Temos Archyvai: Vaikams

Purus varškės apkepas

Varškės ir sūrio patiekalai man patys skaniausi. O varškės apkepą tai išvis dievinu. Ypač, kai būna toks lengvas ir purus kaip koks suflė. O šis tikrai toks. Pusryčiams tinka, pietums, vakarienei irgi, net ir desertui. Galima sakyti, kad visai ir sveikas patiekalas. Kartais, kai reikia pailsėt nuo visokių košių, apkepą išsikepu vakare ir palieku atvėsti per naktį, ryte pasišildau ir valgau pusryčiams. Skaniausias su trintomis braškėmis, bent jau man. Vienaip ar kitaip, labai nostalgiška ir labai gardu. 

Skaitykite toliau

Gruzdintos bulvytės

Kai augi mažame miestelyje ir kartais atvažiuoji į kokį nors didmiestį, būtinai privalai aplankyti McDonald’ą, ne kitaip. Ir ne šiaip kokių tai mėsainių suvalgyt, o būtent gruzdintų bulvyčių su kola. Ir jei dar tėvų išprašai nupirkti vaikišką kompleksą, kuriame yra žaisliukas, mokantis šaudyt ar skraidyt, ar šiaip kažką padaryt, tai išvis toks mini Dysneyland’as išeina. Šiaip ne taip užaugau, bet bulvytes visdar mėgstu. Ypač, jei kavinukių meniu pamatau prie bulvyčių žodį “naminės“, iškart pasirašau. Čia ne iš meilės naminiam maistui, o iš meilės geram maistui, nes jos kitokios. Traškios išorėj, minkštos viduj, druskoj nesimaudo, o jei dar su geru Aioli patiektos, išvis labai gerai.

Bet jei namuose taip labai labai reikia bulvyčių, tai jos skanios išeina dvigubai kepant. Pirmą kartą gruzdinama ant silpnesnės ugnies, kitą kartą – ant vidutinės kažkur tai. Tiesa, labai retai aš jas kepu, nes kartais nėra laiko žaisti vien dėl bulvių tiek laiko. Bet šiaip galima po pirmo kepimo jas ir užšaldyt, o kitąkart liks tik išimt iš šaldiklio ir kelias minutes pagruzdint. O šiaip šitos bulvių lazdelės labai gerai prie naminių mėsainių valgosi, prie kokio steiko irgi skanu. O skaniausia tai, aišku, vienos.

Skaitykite toliau

Keturi būdai, kaip valgyti avižinę košę

Niekada nemėgau košių. Perlinių kruopų, avižų, manų, net bulvių košė man atrodė kažkoks nuobodus, betekstūris maistas.Bet viskas pasikeitė, kai užaugau į panelę, kuri svėrė kaip dvi panelės. Pradėjau žiūrėt, ką valgau, skaityt straipsnius, ką sveika valgyti, o ko ne.Ir kai kuriuose straipsniuose buvo parašyta, kad tokias ir anokias košes vartoti naudinga, ypač AVIŽŲ, o avižinė košė man taip nepatinka su savo ta keista tekstūra.

Bet užsispyriau ir pradėjau pastoviai virti košę, o į ją įdėdavau tai, ką mėgstu –  vaisių, uogų, jogurto, net šokolado. Pradžioj tai buvo taip – dėdavausi šaukštą košės ir ją užversdavau visais tais priedais, tokį lyg everestą padarydavau, kad nematyčiau, negirdėčiau ir neužuosčiau aš tų avižų. Bet dabar gaminu labai dažnai – ryte, kartais ir vakare, ir saldžiai, ir nesaldžiai, bet apie pastarąsias gal kitame įraše. Čia kaip su kokiom alyvuogėm – reikia priprast, o kai pripranti, pareigybes pamiršti ir vertini kaip tikrai skanų maistą. Šiandienai – keturios saldžios avižinės košės variacijos, tapusios mano mėgstamiausiomis. 😉

Skaitykite toliau

Močiutės virtiniai

Močiutės virtiniaiReikės:

1 puodelis – 250 ml.
Kvietinių miltų – 3 puod.;
Druskos – 1 a.š.;
Šilto vandens – 1 puod.;
Varškės – 300 g.;
Virtų bulvių – 200 g.;
Džiovintos smulkintos mėtos – 1-2 v.š.;
Vienas kiaušinis;
Druskos – pagal skonį.

Sviesto – 100 g.;
Grietinės – 200g.;
Druskos – pagal skonį.

1.Kvietinius miltus sumaišome su druska ir šiltu vandeniu, suminkome elastingą, prie rankų nelimpančią tešlą, uždengiame maistine plėvele ir paliekame šiltoje vietoj apie valandą.
2.Virtas bulves sutriname, sumaišome su varške, įmušame kiaušinį, pagardiname druska ir pipirais, džiovintomis mėtomis, viską gerai išmaišome.
3.Tešlą ant miltais pabarstyto stalo plonai iškočiojame, stikliuko ar sausainių formelės pagalba išspaudžiame skritulėlius. Ant vieno skritulio pusės dedame paruošto įdaro, užvožiame kita puse, kraštus tvirtai suspaudžiame.
4.Virtinukus verdame pasūdytame verdančiame vandenyje, tol, kol išplauks į paviršių ir leisti dar kelias papildomas minutes virti paviršiuje.
5.Virtinukus patiekiame su sviesto – grietinės padažu. Padažui: Sviestą ištirpiname, sumaišome su grietine, pagardiname druska.

Skanaus!

Prancūziškas skrebutis

Geras, labai geras pusryčių patiekalas, angliškai vadinamas “French toast“. Gaila, prancūziškai nežinau, kaip vadinas. Ir išvis, kuo jis toks prancūziškas. 

Kai gaminu šį skrebutį, visada taikau tokią keistą taisyklę – 1 kiaušinis = 1 v.š. cukraus ir 100 ml pieno. Gal dėl to, kad creme brulee tokiu pačiu principu darau – 1 kiaušinis = 1 v.š. cukraus ir 100 ml grietinėlės. Kad ir kaip bebūtų, visada gerai išeina. Vienas skaniausių savaitgalio pusryčių. 

Skaitykite toliau