau

Minkšta pieniška duona

Tokia duona, pasirodo, vadinama “Asian milk bread”. Kiek esu bandžiusi Azijietiškų duonos variantų, tiek visi pasižymi nepaprastu minkštumu. Turbūt nuotraukoj nesimato, kokia ji puri, nes supjaustyta. Bet šiaip tai ji išeina minkštesnė už sviestinę duoną ir taip pat tinkama gaminti french toast. Man tai ji labiau kaip koks desertas, ant riekelės užsitepus Nutellos ar mėgstamo džemo labai gerai.

Skaitykite toliau

Sviestinė duona, kurios nereikia minkyti

Sviestinė duona, dar kitaip vadinama Brioche. Prancūziška, su daug sviesto ir kiaušinių. Už tai duona išeina skani, minkšta, labai tinkanti prancūziškam skrebučiui gaminti arba šiaip skaniam sumuštiniui, o su Brioche bandelėmis vos ne kiekvienas restoranas dabar burgerius gamina. Kas svarbiausia, nereikia daug prie jos vargt ir kankintis, o pasikankinus galvot, kad daugiau niekada tiek nesinori terliotis dėl kepalėlio duonos. Šiaip tai jau paprasčiau nebūna. Gal ir būna, bet reikia įkvėpiančiai rašyt, tai sakysiu “Lengviau ir būt negali!”. Jei gaminsit, net rankų neišsitepsit ir čia rimtai, nes jos nereikia minkyti – pamaišai su šaukštu ir viskas.

Gaminimo principas panašus į šios duonos  (antras variantas), tik sviestinę duoną reikia palaikyti 2h kambario temperatūroje, o tada į šaldytuvą apie 12 h. Galima taip ją ten auginti iki 48h! Nori duonos, atsidarai šaldytuvą, išsiimi tešlą, išsikepi duoną. Like a boss. Iš šių kiekių išeina vienas padoraus dydžio kepalėlis. Kartais dvigubą porciją darau, o jei nesuvalgau, užšaldau ir viskas. Be to, bandelės irgi superinės išeina iš šitos tešlos. Kad ir kaip bebūtų, naminę duoną valgyti vienas malonumas, o ir kepti ją smagu, ypač, kai viskas taip paprasta.

Skaitykite toliau

Pati geriausia naminė duona

Vakar Facebook puslapyje pasidalinau šviežiai iškeptos duonos nuotrauka. Paklausiau, ar kas nors yra UŽ naminę duoną. Kol kas, tas įrašas sulaukė daugiausiai dėmesio iš visų įrašų tame puslapyje. Ačiū visiem, kas sekat ir skaitot, nes kalbėtis su savim be jokio grįžtamojo ryšio būtų žiauriai keista.

Mėgstu duoną ir mėgstu kepti ją. Kažkokia neaiški silpnybė. Maišai, primaišai, iškepi ir po to džiaugies, kas išėjo. Ypač šią duoną kepti tikrai smagu. Nes galima ir per naktį kildinti, kai tingi minkyti. O jei kasnors užkniso ir neturi ant ko išsiliet, galima gerai ją suminkyt ir po poros valandų šviežią duoną turėt. Geras, ane.

Kas liečia skonį, tai duona nėra sausa, kas man ir patinka. Vieną valgau, be nieko. Aišku, jei galėčiau sviestą vartot, vartočiau dar ir kaip ir būtent su šia duona. Bet gerai ir taip. Dažniausiai įberiu kmynų į tešlą, man taip skaniausia. Bet galima ir su kokiom nors žolelėm ar grūdais pabandyt. Irgi skanu. Tikiuos, pabandysit kas nors. Nes tikrai tai paprasčiausia ir geriausia duona, kokią esu bandžius.

Skaitykite toliau