Šokoladinis varškės pyragas

Va taip. Pas mane vasaros darbai baigti. O kai buvau sugalvojusi, kad šiek tiek paatostogausiu, supratau, kad jau beveik ruduo. Ir dar toks oras! Kaip visada.

O ką šią vasarą veikiau? Pamatysit rudenį, tikrai tikrai. Kiek aš galiu pasakyti, kad pas mane šias dvi savaites šaldytuve maisto buvo tiek, kad, atrodo, maitinčiau visą Kauną arba šiaip nieko gyvenime daugiau neveikčiau, tik valgyčiau. Nors antras teiginys visai teisingas, bet vistiek. Jau tikrai perdaug. Daugiausiai tai visokių pieno produktų užsiliko. Paėmiau ir iškepiau varškės pyragą, nes varškės pyragas tinka visiems. Ir labai gerai tokį šaldytuve turėti, kai žinai, kad pastarosiomis dienomis gali sulaukti svečių. 

Bet dabar apie patį pyragą. Saldus, kaip ir pyragas, bet ne per saldus, aišku. Varškės sluoksniui varškės nepertryniau, tai išėjo toks tikras, naminis desertas. Jei norisi kremiškesnio įdaro, varškę galima pertrinti per sietelį blenderiu. Pats šokoladinis sausainis nėra trapus, o priešingai – minkštas ir drėgnas, šiek tiek šokoladinį keksą primenantis. Daugumai labiau patiko atvėsintas šaldytuve. Nežinau, kodėl. Atrodo, jog įgauna sodresnio skonio. Bet, vėlgi, kiekvienam gali atrodyti kitaip. O man jis pats skaniausias su šviežiomis vyšniomis ir puodeliu kavos šalia. Pats geriausias desertas popietei išeina, ne kitaip. 

Skaitykite toliau

4 ingredientų obuolių pyragas

Jau turit obuolių? Pas mane pilna! Šaldytuve, aišku. Bet jie ten atsirado iš tėvų sodo, tai labai geri. Tik reikalas toks, kad jie alyviniai ar kokie ten, tai vien aš jų nemėgstu. Nei jie sultingi, nei traškūs. Tokie meh. Tačiau apdorotus visai valgau, o obuolių pyragus dievinu. Ir kas atsitiko toliau, jau kaip ir aišku. 

Obuolių pyragų čia turim tikrai daug. Bet jau šitas tai tikrai pats paprasčiausias. Ypač, jei turit mikserį, neužtruksit ilgai. Bet nei čia kokių kepimo miltelių reikia, nei vanilės ar dar ko. Tiesa, galima ir pagardinti kažkuo. Aš, tarkim, viršų lengvai apibarsčiau cukrumi ir cinamonu. Kai iškepė, viršus pasidengė traškia plutele, o lietingą dieną namai kvepėjo tokiu tikru cinamoniniu obuolių pyragu. Gražu, šilta ir kaimynai pavydi. Kaip ir turi būti. 

Bet šiaip, labai purus, minkštas bei gardus pyragas, kuris dar ir labai jau paprastai paruošiamas. Kaip aš sakau, bet kuriai savaitės dienai tinkamas. 

Skaitykite toliau

Mėsainiai

Paminėčiau mėsainio receptą, kurį jau čia esu rašiusi. Bet tai kurį? Kiek daug jų pas mane! Ir jautienos, ir triušienos, ir plėšytos kiaulienos. Daug ir visokių. Net pameluot neišeitų, kad burgerių nemėgstu. 

Aišku, skaniausias mėsainis su namine bandele, kokiu nors naminiu majonezu ar aioli padažu, dideliu ir sultingu mėsos paplotėliu. Bet, kaip jau ir minėjau, vyksta pas mane dabar persikraustymai, tai ir tos gaminimo sąlygos labai minimalios. Net visos mano lėkštės jau Kaune, pasilikau čia tik su medine, sena lentele. 😀 Tai, beabejo, savo bandelių nekepiau, nėra kaip. Ir labai gaila, nes su jomis būtų daug skaniau. Tai, jei turit sąlygas, būtinai kepkit. O jų receptas va ČIA.

Bet žodžiu, išėjo tokie užkandiniai, kaip greituosiuose restoranuose, burgeriai. Ir tai nėra blogai. Aš tokius kepu, kai daug svečių turiu. Iš anksto iškepu mėsos paplotėlius, pasidarau padažą, susipjaustau daržoves. O kai visi susirenka, viską pašildau, sukonstruoju burgerius ir į sumuštinių maišelį supakuoju, kad būtų lengviau valgyti ir niekas nevarvėtų iš sumuštinio ant kokių nors baltų kelnių. Toks komfortiškas, paprastas maistas. Kaip ir nieko ypatingo, bet patinka visiems. 

Skaitykite toliau

Šalta karamelinė kava

Dėl kavos aš turių labai aiškią poziciją –  juoda ir stipri, nesaldinta ir dar labai karšta, ką tik pribėgusi iš aparato. Įprastai kitokios aš ir negeriu, nes jei gera kava, tai jai nieko daugiau ir nereikia. Bet anksčiau be pieno kavos išvis negerdavau. Nubėgdavau į kokį nors coffee shop’ą ir užsisakydavau šaltos kavos ar latte. O didžiausias atradimas tai buvo su karamele. Ne ne, ne su sirupu. O su tikru karamelės padažu. Pati skaniausia! Iki dabar, nors ir labai retai, bet išgeriu tokios, kaip vietoj kokio nors deserto. 

Bet kavinukėse aš jos nebeužsisakau. Namie yra kokteilinė, o jei turiu išsivirusį karamelės padažą, tai pati pasidarau. Net skanesnė išeina, nes galiu pilti karamelės tiek, kiek noriu. 😀  

Bet iš principo, nei kavos aparato nereikia. Aš visad tokią šaltą kavą darau su espresso kava iš aparato, bet vakar dėl įdomumo užplikiau paprastu french press’u stiprią ir bandžiau su ja. Aišku, kad ne tas pats, bet tinka. Irgi skanu buvo. O jei nemėgsti karamelės, tai nesuprantu, kodėl čia esi, bet gali ją pakeisti kondensuotu pienu, pienas geriausia normalaus riebumo, bet tinka ir liesas ar net sojų. 

O pati kava šiaip labai kreminė, lyg karšta latte. Ir karamelė, kaip visada, viską pagerina. Juk karamelė.

Skaitykite toliau

Jogurtinė Panna Cotta

Jei pamenat, tai praeitą savaitę dariau šokoladinius putėsius. Labai geras desertas, kuris atgaivina ir kurio net kepti nereikia. Tai tokiomis karštomis dienomis pats tas. Bet nei sakyti nereikia, kad tie putėsiai kaloringi. Tiek šokoladas, tiek grietinėlė. Ypač grietinėlė. Tai pagalvojau, kad reikia kažko tai lengvesnio, bet ir kad paprasta būtų.

Reikia panakotos, sumąsčiau. Čia toks itališkas desertas iš pieno ir grietinėlės, receptą jau seniai seniai parašiusi esu, štai ČIA. Viskas labai paprasta, mažai ingredientų ir vasarai tinka kuo puikiausiai. Tai “sveikesnei“ versijai, paėmiau ir pakeičiau grietinėlę graikišku jogurtu. Ganėtinai gera alternatyva, nes jogurtas nėra riebus, bet už tai pakankamai kreminis, ko ir reikia panakotai. 

Betkokiu atveju, vienas geriausių desertų vasarai. Gaivu, skanu, o su sezoninėmis uogomis dera kuo puikiausiai.

Skaitykite toliau

Šokolado putėsiai

Neturiu ką pasakyti. Tik tai, jog baisiai karšta. O kai karšta, tai ką tik ištraukti iš šaldytuvo putėsiai pradeda akyse tirpti ir labai pikta dėl to darosi. Bet kai nufotografuoji kelis kadrus ir eini tų putėsių valgyti, tai jau nebepikta. Nes skanu, gaivu ir nepasakysi, jog labai saldu. Kas mėgsta juodąjį šokoladą ir orinius desertus, tam turėtų patikti. Ir kas nenori virtuvės pirtim paversti, irgi tinka, nes nereikia kepti. Žodžiu, labai geras desertas vasarai. 

Skaitykite toliau

Varškės pyragas su kondensuotu pienu

 Kažką panašaus jau matėt? Aha, nekeptas sūrio tortas atrodo labai panašiai. Šįkart varškės pyragas ir labai iškeptas.

Aišku, kozeris pavadinime tai “kondensuotas pienas“ 😀 Visi jį mėgsta! Bet jis ne tik šiaip labai skanus dalykas, bet būtent dėl kondensuoto pieno šis varškės pyragas išeina labai kreminės konsistencijos. Aišku, jis nėra purus ar lengvas. Sunkus jis, tačiau tirspantis burnoje bei lengvai saldus. Man, asmeniškai, skanesnis nei nekeptas sūrio tortas. Bet čia jau skonio reikalas. Paprasčiausiai nemėgstu grietinėlės, o čia jos nėra, tai priežastis aiški.  

O pyragą, kaip labai labai ryškiai matosi, papuošiau su braškėmis. Tiksliau, užklojau braškėmis. Neskaičiavau kiek, bet čia jų daug, nes žinau, kad jos pritiks ir pagyvins visą desertą. Saldžiau mėgstantiems siūlyčiau galbūt valgyti su karameliniu padažu, irgi gerai. Bet vienas, be jokių priedų, valgomas taip pat, nes nėra sprangus ar sausas. 

O šiaip mėgstantiems varškės pyragus tikrai patiks. Paruošti irgi nesunku, netgi labai paprasta. 

Skaitykite toliau

Žemės riešutų sviestas

Jau kurį laiką nenaudojau žemės riešutų sviesto. Taip mėgstu, bet skanaus ir kokybiško neberandu. Mano mėgstamiausias žemės riešutų sviestas pasiliko Vilniuje tokioj vienoj parduotuvėj, o Vilnius man dabar, kol kas, už pusantro šimto kilometrų. Todėl paėmiau ir sugalvojau išsukti savo, taigi tik riešutų ir žiupsnelio druskos reikia. Kas sunkaus gali būti?  

Ir žinokit, išėjo žiauriai geras žemės riešutų sviestas – gardus ir kvepiantis šviežiai skrudintais riešutais. O geriausia, kad gali susimalti ir jį pasūdyti taip, kaip nori. Fotografavau dar tokį pusšiltį, tačiau, kai atvėsta pilnai, sutirštėja labiau. Bet šiaip nusprendžiau, kad dabar, jei tik laiko laisvo turėsiu, nepatingėsiu ir kuo dažniau darysiuos naminį žemės riešutų sviestą, tikrai.

Skaitykite toliau