Temos Archyvai: Vegetarams

Veganiški / Vegetariški burgeriai

Būna, pasako kas nors, kad be mėsos negalėtų gyventi. Ir labai dažnai pasitaiko, kad taip pasako. Šiaip mėsą aš mėgstu, viskas gerai, bet, bent jau aš, be jos tai tikrai galėčiau išgyventi. Čia nuo skonio receptorių, matyt, priklauso. Jaučiu, esu iš tų, kuriems labiau pieno produktai ir visokie miltiniai dalykai labiau patinka. Bet, vėlgi, nesinori man savęs į kažkokias tai kategorijas skirstyti. Man patinka maistas ir viskas. 

O šitie burgeriai atsirado dar tada, kai prieš kelis metus atsikrausčiau į Vilnių mokytis. Gyvenau su vegetaru, man pačiai patiko vegetariškas maistas ir man patiko burgeriai. Tai internete radau idėją, kad vegetariškas burgeris gali būti pagamintas iš konservuotų pupelių. Variantų bandžiau daug ir visokių. Vieni įmaišo keptų daržovių arba kokio nors smulkinto svogūno, kiti vietoj avižų naudoja miltus ar džiūvesėlius. Aš tai atradau savo mėgstamiausią ir, galbūt, paprasčiausią variantą. Naudoju šį receptą, kai nėra laiko ar noro gaminti. Man atrodo, nei 10 minučių neužtrunku su jais, bet burgeriai tikrai skanūs išeina. Vegetaramas / veganams pats tas būtų. Nors, kažkada buvau pavaišinus ir mėseėdžius, tai suvalgė ir pernelyg labai nesiskundė. Žodžiu, tinka visiems.

Skaitykite toliau

Reklama

Moliūgų sriuba

Pagaliau kažkas sezoniško. Labai moliūgiška moliūgų sriuba. Čia rimtai, nes, galima sakyti, tik iš moliūgo ir sultinio ji paruošiama. Nors labai retai verdu sriubas, bet kai jau gaminu, tai daržovių naudoju daug dėl skonio ir maistinių savybių. Tačiau kai pamačiau tokį labai jau paprastai atrodantį receptą pas kažkokią ponią Carina Stewart , galvoju, reikia išbandyti. Ir ką?

Ogi vagi tą, kad super paprasta, tačiau gardi sriuba išėjo. Moliūgas ganėtinai ryškų skonį čia turi, Galbūt dėl to, kad jis kepamas orkaitėje su žievele, o ne verdamas. Tai ir skonio nepraranda. Aišku, receptą šiek tiek pakeičiau, nes nemėgstu kalendros. Naudojau čiobrelį, puikiai pritiko. O jei dar, tarkim, grietinėlės nepanaudojus,  tai ir sveikai besimaitinantiems ar norintiems taip maitintis tokia sriuba būtų gerai. Bet šiaip labai komfotiškas ir šildantis maistas. Gal viską pagerino ir tai, kad duona naminė ir ką tik iškepta buvo. Bet apie ją tai jau vėliau pašnekėsiu. 

O pačią sriubą labai siūlyčiau išbandyti. Tik gal po Halloween’o. Kad būtų ant ko smile’ą išpjaustyti. 

Skaitykite toliau

Spagečiai su pomidorų padažu

Makaronai. Jeee. Šiaip vietoje jų savaitgalis turėjo prasidėti kokiomis nors bandelėmis ar patiekalu savaitgaliui, nes seniai gaminau. Bet išėjo taip, kad aš visą savaitgalį pramiegojau. Atsikėliau sekmadienį net 12 valandą, Kažkoks emocinis pervargimas buvo. Arba čia dėl to, kad užsisakiau Netfix ir žiūrėjau “Crazy Ex-Girlfiend“ iki šešių ryto. Neapsisprendžiu dar. Bet turbūt nuovargis.

Bet va. Oras kuo puikiausias, o pusė dienos pramiegota. Ir dar skrandis ieško aukų. Nes kaip ir pusryčius praleidau, o metas pietums.  Tai radau kelis produktus ir pagaminau spagečius. Padažas labai paprastas, bet anksčiau tai jį dažnai gamindavau. Kas ragaudavo, visiems patikdavo paprika ir sakydavo, kad ji čia labai tinka, tai ir šįkart radau šaldytuve ir panaudojau. Bet jei nemėgstast ar neturit, tai nenaudokit, vistiek skanu. Tačiau parmezanas ir šviežias bazilikas čia nepakeičiami ir taškas. Dėl jų makaronai išeina ne šiaip makaronai su kečiupu, bet parmezanas suteikia pikantiškumo, o bazilikas gaivumo, šviežumo padažui. O wow. Man tikrai nesiseka kažką skaniai apibūdint.

Šiaip sagečiai mano vieni mėgstamiausių makaronų, tik  vengiu juos viešumoje valgyti. Neišeina gražiai, tai nerizikuoju. Bet žinot ką? Kartais man labai patinka tiesiog vilkėt šiltus, patogius ir ryškiai per didelius treningus, būt susivėlusiai, be makiažo ir su akiniais, didesniais už mano ateitį. Tuomet susirangyti ant sofos, pasiimti lėkštę spagečių ir paprasčiau žiūrėt TV. Apie nieką negalvoti. O ypač apie tai, ką pagalvotų kiti. 

Skaitykite toliau

Graikiškos makaronų salotos

Žinokit, man dar vasara. Oras gražus ir šiltas, vasarinių kedukų, palaidinių dar neišeina atsisakyt ir su darbais susikaupti nelabai sekasi arba išvis nesiseka. Na, kaip ir vasarą. Beabejo, kad ir maistas atitinkamas turi būti. Toks spalvotas, gaivus ir lengvas. Toks vasariškas. Logiška visai.

Tai savaitgalį pagalvojau kad, ei, man reikia kažkokių tai salotų. Prisiminiau tas, kurias paskutinį kartą gaminau per Velykas ir kurias laikau vienas skaniausių salotų, kokias tik esu ragavusi. Sočios nuo makaronų ir feta sūrio, tačiau gaivios ir lengvos nuo daržovių. To man ir reikėjo. Pasigaminau didžiulį puodą tų salotų ir tik tada prisiminiau, kad dabar gyvenu viena. Bet tai nieko tokio. Tris dienas šaldytuve laimingai sėdėjo ir problemų nekėlė. Net kaip tik labai pasisekė, nes tos trys dienos buvo labai užimtos, tai apie pietus visai galvoti nereikėjo. 

Va taip. Jei norisi gaiviai ir sočiai, tokios salotos kaip tik. Pasigamini, skaniai papietauji, o jei lieka kitai dienai, šaldytuve kuo puikiausiai laikosi arba įsidedi į dežutę ir į darbą nešiesi. 

Skaitykite toliau

Varškėčiai su peletrūnu

Varškėčiai man visada primindavo vaikystę. Ir tai, jog niekada jų nevalgydavau. 😀 Nežinau, kaip kiti žmonės juos gamina, bet pas mane dėdavo daug miltų, formuodavo rankomis tokius paplotėlius ir kepdavo aliejuje. Tai labai nemėgdavau. Bet varškę ir visokius varškinius dalykus tai tikrai mėgstu. Todėl labai gerai įsidemėjau, kai seniai seniai per Tv rodė kažkokią laidą ir vienas šefas sakė, kad varškėčiams nereikia daug miltų naudoti, o tik tiek, kad būtų toks tirštumas lyg blynų tešlos. Pamenu, dar tada iškart nuėjau į virtuvę ir išbandžiau. Tai vat nuo to laiko pamėgau.

O šie varškėčiai tai šiokia tokia improvizacija. Nebijokit, neapnuodysiu. Bet kaip čia taip sumąsčiau? Visų pirma, tiek varškėtukų, tiek varškėčių nevalgau saldžiai – visada sūriai. Antra, mėgstu varškės įdarus su peletrūnu. O trečia tai tada, kai norėjau varškėčių, panaudojau avižinius dribsnius, nes miltų neturėjau. Vat ir viskas. Bet šiaip labai skanūs, išorėj traškus, o viduje labai minkšti. Tiesa, reikėtų šiek tiek atvėsinti prieš valgant, nes dar labai karšti būna keistos konsistencijos. Varškė visada turi tokį bruožą, kad nei apkepo, nei pyrago karšto su ja tinkamai neparagausi. Bet lengvai atvėsę blyneliai su kokia nors grietine tai tikrai gardu. 

Skaitykite toliau

Makaronai su Bolonijos padažu veganiškai

Pamenat makaronus su mėsos padažu? Ten buvo kažkas panašaus į Bolonijos padažą. Vakar, kai galvojau, kas vakarienei, tai nusprendžiau pabandyti šį patiekalą suveganizuoti. Aišku, pagooglinau, kuo mėsą tie veganai pakeičia. Ir visai įvairiai radau – su pievagrybiais, su lęšiais, pupelėmis, avinžirniais ar šiaip su daug pjaustytų daržovių. Kadangi turėjau ir lęšius, ir avinžirnius jau namie, kurie man atrodo ir sveikiausias variantas yra iš visų, tai naudojau juos. 

Makaronus naudojau DOBELE Fusilli, nes jie pagaminti iš kietagrūdžių kviečių miltų, dėl ko jie sveikesni, maistingiesni ir daugiau ląstelienos turintys nei įprasti makaronai. Formą, tai man atrodo, galima betkokią naudoti. Ir spagečiai labai gerai tiktų, ir kokie nors Penne. 

Ar skonis panašus į originalų mėsos padažą? Tikrai ne. 😀 Bet atsižvelgus, jog čia sveika ir ganėtinai maistinga, manau, kad geras pakaitalas. Skonis irgi geras. O labiausiai patiko, kad tai lengvas ir skrandžio neapkraunantis maistas, o tokio juk ir reikia vasarą. 

Skaitykite toliau

Vieno puodo makaronai su pomidorų padažu

Seniau rašiau apie vieno puodo ryžių troškinius. Pamenat? Tokie receptai patys geriausi, nes tai grynas tinginio maistas, tačiau kupinas skonio ir ganėtinai maistingas.

Kas gali būti paprasčiau už vieno puodo ryžių troškinį? Vieno puodo makaronai su pomidorų padažu. Keli ingredientai, 15-20 min.  ir vuolia. O žinot, kas dar labai gerai? Jog čia veganams draugiškas receptas. Turėjau, todėl papildomai pagardinau veganišku parmezanu, tai čia jis kuo puikiausiai tiko. Tačiau jei veganiško sūrio neturit, tai su tikruoju parmezanu bus gerai, o be sūrio taip pat valgoma.

Skaitykite toliau

Orzo makaronai su špinatais ir sūriu

Visi, tikriausiai, turi savo mėgstamiausius makaronus, kuriuos pastoviai perka. Kokie Jūsų? Man iš visų visų makaronų mėgstamiausi visada buvo Spaghetti, bet čia visai neseniai su jais pradėjo konkuruoti Orzo makaronai. Orzo labai panašūs į ryžius, tokie ganėtinai smulkūs. Kiti, kiek žinau, net ir sriuboms juos naudoja, aš niekada nebandžiau taip. Visada naudoju juos kaip pagrindinį patiekalą, dažniausiai su sūriu ir tuo, ką turiu šaldytuve. Šiandien turėjau parmezano, kažkokio fermentinio sūrio ir špinatų.  Pietūs pagaminau per 15 min. gal kažkur. Kol virė makaronai, pasiruošiau padažą, tada viską kartu sumaišiau ir tiek to vargo, kurio net nepavadinčiau vargu išvis.

Skaitykite toliau

“Spaghetti Carbonara“ vegetariškai

Pasta Carbonara! Dažnai anksčiau gamindavau. Toks patiekalas iš visko, kas beveik visada namie jau būna. Makaronai, šoninė, kiaušiniai ir parmezanas. Viskas. Bet kažkaip stebuklingai pradėjau nemėgti šoninės. Nežinau, tiesiog paėmiau ir nustojau valgyti, o ir seilės netysta, pamačius parduotuvėj. Tai ką su Carbonara daryt? Be šoninės gaminti nei šis, nei tas, skonio trūks arba visai jo nebus, o pati Carbonara labai patinka tuo, kad padažas tik iš kiaušinių daromas, bet vistiek labai kreminis ir turtingas patiekalas išeina.

Tai pacheatinau ir vietoj šoninės šiaip pievagrybius panaudojau. Išėjo tikrai tikrai ir labai labai ir gerai gerai. Ne taip riebu, kaip su šonine, padažo labai nedaug, bet jis sodrus, todėl pilnai užtenka. Aš netgi tai pavadinčiau visai nekaloringu ir sveiku patiekalu. Makaronai gerai, pievagrybiai gerai, kiaušiniai irgi gerai, sūris nelabai gerai, bet niekas nesako daryti labai cheesy makaronų.

Skaitykite toliau