Temos Archyvai: Pietums ar vakarienei

Vištienos kebabai su tzatziki

Parašykite komentarą

Pagaliau vasara! Na, beveik. Bet vistiek, kai oras pasakiškas, tai ir nuotaika geresnė. Labai laukiu tų vakarų ar savaitgalių, kai bus galima į gamtą važiuoti ir ten ilsėtis, o ne namie sėdėti. Aišku, nebūčiau aš, jei apie maistą nepagalvočiau! O ką gamtoj galima būtų pasigaminti, ką? 

Pasakiau aš tiek sau, tiek kitiems šią savaitę drąsiai ir užtikrintai. Kai tik ištrauksim grilių, pirmą, ką gaminsim, tai vištienos kebabus. Arba nebūtinai, vištienos. Bet vištienos vieni skaniausių. Nes, jeigu taip atvirai, niekad jų nesu gamtoje kepusi. Už tai labai noriu išbandyti, nes jaučiu, būtų super. Tai vat pasižadu net čia raštiškai, kad kepsiu!

Aišku, šįkart tai namie teko verstis. Kepiau ant grill keptuvės tiek vištieną, tiek kebabus. Kai vištą kepiau, kaitros tikrai nepagailėjau, tada mėsa apskrunda kaip ant tikro griliaus. O pačius kebabus irgi gerai įkaitusioje keptuvėje skrudinau, kad tik tortilija traški taptų. Tikrai nereikia, kad troškintųsi viduj tos šviežios daržovės. Tikrai ne. 

Šiaip labai lengvas receptas ir labai skanūs kebabai išeina. Nieko prieš neturiu, bet savo maisto tikrai nevadinsiu “kaip iš kebabinės”. Bet kažkas panašaus, tik čia daug skaniau. Minkšta ir sultinga vištiena, traškios, šviežios daržovės ir gaivus tzatziki padažas, kuris tikrai nėra riebus ar kaloringas. Išvis dabar pagalvojau. Čia visai nekaloringi, sveiki kebabai išeina! 

Žodžiu, namie, gamtoj ar dar kur. Koks skirtumas. Naminiai kebabai visur ir visada gerai!

Skaitykite toliau →

Reklama

Pomidorų sriuba su alaus duona

Parašykite komentarą

Kas ilgiau skaito šį tinklaraštį, žino, kokia aš sriubų nemegėja esu. Jei atvirai, visą pusmetį, nuo tada, kai tik persikrausčiau į Kauną, net puodo neturėjau. O, pavyzdžiui, tokio kaip samčio tai iki dabar pas mane nerasi. Čia rimtai!

Tačiau kai tokie baisūs, lietingi orai užklupo, pagalvojau, jog visgi reikia sriubos, kad būtų jaukiau ir šilčiau bent kažkiek. Pomidorų sriubos norėjau, o šalia jos sumuštinio su sūriu. Taigi čia ta tokia klasikinė kombinacija, ar ne? Po to nusprendžiau visgi naminę greitą duoną išsikepti su alumi. O alaus duona tai ne ta tradicinė mielinė, kurią reikia išminkyti gerai ir dar valandų valandas laukti, kol pakils ir iškeps. Čia tik sumaišyti užtenka kelis produktus ir kepti. Viskas. Jei net sriubos nenorit, pabandykit bent jau duoną. Gardi labai ir, kas geriausia, greitai paruošiama. O naminiai kepiniai visad jėga. Ar ne?

Skaitykite toliau →

Kreminės bulvių ir avinžirnių salotos

Parašykite komentarą

Ką Velykoms gaminsit? Aš vat nieko. Turiu tokią misiją kažką atsivežti ir tiek. Tai, aišku, vešiuos kokį nors desertą, nes jei jau aš eičiau be deserto į svečius, tai man durų niekas neatidarytų, jaučiu. Nes galvotų, kad kažkas baisiai negerai. Bet pamąsčiau dar, kad reikėtų kažkokį side dish pagaminti vistiek. Taip va pasirepetavau ant bulvių ir avinžirnių salotų. O gal reiktų sakyt mišrainė? Bet salotos skaitosi gražiau kažkaip. Ar ne?

Gal nesuklysiu, jei pasakysiu, kad čia kažkas panašaus į tradicinę baltą mišrainę. Jei tokią mėgstat, išbandykit šį variantą paįvairinimui – turėtų patikti. Bent jau man šios gaivesnės ir tekstūra įdomesnė už įprastas. O kai draugė paragavo, sakė, jog galėtų tokį dalyką valgyti visiškai vieną, ta prasme, kaip pagrindinį patiekalą. Vat tame ir esmė, kad tokios salotos Šventėms jėga. Kodėl? Todėl kad 1. visi mėgsta bulves 2. tinka valgyti prie kažko arba vien 3. veganai/vegetarai bus patenkinti taip pat 3. pasigaminti galima iš vakaro, kitą dieną dar net skanesnės bus 4. šiaip pigu, greita, skanu ir sotu. Ar dar ką reikėtų pridurt? 

Skaitykite toliau →

Vegetariškas netikras zuikis

Parašykite komentarą

Rašinėjausi su sena pažįstama. Taip paaugliškai apie tai, ką veikiam. Pasakiau, kad vegetarišką netikrą zuikį gaminsiu. O ji atsakė, kad reikėtų kitokį pavadinimą sugalvoti, nes zuikiai ir vegetarai nesiderina kalbant apie maistą. Bajeris net ne šiek tiek medinis, bet gal ir tiesa. Angliškai toks dalykas vadintųsi Meatless Meatloaf arba Vegetarian Meatloaf. O meatloaf pas mus juk netikras zuikis? Jei kas turit kokią nors idėją pavadinimui, labai norėčiau išgirsti. Nors man visai mielai skamba ir šis.

O šiaip, vegetaras ar ne vegetaras, išbandyti verta vistiek. Šį dalyką gaminau šią savaitę, gaminsiu ir kitą. Šią savaitę tam, kad Jums parodyčiau, ką galima vegetariško per Kalėdas paruošti, o kitą tai pati Kalėdoms ruošiu ir vešiu į Kėdainius šeimai. Patiks, aš žinau. Ne tik vegetarams, bet ir mėseėdžiams. Tekstūra tobula, skonis irgi, o jei dar taip tradiciškai su bulvių koše jį patiekiant tai išvis super. Beje, skaniausias jis kitą dieną, kas labai paranku per šventes. Pernąkt pailsėjęs jis tuomet nebyra, gražiai pjaustosi ir skanesnis būna, panašenis į tikrą netikrą zuikį. Ot pasakiau. Žodžiu, skanių vegetariškų švenčių.

Skaitykite toliau →

Orkaitėje kepta višta

Parašykite komentarą

Kepta višta man labai Kalėdas primena. Gal dėl to, kad dar nebuvo nei vienų švenčių be jos. Jog labai ją mėgdavau, pasakyti negaliu. Žiauriai nepatogu valgyt ir dažniausiai ji būdavo sausa. Ir su kaulais. Taip taip, man tai bėda, nes turiu kažkokią tai kaulafobiją. Bet visad prisimenu, jog namai skaniai kvepėdavo, kai ji skrusdavo orkaitėj. Smagūs tie prisiminimai visgi.

Kadangi pas daugumą yra šiokia tokia tradicija kepti vištą per Kalėdas, tai norėjau prieš jas suspėti pasidalinti receptu, kurį vos ne vienintelį naudoju. O naudoju, nes labai retai kepu visą vištą ir dar be to būtent šis variantas daugelio mėgstamas, net man patinka. Receptas vienas paprastesnių, nereikia marinuoti jos valandų valandas ir produktų nereikia milijono ar dviejų. Už tai garantuoti galiu, jog vištiena išeina sultinga bei minkšta. Kvepia ji gardžiai nuo česnako, citrinos iš šviežių žolelių. Tiesa, šįkart citrinos nenaudojau, nes pasirodo, jog mano vadybininkė nemėgsta citrusinių vaisių. Bet vistiek gavau didžiulį thumbs up.

Va taip. Dar, beje, atsitiko taip, kad internetu užsisakiau 2,5 kg. sveriančią vištą, o atvežė 1,5 kg. Tai patarčiau 1 – neužsisakinėti internetu, 2 – jei turit normalaus dydžio paukštį, padvigubinkit produktų kiekius ir pailginkit kepimo laiką. Ir apskrusti ji turėtų daugiau ir vienodžiau pas Jus nei pas mane, nes mano orkaitė tiesiog žaislinė. Ir, aišku, jei yra noro, suriškit tos vištos kojas. Aš nerišau vėlgi dėl orkaitės, o ir visai man patinka, kai atrodo, kad ji tiesiog chill’ina.

Bet šiaip labai paprastai pagaminama, tačiau taip pat labai gardi višta, daugumos mėgstama ir valgoma. Šventėms pats tas būtų, ar ne?

Skaitykite toliau →

Čili sriuba

Parašykite komentarą

Taigi, turiu puikių naujienų. Praėjusią savaitė išėjo pirma knyga, prie kurios savo trumpapirštiškas rankeles prikišau. Paėmė va taip ir pasisekė. Džiaugiuos labai labai. Ir didžiuojuos savo darbu, kurį įdėjau būtent šiam leidiniui. Knyga vadinasi “Iš pieno. Lengvai ir paprastai”. Daugiau nei 130 receptų iš įvairiausių pieno produktų. Užkandžių, desertų, pagrindinių patiekalų…. VISKO yra. Ir karamelinis varškės tinginys, ir pomidorų sriuba su mascarpone sūriu (mano mėgstamiausia), ir obuolių pyragas su plikytu kremu bei daug kitų skanių, paprastų mano receptų. Knygos greitu metu turėtų atsirasti knygynuose, bet galima ją įsigyti ir ČIA, internetinėje leidyklos parduotuvėje. O jei tikit sėkme, prisijunkit prie Sigita Cooks Facebook paskyros, nuo rytojaus vyks konkursas. Sudalyvausit ir galbūt laimėsit knygą.

O dabar apie čili sriubą. Kažkada čili sriuba buvo viena mano mėgstamiausių, tačiau jau kelis metus negaminau jos. Bet šią savaitę po tokios ilgos pertraukos nusprendžiau pasigaminti. Dabar ji kaip tik, kai norisi šildančio bei sotaus maisto. Kokį receptą naudodavau tuomet, pagal tokį gaminau ir šįkart. Prisiminiau visas proporcijas ir visa kita, nes receptas lengvai įsimenamas. Logiška, juk po tokios pertraukos visdar pamenu. Nors nesusilaikiau ir pabandžiau pridėti šiek tiek vyno ir rūkytos paprikos, tiko kuo puikiausai.

O kad būtų dar įdomiau, tai kol virė sriuba, orkaitėje kepiau naminius tortilijų traškučius. Paprasčiausiai tortilijas supjausčiau trikampėliais, apšlaksčiau alyvuogių aliejumi, apibarsčiau druska, pipirais ir kepiau orkaitėje, kol apskrudo. Tik reikia labai stebėti, kad nesudegtų. Man sudegė vieną kartą, tai sakau iš patirties. Bet ką tik prisiminiau, kad labai tinka ir duonos skrebučiai su česnakiniu sviestu ir sūriu. Anksčiau būtent tokius skrebučius gamindavau prie šios sriubos. Na, kas kaip mėgsta.

Bet šiaip tai tobuli pietūs visai šeimai arba vienam gražiam ir geram žmogui, kuris gamintųsi tik sau, nes likusią sriubą galima 2-3 dienas sėkmingai šaldytuve laikyti ar netgi į šaldiklį įdėti. Persišildo toks maistas be jokio vargo ir didelės skriaudos nepadaro. O tokia sriuba gerai. Ypač žiemą.

Skaitykite toliau →

Moliūgų sriuba

Parašykite komentarą

Pagaliau kažkas sezoniško. Labai moliūgiška moliūgų sriuba. Čia rimtai, nes, galima sakyti, tik iš moliūgo ir sultinio ji paruošiama. Nors labai retai verdu sriubas, bet kai jau gaminu, tai daržovių naudoju daug dėl skonio ir maistinių savybių. Tačiau kai pamačiau tokį labai jau paprastai atrodantį receptą pas kažkokią ponią Carina Stewart , galvoju, reikia išbandyti. Ir ką?

Ogi vagi tą, kad super paprasta, tačiau gardi sriuba išėjo. Moliūgas ganėtinai ryškų skonį čia turi, Galbūt dėl to, kad jis kepamas orkaitėje su žievele, o ne verdamas. Tai ir skonio nepraranda. Aišku, receptą šiek tiek pakeičiau, nes nemėgstu kalendros. Naudojau čiobrelį, puikiai pritiko. O jei dar, tarkim, grietinėlės nepanaudojus,  tai ir sveikai besimaitinantiems ar norintiems taip maitintis tokia sriuba būtų gerai. Bet šiaip labai komfotiškas ir šildantis maistas. Gal viską pagerino ir tai, kad duona naminė ir ką tik iškepta buvo. Bet apie ją tai jau vėliau pašnekėsiu. 

O pačią sriubą labai siūlyčiau išbandyti. Tik gal po Halloween’o. Kad būtų ant ko smile’ą išpjaustyti. 

Skaitykite toliau →

Spagečiai su pomidorų padažu

Parašykite komentarą

Makaronai. Jeee. Šiaip vietoje jų savaitgalis turėjo prasidėti kokiomis nors bandelėmis ar patiekalu savaitgaliui, nes seniai gaminau. Bet išėjo taip, kad aš visą savaitgalį pramiegojau. Atsikėliau sekmadienį net 12 valandą, Kažkoks emocinis pervargimas buvo. Arba čia dėl to, kad užsisakiau Netfix ir žiūrėjau “Crazy Ex-Girlfiend” iki šešių ryto. Neapsisprendžiu dar. Bet turbūt nuovargis.

Bet va. Oras kuo puikiausias, o pusė dienos pramiegota. Ir dar skrandis ieško aukų. Nes kaip ir pusryčius praleidau, o metas pietums.  Tai radau kelis produktus ir pagaminau spagečius. Padažas labai paprastas, bet anksčiau tai jį dažnai gamindavau. Kas ragaudavo, visiems patikdavo paprika ir sakydavo, kad ji čia labai tinka, tai ir šįkart radau šaldytuve ir panaudojau. Bet jei nemėgstast ar neturit, tai nenaudokit, vistiek skanu. Tačiau parmezanas ir šviežias bazilikas čia nepakeičiami ir taškas. Dėl jų makaronai išeina ne šiaip makaronai su kečiupu, bet parmezanas suteikia pikantiškumo, o bazilikas gaivumo, šviežumo padažui. O wow. Man tikrai nesiseka kažką skaniai apibūdint.

Šiaip sagečiai mano vieni mėgstamiausių makaronų, tik  vengiu juos viešumoje valgyti. Neišeina gražiai, tai nerizikuoju. Bet žinot ką? Kartais man labai patinka tiesiog vilkėt šiltus, patogius ir ryškiai per didelius treningus, būt susivėlusiai, be makiažo ir su akiniais, didesniais už mano ateitį. Tuomet susirangyti ant sofos, pasiimti lėkštę spagečių ir paprasčiau žiūrėt TV. Apie nieką negalvoti. O ypač apie tai, ką pagalvotų kiti. 

Skaitykite toliau →

Graikiškos makaronų salotos

Parašykite komentarą

Žinokit, man dar vasara. Oras gražus ir šiltas, vasarinių kedukų, palaidinių dar neišeina atsisakyt ir su darbais susikaupti nelabai sekasi arba išvis nesiseka. Na, kaip ir vasarą. Beabejo, kad ir maistas atitinkamas turi būti. Toks spalvotas, gaivus ir lengvas. Toks vasariškas. Logiška visai.

Tai savaitgalį pagalvojau kad, ei, man reikia kažkokių tai salotų. Prisiminiau tas, kurias paskutinį kartą gaminau per Velykas ir kurias laikau vienas skaniausių salotų, kokias tik esu ragavusi. Sočios nuo makaronų ir feta sūrio, tačiau gaivios ir lengvos nuo daržovių. To man ir reikėjo. Pasigaminau didžiulį puodą tų salotų ir tik tada prisiminiau, kad dabar gyvenu viena. Bet tai nieko tokio. Tris dienas šaldytuve laimingai sėdėjo ir problemų nekėlė. Net kaip tik labai pasisekė, nes tos trys dienos buvo labai užimtos, tai apie pietus visai galvoti nereikėjo. 

Va taip. Jei norisi gaiviai ir sočiai, tokios salotos kaip tik. Pasigamini, skaniai papietauji, o jei lieka kitai dienai, šaldytuve kuo puikiausiai laikosi arba įsidedi į dežutę ir į darbą nešiesi. 

Skaitykite toliau →