Temos Archyvai: Šventėms

Graikiško jogurto cheesecake’as!

Va taip. Šių metų Velykinis desertas bus toks. Pamenu, pernai tai kepiau Napoleoną visai neblogą. Norit recepto? Tai spauskit ČIA. Bet šiaip, žinokit, visai šis pyragas ne cheesecake’as. Nėra čia jokio sūrio juk. Tai vadinas, sūrpyragiu nelabai galima vadint, ar ne? Bet kad labai panašus į jį. Ir kepamas panašiai, ir tekstūra tokia pat kreminė. Gaila, negalėjau atpjauti gabalėlio ir aprodyti Jums jį labiau. Šventėms palikt turiu neprakąsta, sveiką ir gražų. Kaip kitaip.

Bet jei jau ieškot kokio nors skanaus, nesudėtingo deserto, kuris būtų gaivus ir lengvas, tai išsikepkit šį pyragą. Neužtruksit ilgai, produktų taip pat daug nereikės. Kreminis, sotus, bet tuo pačiu ir neriebus dėka graikiško jogurto. Nors, kadangi, šventinis, tai leidau sau paimt ir papuošt viršų plakta grietinėle. Ir uogomis.  Bet tai žodžiu, bus skanu!

Skaitykite toliau

Reklama

Kreminės bulvių ir avinžirnių salotos

Ką Velykoms gaminsit? Aš vat nieko. Turiu tokią misiją kažką atsivežti ir tiek. Tai, aišku, vešiuos kokį nors desertą, nes jei jau aš eičiau be deserto į svečius, tai man durų niekas neatidarytų, jaučiu. Nes galvotų, kad kažkas baisiai negerai. Bet pamąsčiau dar, kad reikėtų kažkokį side dish pagaminti vistiek. Taip va pasirepetavau ant bulvių ir avinžirnių salotų. O gal reiktų sakyt mišrainė? Bet salotos skaitosi gražiau kažkaip. Ar ne?

Gal nesuklysiu, jei pasakysiu, kad čia kažkas panašaus į tradicinę baltą mišrainę. Jei tokią mėgstat, išbandykit šį variantą paįvairinimui – turėtų patikti. Bent jau man šios gaivesnės ir tekstūra įdomesnė už įprastas. O kai draugė paragavo, sakė, jog galėtų tokį dalyką valgyti visiškai vieną, ta prasme, kaip pagrindinį patiekalą. Vat tame ir esmė, kad tokios salotos Šventėms jėga. Kodėl? Todėl kad 1. visi mėgsta bulves 2. tinka valgyti prie kažko arba vien 3. veganai/vegetarai bus patenkinti taip pat 3. pasigaminti galima iš vakaro, kitą dieną dar net skanesnės bus 4. šiaip pigu, greita, skanu ir sotu. Ar dar ką reikėtų pridurt? 

Skaitykite toliau

Veganiški šokoladiniai putėsiai

Apie šokoladinius putėsius praėjusią vasarą jau pasakojau, va ČIA. Skanus dalykas labai, vienas skanesnių. O kadangi nuo šių metų pradėjau kažkaip labiau domėtis veganiškos virtuvės stebuklais ir visgi šventės artėja, tai nusprendžiau išieškot visą internetą ir surasti kokią nors alternatyvą, kaip tuos putėsius suveganint. Nes žinau, kad alternatyva turi būt kažkokia. Veganai viską veganina juk. Bet kas ir kaip sugalvojo šokoladą sumaišyti su avinžirnių nuoviru, ką?? 

Tas avinžirnių nuoviras, kuris kitaip vadinamas aquafaba, tai kaip ir veganiški kiaušinių baltymai. Kiek žinau, tai naudojamas įvairioms tešloms ruošti, vietoj kiaušinių. Bet įdomiausias dalykas tas, kad tą skystį įmanoma išplakti iki standžių putų, pasaldinti ir net morengus iškepti. Šiuo atveju sumaišiau su šokoladu ir naiviai tikėjaus orinio, skanaus deserto. Iš avinžirnių nuoviro. RIMTAI?? 

Bet kad ir kaip visa tai skambėtų keistai, neskaniai ir šiek tiek beprotiškai, tai desertas išėjo tikrai puikus. Skoniu, beabejo, originalūs putėsiai laimės visada. Bet veganiška versija ne tiek daug ir atsilieka. Nesijaučia tų avinžirnių, nebijokit. Be to, jie tokie šokoladiškesni, lengvesni ir sveikesni galbūt? Kad kalorijų mažiau turi, tai tikrai. Aš dar papuošiau juos išplakta ir lengvai pasaldinta aquafaba. Nors, manau, kokios šviežios uogos ar vaisiai būtų dar geriau. Bet sakau aš nuoširdžiai, kad desertas geras. Galit drąsiai pabandyti ir pagaminti šventėms ar šiaip savaitgalį draugams. Turėtų daugumai patikti. 

Skaitykite toliau

Sūrio pyragas su karamele

Pirmasis “normalus“ receptas po veganiškos savaitės! Kas praleidot ir kam įdomu, galit pasiskaityti apie tą bandymą ČIA. Šiaip dar norėčiau dabar vasariui kokio nors iššūkio sau. Gal turit kokių nors idėjų? Jei turit, tai laukiu tikrai tikrai.

Bet vat galvojau, kaip čia grįžt į senas geras vėžes. Manau, kad cheesecake’as labai tam tiktų. Taigi cheesecake’as. 😀 Jei rimtai, tai gimtadienis buvo, o laiko nebuvo. Koks nors tortas būtų misija neįmanoma išvis. Plius, neturėjau aš jokių specialių įrankių tada. Kočėlas pats kiečiausias buvo. Tai tokia situacija – nėra įrankių, nėra laiko, o reikia deserto, kuris patiktų visiems. Tai ką aš padariau? Iškepiau sūrio pyragą. Paprastą, bet gardų sūrio pyragą.

Aišku, desertas proginis turėjo būt. Tai kad netrodytų taip labai liūdnai, padariau tą sūrpyragį su karamele. Tai beabejo, kad čia pats paprasčiausias karamelizuotas kondensuotas pienas, net nemeluosiu. Bet juk skanu. Šiaip norėjau savo karamelę gaminti, bet nežinojau, kaip išsilaikys ant pyrago viršaus. Tai nerizikavau. Bet, jei norit išbandyti patys, karamelės receptas ČIA su visais paaiškinimais.

Ir va. Žinokit, gyrė visi visi šį pyragą, kai kurie kartojo net. O kaip negirsi? Sausainių pagrindas trapus, sūrio įdaras kreminis ir tirpstantis burnoje, o dar ir karamelė ant viršaus, kuri pagerina viską. Pasidarėm kavos, suvalgėm po gabalėlį torto ir pasėdėjom sau smagiai. Kaip ir turi būt. 

Skaitykite toliau

MŪSŲ šventinis tortas!

Atsiprašau ir ačiū. Atsiprašau, jog nekokios nuotraukos išėjo. Prieš kelias dienas sugedo fotoaparatas, kad net nesmagu ir pikta. Tai verčiaus iš to, ką turėjau. Atsiprašau dar ir dėl to, nes čia paskutinis visgi post’as. Ne ne, ne viso gero, nebegrįšiu niekad. Tikrai ne! Bet kada grįšiu, nežinau. Liūdna, nes niekada pertraukos ilgos ir nedariau čia, tai blog’as toks neatsiejamas dalykas tapo. Bet būna, kad reikia ir viskas. Tačiau komentuoti, klausti ar šiaip pasilabint galit visada, karts nuo karto būsiu prisijungusi.

O vat ačiū tai už daug ką. Nors ne daug ką, VISKĄ! Už peržiūras, komentarus, pagyras ir kritiką. Jūs mano patys mėgstamiausi žmonės, tikrai. Ypač, kai praeitą savaitę ekspromtu sugalvojau, kad reikėtų sukurti mums visiems bendrą desertą šventėms, o Jūs paėmėt ir pasirašėt. Taip lengvai, atėjot čia ir prisidėjot prie kažkokios random idėjos. Bet va dėl to žiauriai faina! 

Papasakosiu trumpai, kaip iškepiau mūsų tortą. Pažiūrėjau testo rezultatus ir galvojau, kaip čia viską suderinus. Iš kai kurių klausimų ėmiau ne vieną, bet kelis populiariausius variantus. Taip įdomiau juk. Tai vat tortas toks – šokoladinis-vanilinis biskvitas, aplaistytas kava su brendžiu, tortas perteptas su grietinėlės-maskarponės sūrio ir kokosiniu baltojo šokolado kremais, su lazdyno riešutais ir aplietas šokoladu. Labai painiai skamba. Tai paaiškinsiu paprasčiau. Tie, kas esat ragavę Tiramisu ir prisimena skonį saldainių “Rafaelo“. Įsivaizduokit, kad tai ir Tiramisu, ir Rafaelo. Kaip koks jų palikuonis. Ką Jūs į tai? Man tai pasaka absoliuti. 

Pradedu galvoti, kad sudarom visai neblogą komandą, nes bandymas pavyko ir rezultatas net mane pačią labai labai nustebino. Bet čia tik mano nuomonė. Jūs paimkit, išbandykit, jei dar nesunku ir nufotografuokit. O paragavę ir nufotografavę, atsiųskit man ir papasakokit, ar patiko. O jei turit idėjų, kaip pavadinti šį tortą, labai norėčiau išgirsti. Reikia jį kažkaip juk pavadinti, ar ne? 

Bet žinot ką? Pabaiga jau čia. Iki kitų metų bei linksmų, šiltų, gražių ir. aišku, SKANIŲ Jums švenčių!

Skaitykite toliau

Sukurkim patį skaniausią Kalėdinį tortą kartu!

Turėjau tokį planą chuliganą, kad paskutinis šių metų receptas bus skaniausias, dideliausias ir gražiausias šventinis tortas. Sugalvojau kelis variantus. O žinot, ką dar sugalvojau? Gal paimkim ir taip draugiškai sukurkim patį gardžiausią ir kiečiausiai atrodantį tortą? Kad visi pavydėtų ir dar pavydėtume patys sau. Kas už?

Ką Jums tereikia padaryti, tai tik atsakyti į kiekvieną klausimą. Bet taip nuoširdžiai, įsivaizduokit, kad tai Jūsų svajonių tortas, tas vienintelis ir nepakartojamas. O aš pagal balsus iškepsiu jį ir pasidalinsiu tiek nuotrauka, tiek receptu su visais. Tuomet visi gražiai ir vieningai turėsim prieš šventes patį geriausią torto receptą, kurį sukūrėm kartu! 

Klausimai labai paprasti. Tereikia pažymėti norimą atsakymą ir paspausti VOTE. 

Labai ačiū!

Vegetariškas netikras zuikis

Rašinėjausi su sena pažįstama. Taip paaugliškai apie tai, ką veikiam. Pasakiau, kad vegetarišką netikrą zuikį gaminsiu. O ji atsakė, kad reikėtų kitokį pavadinimą sugalvoti, nes zuikiai ir vegetarai nesiderina kalbant apie maistą. Bajeris net ne šiek tiek medinis, bet gal ir tiesa. Angliškai toks dalykas vadintųsi Meatless Meatloaf arba Vegetarian Meatloaf. O meatloaf pas mus juk netikras zuikis? Jei kas turit kokią nors idėją pavadinimui, labai norėčiau išgirsti. Nors man visai mielai skamba ir šis.

O šiaip, vegetaras ar ne vegetaras, išbandyti verta vistiek. Šį dalyką gaminau šią savaitę, gaminsiu ir kitą. Šią savaitę tam, kad Jums parodyčiau, ką galima vegetariško per Kalėdas paruošti, o kitą tai pati Kalėdoms ruošiu ir vešiu į Kėdainius šeimai. Patiks, aš žinau. Ne tik vegetarams, bet ir mėseėdžiams. Tekstūra tobula, skonis irgi, o jei dar taip tradiciškai su bulvių koše jį patiekiant tai išvis super. Beje, skaniausias jis kitą dieną, kas labai paranku per šventes. Pernąkt pailsėjęs jis tuomet nebyra, gražiai pjaustosi ir skanesnis būna, panašenis į tikrą netikrą zuikį. Ot pasakiau. Žodžiu, skanių vegetariškų švenčių.

Skaitykite toliau

Orkaitėje kepta višta

Kepta višta man labai Kalėdas primena. Gal dėl to, kad dar nebuvo nei vienų švenčių be jos. Jog labai ją mėgdavau, pasakyti negaliu. Žiauriai nepatogu valgyt ir dažniausiai ji būdavo sausa. Ir su kaulais. Taip taip, man tai bėda, nes turiu kažkokią tai kaulafobiją. Bet visad prisimenu, jog namai skaniai kvepėdavo, kai ji skrusdavo orkaitėj. Smagūs tie prisiminimai visgi.

Kadangi pas daugumą yra šiokia tokia tradicija kepti vištą per Kalėdas, tai norėjau prieš jas suspėti pasidalinti receptu, kurį vos ne vienintelį naudoju. O naudoju, nes labai retai kepu visą vištą ir dar be to būtent šis variantas daugelio mėgstamas, net man patinka. Receptas vienas paprastesnių, nereikia marinuoti jos valandų valandas ir produktų nereikia milijono ar dviejų. Už tai garantuoti galiu, jog vištiena išeina sultinga bei minkšta. Kvepia ji gardžiai nuo česnako, citrinos iš šviežių žolelių. Tiesa, šįkart citrinos nenaudojau, nes pasirodo, jog mano vadybininkė nemėgsta citrusinių vaisių. Bet vistiek gavau didžiulį thumbs up.

Va taip. Dar, beje, atsitiko taip, kad internetu užsisakiau 2,5 kg. sveriančią vištą, o atvežė 1,5 kg. Tai patarčiau 1 – neužsisakinėti internetu, 2 – jei turit normalaus dydžio paukštį, padvigubinkit produktų kiekius ir pailginkit kepimo laiką. Ir apskrusti ji turėtų daugiau ir vienodžiau pas Jus nei pas mane, nes mano orkaitė tiesiog žaislinė. Ir, aišku, jei yra noro, suriškit tos vištos kojas. Aš nerišau vėlgi dėl orkaitės, o ir visai man patinka, kai atrodo, kad ji tiesiog chill’ina.

Bet šiaip labai paprastai pagaminama, tačiau taip pat labai gardi višta, daugumos mėgstama ir valgoma. Šventėms pats tas būtų, ar ne?

Skaitykite toliau

Saldainiai “Ferrero Rocher“

Raffaello ar Ferrero Rocher? Man visi du. Negaliu išsirinkti ir nenoriu, nes vieni ir kiti beprotiškai skanūs. Ir saldūs labai. Todėl dovanoju juos ar gaunu dovanų tik tada, kai yra kokia nors proga ar šventės. Tai šiemet sugalvojau, kad, ei, pagaminsiu kuriuos nors pati. Deja, nelabai dar pavyko suprasti, kaip Raffaello atkopijuoti, tai pradėjau nuo Ferrero Rocher. Tiesą pasakius, skeptiškai buvau nusiteikus, ar kas išeis, bet bandžiau vistiek. Ir žinot ką? Skoniu šie saldainiai į originalą tai labai panašūs! Šokoladinis kremas viduje su traškiu vafliu ir lazdynų riešutu, viskas aplieta pienišku šokoladu su kapotais riešutais. Kaip ir tikrieji Ferrero Rocher. Gal ne patys gražiausi man išėjo kaip kokiai baisiai atgrubnagei, bet koks skirtumas, gardūs už tai. Sakyčiau, net skanesni už originalą ir sakyčiau tai nuoširdžiai. Garantuotai dedu aš juos į Kalėdinių dovanų playlist’ą. Pagamini, supakuoji gražiai ir dovanoji – super juk. Skaitykite toliau