Temos Archyvai: Šventėms

Citrininiai biscotti su aguonomis

Šiemet, kaip ir pernai, prieš šventes kepiau biskočius. Biscotti, jei kas dar nežino, tai yra tokie traškūs itališki sausainiai su visokiais priedais. Pernai kepiau Biscotti su graikiškais riešutais ir maltais juodaisiais pipirais. Labai skanūs ir įdomūs, praėjusių metų vienas iš paskutiniųjų atradimų spėjo tapti. Kepsiu aš juos ir šiemet, jei dar suspėsiu. Bet prieš tai norėjau išbandyti kokį nors kitokį variantą. Negi viskas per tą pati? Juk ne. 

Aguonos ir citrina. Žiemiška, kalėdiška, kartu labai dera. Pagalvojau, pabandysiu su tokiais priedais šiemet kepti. Ir ką? Puikūs tie biskočiai išėjo, tikrai. Traškūs, bet ne kieti, ne per saldūs ir nuo citrinos gaivūs ganėtinai. Papuošiau kelis su cukraus pudros glajum, nešiu dovanų. Likusieji prie arbatos ar karšto vyno puikiai tiks. Sakau, tas adventas tai pats gražiausias laikas. Ir skaniausias. Va taip.

Skaitykite toliau

Reklama

Beveik šakotis

Ponia Sigita Cooks į internetą atėjo tik prieš metus ar jau pusantrų. Jaunuolė vistiek. Bet seniai seniai prieš tai turėjau kitą blog’ą, kurį pradėjau rašyti dar mokykloj. Ir buvo ten toks vienas receptas. Šakočio brolis – Baumkuchen. Kadangi tas senas blog’as perdarytas į naują, tai net dabar tas įrašas yra čia kažkur archyvuose giliai užkastas. Jei neklystu, pats pats seniausias iš visų receptų. Ir jis ganėtinai pasisekęs buvo. Daug kas bandė, daug kam išėjo ir patiko. Bet buvo ir taip, kad vieniems nei išėjo, nei patiko. Vat būna.

O tam baumkuchen’ui iki šakotiško skonio kažko trūko. Nieko nesakau, skanus pyragas. Ir šiek tiek panašus į šakotį. Bet čia ir esmė, kad šiek tiek. Tai paėmiau, susikaupiau ir perdariau aš jį. Užtrukau ilgai, o ir šakočio pas mane praėjusią savaitę buvo kaip per vestuves. Bet pavyko vis dėl to. Supaprastinau lengvai, sumažinau ingredientų skaičių. Ir dabar esu tikrai patenkinta, nes pats pyragas ir gardus labai, ir panašus į šakotį. Ir nebe baumkuchen’as koks. Grynas šakotis, tik nugenėtas. Todėl ir pavadinau beveik šakočiu. Norėjau pavadinti šakočiu “baik šakotis!“. Bet kad ir taip esu pagarsėjusi humoro jausmu. Pagarsėjusi liūdnai. 

Kartais pasakodama apie receptus sakau, jog pavyks iš pirmo karto. Deja, šįkart to žadėti negaliu. Kartais reikia kepti, kepti ir praktikuotis, nieko nepadarysi. Kepant beveik šakotį, daugiausiai viskas priklauso nuo kepimo ir orkaitės. Jei su ja galima kepti tik iš viršaus, tai labai gerai. Galima aukštą pyragą padaryti, su daug  daug sluoksnių ir nebijoti, kad apačia sudegs ar sudžius. Jei orkaitės galimybės neleidžia to padaryti, tai kepti reikėtų pačiame orkaitės viršuje, ganėtinai ploną ir mažiau sluoksnių turinį pyragą. Pavyzdžiui, nuotraukose aukštas pyragas su tirpintu šokoladu ant viršaus keptas orkaitėje, kuri gali kepti tik iš viršaus. O paskutinėje nuotraukoje supjaustytas beveik šakotis, apibarstytas cukraus pudra, buvo kepamas orkaitėje, kuri kaitina ir iš apačios, ir iš viršaus, su ventiliatoriumi. 

Bet prisiderinus prie orkaitės ir susidraugavus su receptu, išeina tikrai puikus pyragas. Skaniausias antrą ar trečią dieną po kepimo. O ir labai gerai, tarkim, šventėms. Galima keliomis dienomis anksčiau pasiruošti ir ramiai laukti Kalėdų. O šakotis juk vienas skaniausių desertų. Namie keptas dar skanesnis! Ir visai tada nesvarbu, kad šakotis tik beveik šakotis. Skaitykite toliau

Braziliški triufeliai – Brigadeiro

Braziliški triufeliai. Jaučiu, galima pavadinti lengviausiai pagaminamais triufeliais. Arba pigiausiai, tinka abu variantai. Ko jiems reikia, tai tik kakavos ir kondensuoto pieno. Dar reiktų pabarstukų, tradiciškai tamsių, šokoladinių. Kai mokiaus, man atrodo, pirmam kurse ir atradau Brigadeiro, naudodavau tuos pabarstukus. Dabar nesu jų megėja, tai sėkmingai apvolioju saldainius karčioje kakavoje. Kaip tikrus triufelius. Ir beje, dėka tos kakavos jie nėra tokie labai jau beprotiškai saldūs. Jie tik beprotiškai skanūs. 

Skaniausi su kava, ypač juoda ir nesaldinta. Vieno saldainio pakanka, kad diena gražesnė būtų. Man visada  saldainių išeina kažkur tai apie 15 vienetų, gal kartais keliais mažiau. Tokio kiekio užtenka ilgam. Arba neilgam, bet už tai pavaišinu gerus žmones. Patinka jie visiems beveik. Nes, kažkur jau tai sakiau, bet pakartosiu dar kartą. Taigi čia KONDENSUOTAS PIENAS! Kas gali būti blogai?

Skaitykite toliau

Kepta “Teriyaki“ antiena

Penktadienį Joninės. Ką veiksit? Švęsit, aišku. Arba šiaip išeiginiausit. Betkokiu atveju, reikia maisto ir gerai būtų, kad jį gamtoje ant grotelių kepti išeitų. Ir dar kad paprasta pasidaryti būtų. Ir geras skonis visai nepakenktų, manau. 

Tai priėjau tokios išvados, jog “Teriyaki“ antiena tiktų kuo puikiausiai. Antiena ganėtinai šventinė mėsa šiaip aplamai, o “Teriyaki“ labai gardus japoniškas padažas, kuris čia geru marinatu tapo. Ir ne tik, kad patiekalas tikrai skanus, bet ir paprastas labai. Tarkim, jei anties nemėgstat ar nenorit kažkodėl jos naudoti, kuo puikiausiai tiks vištiena, o “Teriyaki“ padažą labai paprasta pačiam pasigaminti, bet galima ir nubėgti į parduotuvę jo nusipirkti. Ir iškepti galima paprastoje keptuvėje ar ant grotelių. Kaip Jums tik patogiau. O šiaip tai patarčiau išbandyti, turėtų tikrai patikti. 

Skaitykite toliau

Šamas su keptomis bulvėmis ir citrinų-krapų padažu

Ar dažnai valgot žuvį? Aš nelabai. Ganėtinai retai, tiesą pasakius. Taip jau yra kažkaip, ar čia dėl to, kad per vidury Lietuvos gyvenu, ar įpročio tam neturiu. O dažniausiai, kai jau valgau žuvį, tai šaldytą, kurią atitirpini ir nieko iš jos nelieka visai. Taip jau yra. 

Tačiau praeitą penktadienį, kažkur per pietus, gavau šviežią, tą pačią dieną sugautą ir atvėsintą šamą. Šamo niekada nesu nei ragavus, todėl buvo smagu gauti kažką naujo, o ypač šviežią žuvį. Kaip aš jį gavau? Atvežė ŠamŪkis, kuris augina sveikas žuvis, plaukiojančias saugiuose baseinuose, kuriuose naudojamas tik tyras gręžinio vanduo, neturintis jokių negerų nitratų. Bent jau taip jie apie save pasakoja Facebook’e ir tinklalapyje

Skaitykite toliau

Nekeptas sūrio tortas

Iš karto atsiprašau už nuotraukas. Mokinuos dirbti su Photoshop’u, o sunkiai man tai sekasi. Bet labai noriu šį receptą įkelti būtent šiandien, nes sekmadienį mamos diena. Ir, jei kas sugalvotų tokį tortą pasigaminti, tai kad turėtų laiko pasiruošti. Ir taip taip, šį desertą skiriu mamos dienai. O čia dėl daugelio priežasčių.

Pirma, jis gaivus, ne per saldus, lengvas ir labai pavasariškas. Antra, jam nereikia orkaitės, todėl galinčių jį padaryti ratas gerokai padidėja. O trečias ir svarbiausias punktas toks, kad jis beprotiškai lengvai pagaminamas. Čia jau tikrai ir vaikai, ir suaugę galėtų paruošti. Žinau, ką sakau. Turiu tokią vunderkindę jaunesnę sesę, kuri mokykloj už maistą man padarydavo namų darbus. Protinga šiaip, bet virtuvė verkia ją pamačius. Net kai paprašydavau sriubą pamaišyti, namie atsirasdavo degėsių kvapas. Nesiseka jai ten ir tiek. Ir prieš pusantrų metų aš jai įdaviau šį receptą ir pasakiau, kad pagamintų cheesecake’ą mano gimtadieniui, nes dirbau tuomet, o materialių dovanų man nereikia. Ir ką? Paėmė, pagamino ir iki dabar giriasi, jog tai padarė. 

Todėl labai rekomenduočiau nustebinti savo mamą su tokiu desertu. Nors nebūtinai, tinka jis ir betkokiai progai. Šventei ar šiaip gražiam savaitgaliui. O kodėlgi ne? Atrodo gražiai ir praštmatniai, o pastangų ir darbo mažai reikia. Ir, kad ir kaip bebūtų, tikrai gardus tortas išeina.  

Skaitykite toliau

Kiaulienos kepsneliai marinuoti su kefyru

 Šiaip taip pamarinuotą kiaulieną dažniausiai kepam gamtoje kaip šašlykus ar kepsnius. Kol tam dar ne laikas, tai kepu namie ir labai skaniai viskas išeina. Apskrudinu keptuvėje, kol išorė lengvai karamelizuojasi, tada sudedu į skardelę, aptepu likusiu marinatu ir pabaigiu kepti orkaitėje. Dėl apskrudinimo mėsa viduje išlieka minkšta ir sultinga, o pagardinimas marinatu suteikia papildomo skonio.  

Dėl kiaulienos, tai manau, kad nugarinė ar kokia nors sprandinė čia irgi tiktų. Bet aš mėgstu išpjovą naudoti. Kodėl? Ogi todėl, kad ji jau natūraliai labai minkšta bei riebalų mažai turinti. Pietums labai gerai. Su kvapniais basmati ryžiais, daržovėmis ir smulkintais svogūnų laiškais valgėm, gardu buvo.  Aš manau, kad per šventes tokie kepsneliai būtų pats tas, nes net peršildyta mėsa išlieka pakankamai minkšta. Bet kokiu atveju, tai tikrai vienas geriausių ir paprasčiausių marinatų, kuris teisingai suminkština ir pagardina mėsą, tikrai.

Skaitykite toliau

Tortas “Napoleonas“

Savaitgalį paėmiau ir sugalvojau, kad reikėtų pasiskubinti ir kokį labai gerą, šventišką ir visų mėgstamą desertą Jums parodyti. Kas gali į tokią vietą pretenduoti? Napoleonas, aišku. 

Napoleoną iš vaikystės prisimenu, dažnai ir per šventes turėdavom. Kartais būdavo labai skanus, bet dažniausiai tiesiog per sausas arba, priešingai, per minkštas, lyg lakštai labai sudrėkinti būtų. Ew. Geriausias Napoleonas yra naminis – banalu, bet gryna tiesa. Ir nieko čia sunkaus nėra. Lakštų tešla be jokių kapojimų, tiesiog sviesto įtarkavimas į miltus ir viskas. Primena labai sluoksniuota tešlą, tik kad pacheat’intą ir greičiau pagaminamą. Galima ir pirktinę sluoksniuotą tešlą naudoti, nieko tokio, tik šie lakštai daug trapesni ir skanesni, kas be ko. Beje, lakštams kepti puikiai tinka ir paprastas sviestas, ir kepinių margarinas. Bandžiau ir taip, ir anaip. Skirtumas mažas, bet į kremą tikras sviestas būtinas, nes margarinas nemalonų poskonį kremui suteikia.

Bet tikrai tikrai gaminsiu jį Velykoms, rekomenduoju ir Jums tą patį padaryti, nes kasgi nemėgsta Napoleono? Visi mėgsta juk. Tik aš kepsiu iš dvigubos normos, nes laaaabai jau daug žmonių teks pamaitinti. Tiesiog išsikepsiu kokį penktadienį ir iki sekmadienio ilsėsis jis ten šaldytuve ramiai. Trapūs sviestiniai lakštai, pertepti sodriu, puriu ir glotniu vaniliniu kremu. Aš nežinau, ką man dar pasakyti, kad perteikčiau šio deserto nuostabumą. Tikrai nežinau. Ai, tiesiog išbandykit.

Skaitykite toliau