Moliūgų sriuba

Pagaliau kažkas sezoniško. Labai moliūgiška moliūgų sriuba. Čia rimtai, nes, galima sakyti, tik iš moliūgo ir sultinio ji paruošiama. Nors labai retai verdu sriubas, bet kai jau gaminu, tai daržovių naudoju daug dėl skonio ir maistinių savybių. Tačiau kai pamačiau tokį labai jau paprastai atrodantį receptą pas kažkokią ponią Carina Stewart , galvoju, reikia išbandyti. Ir ką?

Ogi vagi tą, kad super paprasta, tačiau gardi sriuba išėjo. Moliūgas ganėtinai ryškų skonį čia turi, Galbūt dėl to, kad jis kepamas orkaitėje su žievele, o ne verdamas. Tai ir skonio nepraranda. Aišku, receptą šiek tiek pakeičiau, nes nemėgstu kalendros. Naudojau čiobrelį, puikiai pritiko. O jei dar, tarkim, grietinėlės nepanaudojus,  tai ir sveikai besimaitinantiems ar norintiems taip maitintis tokia sriuba būtų gerai. Bet šiaip labai komfotiškas ir šildantis maistas. Gal viską pagerino ir tai, kad duona naminė ir ką tik iškepta buvo. Bet apie ją tai jau vėliau pašnekėsiu. 

O pačią sriubą labai siūlyčiau išbandyti. Tik gal po Halloween’o. Kad būtų ant ko smile’ą išpjaustyti. 

Skaitykite toliau

Sluoksniuotos tešlos pyragas su persikais

Taigi, kas naujo? Ogi labai daug kas, nes seniai ką ir bepasakojau. Bet kas susiję su tinklaraščiu, tai įsigijau naujesnį fotoaparatą, todėl labai labai tikiuos, kad bent šiek tiek skaniau viskas atrodys. Dabar tam daugiau laisvo laiko skiriu nei maisto gaminimui. Tai, tikiuos, ne veltui.

Bet, vėlgi, aš labai mėgstu bambėti, kaip to laisvalaikio neturiu. Ypač maistui. Turiu aš to laiko, gerai pagalvojus, bet tuomet dažniausiai norisi  tiesiog pasiimti karštos arbatos, susisukti į pledą ir žiūrėti Youtubėj juokingus kačiukų vaizdo įrašus. Nesupraskit klaidingai, mėgstu gaminti labiau už viską. Bet po ilgos dienos nosinori visą savo laiką poilsiui skirti virtuvei. Ir šiaip įprastai aš forever alone arba, geriausiu atveju, valgom dviese, tai kartais lengviau susiplakti kokį vaisių kokteilį, susitept sumuštinį ar užsisakyti sushi. Kol kas pas mane dabar taip.

Todėl dabar dažniausiai ruošiu maistą greitai ir iš nedidelio kiekio produktų. Dar būna gerai, kai būna skanu. Tai pavyzdžiui, vieną gražią dieną gaminau varškėtukus (receptas ČIA), kartu su jais kepė ir sluoksniuotos tešlos pyragas su persikais. Pavadinime jau ir visas receptas, nes pagrindiniai du produktai ir yra sluoksniuota tešla bei konservuoti persikai. Labai seniai kažką panašaus buvau mačius Pinterest’e,  tai nieko naujo. Bet geras desertas. Ir dar taip paprasta. Nors kitaip ir būt negali, nes persikai jau paruošti, o sluoksniuota tešla visada ir visur tinka. Vieną pyragėlį dar karštą su plakta grietinėle suvalgėm, o kitą supakavau ir išvežiau kitiems paragauti. Atvėsęs valgomas, bet su ką tik ištrauktu iš orkaitės nepalyginsi, nes jo išorė tuomet labai traški, o patys persikai viduje sultingi. Nieko labai ypatingo, bet šiaip gera alternatyva skaniam desertui, tikrai.

Skaitykite toliau

Amerikietiškas obuolių pyragas

Savaitės pradžioje buvau atradusi laiko kepimui. Oras atvėso, orkaitė ir vėl draugu tapo. Tai norėjosi tokio karšto, dar ką tik iš orkaitės ištraukto, trapaus obuolių pyrago. Ruduo juk.

O kadangi obuolių pyrago receptų kiekiu nedrįstu skųstis, tai nežinojau net, kaip šį pavadinti. Pavadinau amerikietišku, pasirodė teisingiausia. Toks trapus, sviestinis su saldžiarūgščiu obuolių įdaru. Karštas pats skaniausias, o jei dar su plombyriniais ledais, tai išvis pasaka! Nors ir stiklinė pieno čia tinka ar kokia nors plakta grietinėlė.

Tiesa, ką tik iškepusio tobulai supjaustyti neišeina. Jei reikia gražiai ir tvarkingai, atvėsinu aš jį, supjaustau tada ir į orkaitę trumpam įdedu, jog pašiltų. Nors kartais išvaizda visai nesvarbi būna. Ypač, jei skanu. O čia tikrai skanu turėtų būti desertų su obuoliais megėjams. Nes čia toks tikras, paprastas, labai rudeninis, tačiau geras obuolių pyragas.  Skaitykite toliau

Graikiškos makaronų salotos

Žinokit, man dar vasara. Oras gražus ir šiltas, vasarinių kedukų, palaidinių dar neišeina atsisakyt ir su darbais susikaupti nelabai sekasi arba išvis nesiseka. Na, kaip ir vasarą. Beabejo, kad ir maistas atitinkamas turi būti. Toks spalvotas, gaivus ir lengvas. Toks vasariškas. Logiška visai.

Tai savaitgalį pagalvojau kad, ei, man reikia kažkokių tai salotų. Prisiminiau tas, kurias paskutinį kartą gaminau per Velykas ir kurias laikau vienas skaniausių salotų, kokias tik esu ragavusi. Sočios nuo makaronų ir feta sūrio, tačiau gaivios ir lengvos nuo daržovių. To man ir reikėjo. Pasigaminau didžiulį puodą tų salotų ir tik tada prisiminiau, kad dabar gyvenu viena. Bet tai nieko tokio. Tris dienas šaldytuve laimingai sėdėjo ir problemų nekėlė. Net kaip tik labai pasisekė, nes tos trys dienos buvo labai užimtos, tai apie pietus visai galvoti nereikėjo. 

Va taip. Jei norisi gaiviai ir sočiai, tokios salotos kaip tik. Pasigamini, skaniai papietauji, o jei lieka kitai dienai, šaldytuve kuo puikiausiai laikosi arba įsidedi į dežutę ir į darbą nešiesi. 

Skaitykite toliau

Šokoladinis varškės pyragas

Va taip. Pas mane vasaros darbai baigti. O kai buvau sugalvojusi, kad šiek tiek paatostogausiu, supratau, kad jau beveik ruduo. Ir dar toks oras! Kaip visada.

O ką šią vasarą veikiau? Pamatysit rudenį, tikrai tikrai. Kiek aš galiu pasakyti, kad pas mane šias dvi savaites šaldytuve maisto buvo tiek, kad, atrodo, maitinčiau visą Kauną arba šiaip nieko gyvenime daugiau neveikčiau, tik valgyčiau. Nors antras teiginys visai teisingas, bet vistiek. Jau tikrai perdaug. Daugiausiai tai visokių pieno produktų užsiliko. Paėmiau ir iškepiau varškės pyragą, nes varškės pyragas tinka visiems. Ir labai gerai tokį šaldytuve turėti, kai žinai, kad pastarosiomis dienomis gali sulaukti svečių. 

Bet dabar apie patį pyragą. Saldus, kaip ir pyragas, bet ne per saldus, aišku. Varškės sluoksniui varškės nepertryniau, tai išėjo toks tikras, naminis desertas. Jei norisi kremiškesnio įdaro, varškę galima pertrinti per sietelį blenderiu. Pats šokoladinis sausainis nėra trapus, o priešingai – minkštas ir drėgnas, šiek tiek šokoladinį keksą primenantis. Daugumai labiau patiko atvėsintas šaldytuve. Nežinau, kodėl. Atrodo, jog įgauna sodresnio skonio. Bet, vėlgi, kiekvienam gali atrodyti kitaip. O man jis pats skaniausias su šviežiomis vyšniomis ir puodeliu kavos šalia. Pats geriausias desertas popietei išeina, ne kitaip. 

Skaitykite toliau

4 ingredientų obuolių pyragas

Jau turit obuolių? Pas mane pilna! Šaldytuve, aišku. Bet jie ten atsirado iš tėvų sodo, tai labai geri. Tik reikalas toks, kad jie alyviniai ar kokie ten, tai vien aš jų nemėgstu. Nei jie sultingi, nei traškūs. Tokie meh. Tačiau apdorotus visai valgau, o obuolių pyragus dievinu. Ir kas atsitiko toliau, jau kaip ir aišku. 

Obuolių pyragų čia turim tikrai daug. Bet jau šitas tai tikrai pats paprasčiausias. Ypač, jei turit mikserį, neužtruksit ilgai. Bet nei čia kokių kepimo miltelių reikia, nei vanilės ar dar ko. Tiesa, galima ir pagardinti kažkuo. Aš, tarkim, viršų lengvai apibarsčiau cukrumi ir cinamonu. Kai iškepė, viršus pasidengė traškia plutele, o lietingą dieną namai kvepėjo tokiu tikru cinamoniniu obuolių pyragu. Gražu, šilta ir kaimynai pavydi. Kaip ir turi būti. 

Bet šiaip, labai purus, minkštas bei gardus pyragas, kuris dar ir labai jau paprastai paruošiamas. Kaip aš sakau, bet kuriai savaitės dienai tinkamas. 

Skaitykite toliau

Mėsainiai

Paminėčiau mėsainio receptą, kurį jau čia esu rašiusi. Bet tai kurį? Kiek daug jų pas mane! Ir jautienos, ir triušienos, ir plėšytos kiaulienos. Daug ir visokių. Net pameluot neišeitų, kad burgerių nemėgstu. 

Aišku, skaniausias mėsainis su namine bandele, kokiu nors naminiu majonezu ar aioli padažu, dideliu ir sultingu mėsos paplotėliu. Bet, kaip jau ir minėjau, vyksta pas mane dabar persikraustymai, tai ir tos gaminimo sąlygos labai minimalios. Net visos mano lėkštės jau Kaune, pasilikau čia tik su medine, sena lentele. 😀 Tai, beabejo, savo bandelių nekepiau, nėra kaip. Ir labai gaila, nes su jomis būtų daug skaniau. Tai, jei turit sąlygas, būtinai kepkit. O jų receptas va ČIA.

Bet žodžiu, išėjo tokie užkandiniai, kaip greituosiuose restoranuose, burgeriai. Ir tai nėra blogai. Aš tokius kepu, kai daug svečių turiu. Iš anksto iškepu mėsos paplotėlius, pasidarau padažą, susipjaustau daržoves. O kai visi susirenka, viską pašildau, sukonstruoju burgerius ir į sumuštinių maišelį supakuoju, kad būtų lengviau valgyti ir niekas nevarvėtų iš sumuštinio ant kokių nors baltų kelnių. Toks komfortiškas, paprastas maistas. Kaip ir nieko ypatingo, bet patinka visiems. 

Skaitykite toliau

Šalta karamelinė kava

Dėl kavos aš turių labai aiškią poziciją –  juoda ir stipri, nesaldinta ir dar labai karšta, ką tik pribėgusi iš aparato. Įprastai kitokios aš ir negeriu, nes jei gera kava, tai jai nieko daugiau ir nereikia. Bet anksčiau be pieno kavos išvis negerdavau. Nubėgdavau į kokį nors coffee shop’ą ir užsisakydavau šaltos kavos ar latte. O didžiausias atradimas tai buvo su karamele. Ne ne, ne su sirupu. O su tikru karamelės padažu. Pati skaniausia! Iki dabar, nors ir labai retai, bet išgeriu tokios, kaip vietoj kokio nors deserto. 

Bet kavinukėse aš jos nebeužsisakau. Namie yra kokteilinė, o jei turiu išsivirusį karamelės padažą, tai pati pasidarau. Net skanesnė išeina, nes galiu pilti karamelės tiek, kiek noriu. 😀  

Bet iš principo, nei kavos aparato nereikia. Aš visad tokią šaltą kavą darau su espresso kava iš aparato, bet vakar dėl įdomumo užplikiau paprastu french press’u stiprią ir bandžiau su ja. Aišku, kad ne tas pats, bet tinka. Irgi skanu buvo. O jei nemėgsti karamelės, tai nesuprantu, kodėl čia esi, bet gali ją pakeisti kondensuotu pienu, pienas geriausia normalaus riebumo, bet tinka ir liesas ar net sojų. 

O pati kava šiaip labai kreminė, lyg karšta latte. Ir karamelė, kaip visada, viską pagerina. Juk karamelė.

Skaitykite toliau

Jogurtinė Panna Cotta

Jei pamenat, tai praeitą savaitę dariau šokoladinius putėsius. Labai geras desertas, kuris atgaivina ir kurio net kepti nereikia. Tai tokiomis karštomis dienomis pats tas. Bet nei sakyti nereikia, kad tie putėsiai kaloringi. Tiek šokoladas, tiek grietinėlė. Ypač grietinėlė. Tai pagalvojau, kad reikia kažko tai lengvesnio, bet ir kad paprasta būtų.

Reikia panakotos, sumąsčiau. Čia toks itališkas desertas iš pieno ir grietinėlės, receptą jau seniai seniai parašiusi esu, štai ČIA. Viskas labai paprasta, mažai ingredientų ir vasarai tinka kuo puikiausiai. Tai “sveikesnei“ versijai, paėmiau ir pakeičiau grietinėlę graikišku jogurtu. Ganėtinai gera alternatyva, nes jogurtas nėra riebus, bet už tai pakankamai kreminis, ko ir reikia panakotai. 

Betkokiu atveju, vienas geriausių desertų vasarai. Gaivu, skanu, o su sezoninėmis uogomis dera kuo puikiausiai.

Skaitykite toliau