Temos Archyvai: Pietums ar vakarienei

Vištienos ir makaronų apkepas

Apkepas man toks tikras naminis maistas. Makaronų ypač. Kodėl? Todėl, kad dažniausiai kažkur reikia sunaudoti nuo praeitos dienos užsilikusius makaronus, dar šaldytuve pasižiūri, ką gero turi ir taip atsiranda pietums apkepas. 

Bet būtent šito makaronų apkepo niekada nekepiau iš kažko užsilikusio, kažkodėl taip pasisekė. Bet kepu jį, nes skanus, paprastas ir labai visų mėgstamas. Net vaikams įsiūlyt galima lengvai. Žodžiu, pagamini greitai ir visi sotūs bei laimingi. 

Aišku, kad makaronus galima naudoti visai kitokius, vištieną puikiai pakeičiama kumpiu ar/ir daržovėmis. Kas kaip mėgsta. Bet pas mane mėgsta būtent taip – su vištiena is baziliku. Ir skaniausias jis ką tik iškepęs, kai valgant sūris dar tįsta tokiais ilgais siūleliais. Skanu juk. Ką daugiau bepridursi. 

Skaitykite toliau

Reklama

Dešrelės su keptomis bulvėmis ir ananasų salotomis

Tai pagaliau persikrausčiau į Kauną. Pagaliau! Ne dėl to, kad ankstesnis miestas nepatiko. Šiaip persikraustyt labai sunku ir nesmagu, nes krūvos daiktų ir, aišku, reikalingiausių dar neatsiveži. O gal čia tik man taip. 

 Bet va už tai nieko nelaukę kauniečiai Baltic Larus iškart pasirūpino, kad gaučiau pakankamai proteino. Kažkurią dieną taip pagalvojau, kad jau pusmetį su jais draugaujam. O tai daug. Mano asmeninės draugystės tiek ilgai netraukia 😀 o čia visdar sėkmingai laikosi. Ir šįkart gavau daug naujų ir nematytų produktų. Vienas iš jų – triušienos dešrelės. Pasak jų, produktas su natūraliais prieskoniais, o pati triušiena sveikai besimaitinantiems tinkama. Kad per juos aš triušienos pirmą kartą ragavau, rašiau ČIA , kai gaminau triušienos burgerį. Triušis patiko, buvo skanu. Tai, pagalvojau, kad su dešrelėmis irgi nieko baisaus neturėtų būti. Ir nebuvo. Sumečiau jas į skardelę kartu su bulvių skiltelėmis, gražiai iškepė, o, kol kepė, ananasų salotas pagaminau. Taip labai paprastai. Bet išėjo gerai. Galima sakyti, nulis pastangų, o labai gerai papietavom.

Šiaip, žinokit, tinka ir kitokios, tarkim, vištienos dešrelės. Bet jei yra galimybė, bandykit triušienos. Neturėtumėt nusivilti, o ir vis kažką įdomesnio išbandysit. Man, asmeniškai, tai labai patiko. Skanios, apskrudusios dešrelės su keptomis bulvėmis ir gaiviomis ananasų salotomis šalia. Labai gerai. 

Skaitykite toliau

Ryžių makaronai su vištiena

Keletą savaičių, jei kasnors pastebėjo, tai čia mažai kas ir vyksta. Pasitaikė tokių trolių, kurie tiesiai per aplinkui bandė klausti, ar čia dėl to, kad man jau po truputį blog’as pradeda atsibosti. Tikrai neatsibodo ir net nepradeda. Bet reikalas toks. Čia aš rašau jau daugiau nei metus ir niekas nesikeičia, o tai blogai. Paėmiau ir pasakiau, kad VISKAS. Reikia kažką keisti. Reikia, kad Sigita Cooks būtų dar kietesnė. Arba aplamai, bent kažkiek kieta. Pradėjau domėtis, kaip dizainą pakeisti, kaip gražesnes nuotraukas ir turinį kokybiškesnį padaryti. Tikiuos ilgai neužtruksiu su viskuo. Nors tikrai užtruksiu, nes daug ko nesuprantu ir su kompiuteriu tik vieną dalyką tobulai moku padaryti. Jį įjungti. 

O ir šiaip dabar turiu daug darbų. O kai turiu daug darbų, tai neturiu daug laiko nei virtuvėj būti. Logiška. Dėl to šiokiadieniais stengiuos gaminti tai, kas užtruktų kokias 15-20 minučių. Tokiu atveju labai pagelbėja WOK patiekalai ar kažkas į juos panašūs. Pačirškini per kelias minutes, greita ir gerai. Saldžiarūgštė vištiena, tarkim. Arba šie ryžių makaronai su vištiena ir aštriai saldžiarūgščiu padažu. Iš greitmaisčio, vienas geriausių variantų. Ryžių makaronus virti reikia tik 2-3 minutes, o vištieną su visais padažais paruošti užtrunka daugiausiai 5 minutes. Na, bent jau man. Ir, kas svarbiausia, taip paprasta, kad gali tikrai betkas pagaminti, kas bent jau kažkiek moka keptuve naudotis ir žino, kuria puse peilį rankose laikyti. Betkokiu atveju, garantuotai tai yra vienas mėgstamiausių patiekalų. Visi jį mėgsta, visiems labai patinka, o man irgi gerai, nes paimu ir per kelias minutes paruošiu. 

Skaitykite toliau

Kepta “Teriyaki“ antiena

Penktadienį Joninės. Ką veiksit? Švęsit, aišku. Arba šiaip išeiginiausit. Betkokiu atveju, reikia maisto ir gerai būtų, kad jį gamtoje ant grotelių kepti išeitų. Ir dar kad paprasta pasidaryti būtų. Ir geras skonis visai nepakenktų, manau. 

Tai priėjau tokios išvados, jog “Teriyaki“ antiena tiktų kuo puikiausiai. Antiena ganėtinai šventinė mėsa šiaip aplamai, o “Teriyaki“ labai gardus japoniškas padažas, kuris čia geru marinatu tapo. Ir ne tik, kad patiekalas tikrai skanus, bet ir paprastas labai. Tarkim, jei anties nemėgstat ar nenorit kažkodėl jos naudoti, kuo puikiausiai tiks vištiena, o “Teriyaki“ padažą labai paprasta pačiam pasigaminti, bet galima ir nubėgti į parduotuvę jo nusipirkti. Ir iškepti galima paprastoje keptuvėje ar ant grotelių. Kaip Jums tik patogiau. O šiaip tai patarčiau išbandyti, turėtų tikrai patikti. 

Skaitykite toliau

Varškėčiai su peletrūnu

Varškėčiai man visada primindavo vaikystę. Ir tai, jog niekada jų nevalgydavau. 😀 Nežinau, kaip kiti žmonės juos gamina, bet pas mane dėdavo daug miltų, formuodavo rankomis tokius paplotėlius ir kepdavo aliejuje. Tai labai nemėgdavau. Bet varškę ir visokius varškinius dalykus tai tikrai mėgstu. Todėl labai gerai įsidemėjau, kai seniai seniai per Tv rodė kažkokią laidą ir vienas šefas sakė, kad varškėčiams nereikia daug miltų naudoti, o tik tiek, kad būtų toks tirštumas lyg blynų tešlos. Pamenu, dar tada iškart nuėjau į virtuvę ir išbandžiau. Tai vat nuo to laiko pamėgau.

O šie varškėčiai tai šiokia tokia improvizacija. Nebijokit, neapnuodysiu. Bet kaip čia taip sumąsčiau? Visų pirma, tiek varškėtukų, tiek varškėčių nevalgau saldžiai – visada sūriai. Antra, mėgstu varškės įdarus su peletrūnu. O trečia tai tada, kai norėjau varškėčių, panaudojau avižinius dribsnius, nes miltų neturėjau. Vat ir viskas. Bet šiaip labai skanūs, išorėj traškus, o viduje labai minkšti. Tiesa, reikėtų šiek tiek atvėsinti prieš valgant, nes dar labai karšti būna keistos konsistencijos. Varškė visada turi tokį bruožą, kad nei apkepo, nei pyrago karšto su ja tinkamai neparagausi. Bet lengvai atvėsę blyneliai su kokia nors grietine tai tikrai gardu. 

Skaitykite toliau

Makaronai su Bolonijos padažu veganiškai

Pamenat makaronus su mėsos padažu? Ten buvo kažkas panašaus į Bolonijos padažą. Vakar, kai galvojau, kas vakarienei, tai nusprendžiau pabandyti šį patiekalą suveganizuoti. Aišku, pagooglinau, kuo mėsą tie veganai pakeičia. Ir visai įvairiai radau – su pievagrybiais, su lęšiais, pupelėmis, avinžirniais ar šiaip su daug pjaustytų daržovių. Kadangi turėjau ir lęšius, ir avinžirnius jau namie, kurie man atrodo ir sveikiausias variantas yra iš visų, tai naudojau juos. 

Makaronus naudojau DOBELE Fusilli, nes jie pagaminti iš kietagrūdžių kviečių miltų, dėl ko jie sveikesni, maistingiesni ir daugiau ląstelienos turintys nei įprasti makaronai. Formą, tai man atrodo, galima betkokią naudoti. Ir spagečiai labai gerai tiktų, ir kokie nors Penne. 

Ar skonis panašus į originalų mėsos padažą? Tikrai ne. 😀 Bet atsižvelgus, jog čia sveika ir ganėtinai maistinga, manau, kad geras pakaitalas. Skonis irgi geras. O labiausiai patiko, kad tai lengvas ir skrandžio neapkraunantis maistas, o tokio juk ir reikia vasarą. 

Skaitykite toliau

Vieno puodo makaronai su pomidorų padažu

Seniau rašiau apie vieno puodo ryžių troškinius. Pamenat? Tokie receptai patys geriausi, nes tai grynas tinginio maistas, tačiau kupinas skonio ir ganėtinai maistingas.

Kas gali būti paprasčiau už vieno puodo ryžių troškinį? Vieno puodo makaronai su pomidorų padažu. Keli ingredientai, 15-20 min.  ir vuolia. O žinot, kas dar labai gerai? Jog čia veganams draugiškas receptas. Turėjau, todėl papildomai pagardinau veganišku parmezanu, tai čia jis kuo puikiausiai tiko. Tačiau jei veganiško sūrio neturit, tai su tikruoju parmezanu bus gerai, o be sūrio taip pat valgoma.

Skaitykite toliau

Šamas su keptomis bulvėmis ir citrinų-krapų padažu

Ar dažnai valgot žuvį? Aš nelabai. Ganėtinai retai, tiesą pasakius. Taip jau yra kažkaip, ar čia dėl to, kad per vidury Lietuvos gyvenu, ar įpročio tam neturiu. O dažniausiai, kai jau valgau žuvį, tai šaldytą, kurią atitirpini ir nieko iš jos nelieka visai. Taip jau yra. 

Tačiau praeitą penktadienį, kažkur per pietus, gavau šviežią, tą pačią dieną sugautą ir atvėsintą šamą. Šamo niekada nesu nei ragavus, todėl buvo smagu gauti kažką naujo, o ypač šviežią žuvį. Kaip aš jį gavau? Atvežė ŠamŪkis, kuris augina sveikas žuvis, plaukiojančias saugiuose baseinuose, kuriuose naudojamas tik tyras gręžinio vanduo, neturintis jokių negerų nitratų. Bent jau taip jie apie save pasakoja Facebook’e ir tinklalapyje

Skaitykite toliau