Temos Archyvai: Užkandžiai

Triušienos mėsainiai su naminiu Aioli padažu

Skaitykite toliau

Reklama

Sumuštiniai “Sloppy Joes“

Prieš savaitę kažkurią tai vieną naktį negalėjau užmigt. Na, būna, kad kažkaip nesinori, bet vistiek po to užmiegi. Bet šįkart tiek varčiaus lovoj, kad net nervino gulėt. Todėl pasiėmiau telefoną, įsijungiau youtube ir žiūrinėjau visokius vaizdo įrašus, nuo šiaip visokių tutorialų iki vlogų. Ir vienam vloge tokia amerikiečių šeima gamino pietums Sloppy Joes. Tai kas? O vagi tas, kad viskas taip gerai ir skaniai atrodė. Aišku, naktį betkas atrodo daug skaniau, ypač, kai praleidi vakarienę ir bandai užmigti. Bet iškart žinojau, ką gaminsiu savaitgalį. Mission complete. Savaitgalis – check, Sloppy Joes – EINA SAU KAIP check. 

Kas yra Sloppy Joes? Sumuštinis su malta jautiena, pomidorų padažu ir visokiais kitokiais dalykais. Toks panašus į burgerį, bet vietoj mėsos papločio naudojamas maltos jautienos įdaras. Dėl to jis tikrai ne restoraninis ir šiaip Sloppy, nes įdaras bėga iš visur ir pro visur. Bet kaip smagu jį valgyti! Sūris tąsus, mėsą skani ir sultinga. Naudojau savo mėsainių bandeles, bet galima naudoti betkokią duonelę. Ai, nebeturiu žodžiu. Skanu, nu. 

Skaitykite toliau

Jautienos mėsainis su marinuotais svogūnais ir viskio BBQ padažu

O buvo taip. Gavau jautienos. Geros, kokybiškos, brandintos ir labai įvairios jautienos. Kitchen me pasiūlė išbandyti jų produkciją, tai sesuo lyg kokia mano atstovė pas juos nuvažiavo ir atkirto normaliai mėsos. 😀 Aš juokauju. Šiaip su seserim turim tik tris bendrus interesus – counter strike, kava ir jautiena. Čia rimtai. Kai būna kokia nors proga ar man kažko iš jos reikia, tai dažniausiai iškepu jai jautienos burgerį ar steiką. Turbūt, kaip vyresnė sesuo, išlepinau šiek tiek. Bet nesvarbu. Svarbu kokybišką ir gerą maistą valgyti, ne kitaip.  Tai va. Atvežė ji man tą jautieną. Nusprendėm, kad būtų liuks kiekvieno produkto apžvalgą padaryti. Nežinau, kaip Jums, bet įtariai žiūriu į saldžiai, stereotipiniais žodžiais liaupsinamus produktus ir man, kaip vartotojai, sunku suprasti ar man vertėtų šitą ar kitą daiktą įsigyti. Tai nuoširdžiai pasakosim kas patinka, o kas nelabai ir viskas.

Taigi, pradėsim nuo mėsainių. Gavom šaldytą brandintą smulkintą jautieną vakuume, kuri jau suformuota į paplotėlius. Sudėtis – tik jautiena, kiekvienas paplotėlis sveria 200 g. Nakčiai padėjom į šaldytuvą, kitą dieną kepėm mėsainius. Nežinau, ar čia gerai ji supresuota ar gerai susmulkinta ar dar kas, bet tas paplotėlis, išimtas iš pakuotės, puikiai savo formą išlaikė. Aišku, koks gi čia stebuklas, kad burgeris savo formą laiko, bet atsižvelgiu į tai, kad ji ne malta, o smulkinta, ir jokių priedų nėra, kurie tą mėsą “suklijuotų“. Paplotėlius įmečiau į ganėtinai karštą keptuvę, pateptą aliejumi. Kai kepiau, pagardinau druska ir pipirais, nieko daugiau. Prieš kepant, man tas paplotėlis toks didžiulis atrodė, net per didelis, bet kai iškepė, susitraukė šiek tiek ir labai normalus išėjo. Iškepiau pilnai, well done. Paragavom pačios mėsos ir tikrai – paplotėlis labai minkštas ir sultingas. Aš nežinau, ar, kalbant apie mėsą, galima sakyti, kad ji kvapni, bet ji kvapni. Kadangi jautiena smulkinta, tai tuose mažuose mėsos gabalėliuose jaučias tekstūra, kas yra labai gerai. Apibendrinus, nusprendėm, kad labai geras produktas. Patiko, kad nėra papildomų sudėtinių dalių, o tik jautiena, kad ji susmulkinta, o ne išdraskyta mėsmale, ir kad pati mėsa skani – tirpstanti burnoje ir sultinga. Pirksim dar, tikrai.

Apie visą burgerį aplamai, tai sesuo sakė, kad mielai valgytų tokį mėsainį visada. Lyg ir sakė, kad skanesnio nėra ragavusi. Na gerai, tikrai taip sakė, bet skamba visiškai cheesy, galėjo originaliau kažką pasakyti. O kadangi jis su BBQ padažu, kuris turi šiek tiek dūmo aromato, tai valgydama jį, pagalvojau, kaip būtų gerai kokią gražią, saulėtą ir šiltą dieną išsikepti tokius mėsainius gamtoje ant grotelių. Bet ir namie iškeptas labai gardus, nemeluoju.

Skaitykite toliau

Kebabai su vištiena ir tzatziki padažu

Ketvirtadienį gaminau vakarienei kebabus. Trečiadienio vakare išsikepiau duoneles ir užmarinavau vištieną, todėl kitą dieną labai greitai maistas ant stalo atsirado. Nežinau, ar aš pavasario taip laukiu, ar kas čia, bet norisi nusimest tuos šimtasluoksnius paltus jau, daugiau laiko praleisti gryname ore ir šiaip maitintis gaivesniu maistu. Tai va šie suktinukai tikrai gaivūs. Vištiena, marinuota jogurte, jogurto padažas ir šviežios daržovės. Delicious. Ir sveika, ganėtinai. Naminius kebabus jau gaminau, tik su kiauliena. Ir padažas kitoks. Nesupraskit klaidingai, skanūs abu variantai. Bet su vištiena gal leisčiau sau valgyti dažniau, nes šiaip vištieną iš visų mėsų dažniausiai valgau, o ir nelabai galiu jokio majonezo vartot. Bet čia tik man. Kad ir kaip bebūtų, geras maistas. Ir savaitgaliui, ir ne tik. Jei duonos patys negaminsit, tai dar ir labai greitai pagaminamas patiekalas. Žodžiu, super.

Skaitykite toliau

Avižiniai batonėliai su žemės riešutų sviestu ir medumi

Turbūt visi žino granolą ir jos batonėlius. Jei nesat gaminę, tai tikrai pirkot. Dažniausiai aš jų nusiperku ir įsimetu į rankinę, kartu su mėtinėmis pastilėmis ir buteliuku mineralinio man jie būtinas dalykas turėt visada. Aišku, esu gaminusi su kondensuotu pienu, su medumi, sumaišydavau su avižiniais dribsniais, riešutais ir džiovintais vaisiais, viską kepdavau orkaitėje. Skanu, viskas gerai. Susipjaustydavau į batonėlius, vietoj deserto valgydavau arba susipakuodavau ir nešdavausi kažkur. Bet labai jau man patinka riešutų sviestas. LABAI. Žemės riešutų sviesto saldainius myliu žiauriai, todėl man šie batonėliai patys pačiausi. Jei kam rūpi, tai čia be cukraus ir visai net kepti nereikia. Galima įsimaišyti kokių nors džiovintų vaisių ar kapoto juodojo šokolado, bet aš mėgstu palikti taip, kaip yra. Paprastas, greitai pagaminamas desertas. Pasakiškai tinka prie juodos kavos ar kokios nors skanios arbatos, tikrai.

Skaitykite toliau

Veršienos mėsainis su viskyje karamelizuotais svogūnais

Tam tam taaaaam! Vėl susitikau su mėsainiais. Ilgai nesimatėm. Taip tiksliai skaičiuojant, tai užvakar. 😀 Bet tik gaminau, o ne valgiau. Ir vakar atsitiko taip, kad gavau veršienos nugarinės. Labai graži mėsa, buvo gaila kapot, bet steiko nesinorėjo kažkaip. Aha, kapoti – taip taip, su tokiu aštriu Chuck’o Noriss’o peiliu, o ne malti kokia nors girgždančia babytės mėsmale. Kapojimas laiko šiek tiek užima, nes reikia tai atlikti ganėtinai smulkiai, bet tikrai verta ir skirtumas didžiulis, toks didžiulis kaip ir šis burgeris. Aišku, galima ir maltą mėsą naudoti, bet tai ką žinau. Pusės bajerio nebelieka iš karto. Mėsą šįkart pilnai iškepiau, tą prasme, well done, bet buvo labai sultingas paplotėlis vistiek. Aišku, nesausinau orkaitėje aš jos, pilnai iškepiau ir ne daugiau. Tai va. Pats burgeris švelnus, šiek tiek pikantiškas, toks paprastas, bet teisingas. Patinka man maistas, kuris tirpsta burnoje ir viskas kartu dera – ingredientų mažai, neperkrauta, bet tuo pačiu visko užtenka. Gerai gyvenu. O kaip Jūs?

Skaitykite toliau

Vištienos kepenėlių paštetas su brendžiu

Tiesą pasakius, paštetą pradėjau valgyti tik tada, kai pradėjau dirbti virtuvėj. Ganėtinai neseniai. Tuomet vienas virėjas buvo paruošęs ančių kepenėlių paštetą su skrebučiais ir kažkokiu paprastu džemu, atrodo, serbentų. Buvo wow. Šiaip pati gaminu su vištienos kepenėlėm ir, dažniausiai, porto vynu, brendžiu ir grietinėle. Porto vynas kaip želė naudojamas ant viršaus vietoj visokių sviestų, o dėka grietinėlės paštetas išeina kreminis. Visai fancy. Bet kai būna fancy, tai nebūtinai visiems gali patikti. Nes, pavyzdžiui, kad ir pusžalę mėsą retas, kuris norėtų valgyti. Pilnai suprantu. Todėl per šventes, pagalvojau, kad reikia gaminti šiek tiek paprasčiau, kad patiktų daugumai. Radau Neringos blog’e  neblogą receptą ir išbandžiau. Super. Tepėm ant Foccacia duonos kartu su spanguolių ir obuolių čatniu, tai labai patiko. Ir, nežinau kodėl, šiaip man brendis neskanu, bet maiste jis visai ne fu, o kaip tik viską pagerina. Gardu tikrai. Paštetą, manau, galima patiekt per įvariais progas ar pasitiekti sau be progos, nes žiovaudama ir pusiau miegodama pagaminau jį be jokio vargo. Šiaip gaminsiu dar kartą, be abejonės. 

Skaitykite toliau

Gruzdintos bulvytės

Kai augi mažame miestelyje ir kartais atvažiuoji į kokį nors didmiestį, būtinai privalai aplankyti McDonald’ą, ne kitaip. Ir ne šiaip kokių tai mėsainių suvalgyt, o būtent gruzdintų bulvyčių su kola. Ir jei dar tėvų išprašai nupirkti vaikišką kompleksą, kuriame yra žaisliukas, mokantis šaudyt ar skraidyt, ar šiaip kažką padaryt, tai išvis toks mini Dysneyland’as išeina. Šiaip ne taip užaugau, bet bulvytes visdar mėgstu. Ypač, jei kavinukių meniu pamatau prie bulvyčių žodį “naminės“, iškart pasirašau. Čia ne iš meilės naminiam maistui, o iš meilės geram maistui, nes jos kitokios. Traškios išorėj, minkštos viduj, druskoj nesimaudo, o jei dar su geru Aioli patiektos, išvis labai gerai.

Bet jei namuose taip labai labai reikia bulvyčių, tai jos skanios išeina dvigubai kepant. Pirmą kartą gruzdinama ant silpnesnės ugnies, kitą kartą – ant vidutinės kažkur tai. Tiesa, labai retai aš jas kepu, nes kartais nėra laiko žaisti vien dėl bulvių tiek laiko. Bet šiaip galima po pirmo kepimo jas ir užšaldyt, o kitąkart liks tik išimt iš šaldiklio ir kelias minutes pagruzdint. O šiaip šitos bulvių lazdelės labai gerai prie naminių mėsainių valgosi, prie kokio steiko irgi skanu. O skaniausia tai, aišku, vienos.

Skaitykite toliau